„Manome, jog reikalingas papildomas Konkurencijos tarybos dėmesys ar tyrimas, jis tikrai nepakenktų ir duotų visuomenei atsakymus, kad tokia situacija nėra piktnaudžiavimo objektas“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Jis pažymėjo, kad svarbiausia „dirbti savo darbą“ visoms institucijoms – tiek Vyriausybei, tiek Konkurencijos tarybai.
Tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimo patarėjas Elonas Šatas savaitės pradžioje teigė, kad institucija atsakys į Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojos Birutės Vėsaitės užklausą dėl degalų kainų augimo, tačiau nėra gavusi prašymo pradėti tyrimą.
Anot energetikos ministro, reikia tikėtis, kad situacija dėl degalų kainų stabilizuosis, tačiau Lietuva turi trumpalaikių instrumentų jai suvaldyti.
„Vyriausybė pasirengusi dirbti toliau, svarstyti visus variantus tam, kad pirmiausia užkirstume kelią infliaciniam šokui ir kitiems kainų kilimo veiksniams“, – nurodė Ž. Vaičiūnas.
Apie tai, kad Konkurencijos taryba galėtų aktyviau stebėti degalų kainų kilimo pagrįstumą, šią savaitę minėjo ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Kaip skelbė BNS, reaguodamos į karo sukeltas naftos kainas, Vengrija ir Kroatija nuo antradienio degalams įvedė viršutinę kainos ribą.
Tiek energetikos, tiek finansų ministrai visiškai neatmeta degalų kainų įšaldymo Lietuvoje, bet pažymi, kad tai būtų kraštutinė situacijos valdymo priemonė.
„Kainų įšaldymas arba kainų lubos, be abejo, yra kraštutinė priemonė, bet jeigu situacija reikalauja, jos negalime atmesti. Turime atsakingai į tai žiūrėti ir vertinti, nes pinigai irgi iš kažkur turi būti kompensuojami“, – LRT sakė Ž. Vaičiūnas.
Tuo metu Irano karinei vadovybei grasant veiksmais, kurie lemtų 200 JAV dolerių už barelį naftos kainą, K. Vaitiekūnas sako, kad nuo šios ribos „ekonomika pradėtų realiai strigti“.
„Infliacija būtų labai didelė ir mes panirtume į reikšmingą stagfliacijos efektą. Bijau, kad tokioje situacijoje jau ne kuro kainos būtų pagrindinis galvos skausmas, bet stojanti ekonomika, stojanti gamyba, augančios kitų produktų ir paslaugų kainos“, – kalbėjo finansų ministras.
BNS rašė, kad tęsiantis konfliktui Iranas blokuoja naftos tiekimui svarbų Hormūzo sąsiaurį ir atakuoja Persijos įlankos šalių naftos perdirbimo infrastruktūrą. Šios žaliavos kaina ketvirtadienį peržengė 100 JAV dolerių (86 eurų) už barelį.
Ž. Vaičiūnas nurodė, jog naftos tiekimo saugumo požiūriu situacija šiuo metu normali: „Tiekimo požiūriu krizės nėra, turime padidėjusią kainą.“
Siekiant suvaldyti kainų kilimą, Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šią savaitę šalims-narėms leido į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų atsargų.
Energetikos ministras tuomet sakė, kad Lietuva per 90 galėtų patiekti apie 80 tūkst. tonų degalų atsargų, o kitą savaitę bus priimti sprendimai, kiek konkrečiai rezervo atlaisvinama.
„Būtent apie tai kalbėsimės ir su rinkos dalyviais, kaip išdėlioti (rezervo atlaisvinimą – BNS), kad būtų pasiektas didžiausias efektas stabilizuojant kainą“, – visuomeniniam transliuotojui nurodė Ž. Vaičiūnas.
K. Vaitiekūnas sveikino šią priemonę, vis dėlto, pabrėžęs trumpalaikį jos efektą.
„Tokiame neapibrėžtume labai gerai turėti tokią amortizuojančią priemonę ir ja naudotis. Ypač kai yra suteikta galimybė, ją turime išnaudoti. Be abejo, turime suprasti, kad tai yra laikina“, – kalbėjo finansų ministras.
Lietuvos energetikos agentūros pirmadienio duomenimis, vidutinė benzino kaina per praėjusią savaitę pakilo 7,3 proc. arba 10,7 cento, iki 1,58 euro už litrą, o dyzelino – 17,6 proc. arba 28,9 cento, iki 1,93 euro už litrą.
(be temos)
(be temos)