Elektros kainų augimą ypač jaučia daug energijos sunaudojantys verslai. Viena vyrų kirpykla per mėnesį sunaudoja apie 1 tūkst. kilovatvalandžių elektros.
„Mes tikrai labai daug elektros išnaudojame. Ne tik dėl mašinėlių, fenų, bet pas mus yra ir boileriai, apšvietimas stiprus. Bijome tos žiemos, nes dar labiau išbrangs. Reikės kažką galvoti, bet taupyti negalime šioje vietoje“, – teigė „The Gentlemen Barbershop“ vadovė Olga Sidorova.
Rugsėjį elektra biržoje Lietuvoje pabrango trečdaliu, o spalį kainos gali kilti dar labiau.
„Nesinori gąsdinti žmonių, bet matome, kad spalis gali būti tikrai sudėtingas“, – sakė „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
Prognozuojama, kad spalį elektros kaina gali siekti apie 137 eurus už megavatvalandę. Tai maždaug 30 eurų daugiau nei rugsėjį.
„Elektros gamyba, pigios elektros mažėja, dienos trumpėja, o vėją prognozuoti irgi labai sunku“, – aiškino M. Kavaliauskas.
Tiesa, ne visi vartotojai elektros kainų pokyčius pajunta vienodai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Tas, kas turi fiksuotas kainas, įtakos elektros biržoje visiškai neturi“, – tikino „Enefit“ reguliavimo ir atitikties vadovė Žana Klusovskienė.
Vis dėlto ramūs gali būti tik tie, kurių fiksuotos kainos planai dar nesibaigė. Naujas sutartis sudarantiems ar senas pratęsiantiems klientams tiekėjai kainas jau pakėlė.
„Kainos perlipo 30 centų ribą, kurią mes matėme tik 2022–2023 metų eigoje“, – neslėpė M. Kavaliauskas.
Metų pradžioje fiksuotos kainos planai buvo maždaug 8 centais pigesni. Pasak ekspertų, dabar nėra pats palankiausias metas derėtis dėl naujų kainų.
„Jei deriesi pačiu brangiausiu metu, t. y. deriesi dėl braškių žiemą, tuomet nesitikėk pigiai“, – aiškino Lietuvos energetikos instituto konsultantas Daivis Virbickas.
Tie, kurie turi su birža susietus planus, kainų šuolius sąskaitose pamato dar greičiau.
„Kada įjungti skalbyklę ir džiovyklę – medžioji pigesnes kainas. Dabar kainų medžiojimui nėra pats palankiausias metas“, – teigė D. Virbickas.
Tiesa, verslai tokios galimybės dažnai neturi. Pavyzdžiui, kirpykloje taupyti elektrą sudėtinga, nes negalima išjungti apšvietimo ar nustoti naudoti darbo įrangos.
„Smulkus verslas vos išgyvena ir toliau yra spaudžiamas“, – komentavo O. Sidorova.
Elektros tiekėjai atkreipė dėmesį, kad dalis kainos priklauso ne nuo jų. Apie 40 proc. elektros tiekimo kainos sudaro valstybės reguliuojama dalis.
„Ši dalis pastoviai didėja 2–3 metus. Turint omenyje situaciją, galbūt ministerija gali surasti tam tikrų lėšų“, – sakė M. Kavaliauskas.
Elektros kainų augimą lemia ir situacija už Lietuvos ribų. Pabrango elektros gamybai naudojamos dujos, o Estijoje ir Suomijoje remontuojamos elektros jungtys.
„Keliuose gali palaukti kamštyje, o elektros kamštyje nelaukia – arba veikia, arba griūva viskas“, – aiškino D. Virbickas.
Dėl to Lietuva negali pasinaudoti visa pigesnės elektros iš Suomijos pasiūla. Rugsėjį Suomijoje elektra vidutiniškai kainavo beveik dukart mažiau nei Lietuvoje, o Estijoje – beveik pusantro karto mažiau.
„Mes esame priklausomi nuo jungčių tarp Švedijos ar Estijos. Jei tik gedimai, tuomet ir kainos automatiškai svyruoja“, – kalbėjo Ž. Klusovskienė.
Teigiama, esą jei elektros kainos dar augs, dalį papildomų išlaidų teks perkelti klientams.
„Galimai 10 proc. reikės kainas didinti“, – sakė O. Sidorova.
Tai reikštų, kad gyventojams brangtų ne tik elektra, bet ir kai kurios paslaugos.
Naujausi komentarai