Ką daryti su tokiais laisvos Lietuvos pradžios monumentais ir kodėl dabar niekas nebestato tokių milžinų, plačiau pakomentavo „Aketuri architektų“ vadovas Lukas Rekevičius.

– Kodėl žmonės statė tokio dydžio namus?

– Lengviau atsakyti, kodėl jų nepabaigė – pasibaigė pinigai. Bet klausimas, kodėl statė, yra įdomesnis ir ne taip lengvai atsakomas. Turbūt todėl, kad susidėjo kelios aplinkybės. Visų pirma, spyruoklė atsileido – žmonės 50 metų gyveno sovietinėse chruščiovkėse, kur lubų aukštis siekė vos 2 metrus 20 centimetrų ir staiga atsirado galimybė iš to išsivaduoti.

Tuo metu dar rodė įvairius, tarkime, meksikietiškus serialus, iš kurių buvo galima pasisemti idėjų, kaip atrodo namai Vakaruose. Trečia – nebuvo nusistovėjusių tradicijų, kaip turėtų atrodyti šeimos gyvenimas. Daugelis manė, kad čia gyvens kelios kartos.

LNK stop kadras.

– Kitas dalykas, kaip jūs ir sakėte – tai buvo sovietmečio pabaiga.

– Taip, devyniasdešimtieji. Ir kas tuo metu vyko? Vyksta blokados, ekonominė situacija visiškai neaiški. Gal gyvenimas bus kaip Vakaruose, bet gal ir žymiai blogesnis. Tad tas noras pasirūpinti visais kilo iš to nesaugumo.

– Nuomos rinkos juk nebuvo?

– Nebuvo apskritai jokių galimybių ką nors investuoti. Neatsimenu, kada tiksliai atsirado investiciniai čekiai. Žmonės pradėjo kurti verslus, atsirado pinigų iš prekybos, tarkime, metalais, bet kur investuoti – nežinia. Tad ką darydavai? Dedi plytas ir stato nekilnojamąjį turtą ir dar ekonomika nestabili, todėl stato didelį turtą, kad tas namas taptų tarsi tvirtovė visai šeimai.

– O kodėl dabar žmonės nebestato tokių namų?

– Ar galėjai 1990-aisiais kur nors kitur išleisti tuos pinigus, pavyzdžiui, kelionės, sveikata, išsilavinimas. Dabar visa tai yra prieinama. Dabar gali paskirstyti šeimos ar asmeninį biudžetą tarp skirtingų sričių ir tik viena iš jų yra investicija į nekilnojamąjį turtą. Dabar žmonės labai racionaliai skaičiuoja, kiek jiems reikia.

Supranta, kad vaikai išsikraustys, tad elgiasi racionaliai ir lėšas nukreipia kitur. Be to, energijos kainos išaugo – vien namo išlaikymas per energijos kaštus tampa labai brangus. Tad dabar skaičiuojame protingai ir renkamės tokius namus, kad jie nesuvalgytų viso mūsų maisto.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką dabar daryti su tokiu 200–300 kvadratų namu?

– Iš esmės, infrastruktūros – darželių, pradinių mokyklų – labai trūksta, todėl tokie namai sėkmingai pertvarkomi, pavyzdžiui, į darželius ar dienos centrus. Vaikai gali ten ateiti – didelis namas, net jei sklypas nedidelis, tinka tokiai funkcijai. Kambariuose galima įrengti vaikų nakvojimo grupes, kambariai erdvūs, nes ten reikia sutalpinti 15 vaikų. Ir kiemas pakankamai kompaktiškas, kad vaikus būtų nesunku sužiūrėti. Kai kurie tokius namus rekonstruoja ir paverčia daugiabučiais.

– O ar toks pavertimas į daugiabutį yra teisiškai legalus?

– Jei išsprendi infrastruktūros klausimus, pavyzdžiui, užtikrini parkingą visiems butams ir jie neužkemša aplinkinių gatvių, teritorijų planavimo dokumentai tai leidžia – tada viskas gerai. Bet jei tai daroma tose vietose, kur gali būti tik vienbučiai, o ne daugiabučiai, tada neišvengiamas konfliktas. Jei viename taške pradeda gyventi ne viena šeima su dviem automobiliais, o aštuoni ar šešiolika automobilių, tai jau problema visai gatvei.