Lietuvoje importuota 69 proc. suvartotos elektros, 23 proc. iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 16 proc. - iš Švedijos, 12 proc. - iš Lenkijos ir 49 proc. - iš trečiųjų šalių. Visose Baltijos šalyse vėjo elektrinės pagamino 70 proc. daugiau, o hidroelektrinės - ketvirtadaliu daugiau. Lietuvoje vėjo jėgainių gamyba augo daugiau nei du kartus.

Mažesnei kainai įtakos turėjo ir šylantys orai - praėjusią savaitę buvo suvartota 3 proc. mažiau elektros. Mažesnis suvartojimas lėmę ir mažesnę šiluminių elektrinių gamybą - Baltijos šalyse ji smuko ketvirtadaliu. Vasario 24 d., kai buvo minima Estijos nepriklausomybės diena, suvartojimas buvo apie penktadalį mažesnis nei įprastą darbo dieną.   

„NordPool" sistemos vidutinė kaina sumažėjo beveik 7 proc. iki 29,84 EUR/MWh. Visose Baltijos jūros regiono valstybėse kainos smuko dėl sumažėjusio vartojimo ir atšilusio oro. Be to, Švedijoje ir Danijoje smarkiai išaugo vėjo elektrinių gamyba ir Švedija daugiau eksportavo į Norvegiją, Suomiją bei Lenkiją. „NordBalt" jungtimi perduodama elektra pradėta prekiauti praėjusį penktadienį.

Vasario 20-26 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 31 proc., Baltarusijos-Lietuvos - 17 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 41 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 31 proc., o Lietuvos kryptimi - 51 proc. „NordBalt" pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 48 proc., o Švedijos kryptimi - 2 proc.