Liūdna tiesa
Tokia labiau nei kurioziška situacija paaiškėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje, kai buvo svarstomas prioriteto paramai investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą ir žaliojo koridoriaus statuso taikymo klausimas. Tai klasikinis pavyzdys, kaip mūsų valdininkai sprendžia rimtus klausimus.
Investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą Lietuvoje netaikomi jokie prioritetai, žaliojo koridoriaus privilegijų gali tikėtis tik žemės ūkio produkcijos perdirbėjai, todėl pirmieji turi tenkintis bendra tvarka, kuri Lietuvoje trunka nei daug, nei mažai – penkerius šešerius metus.
Kaip konkretus pavyzdys buvo įvardijama stambi Latvijos kapitalo įmonė „Balticovo“. Baltijos šalyse lyderiaujanti kiaušinių ir jų produktų gamybos įmonė Vilkaviškio r. Balčiūnų kaime ketina pradėti gamybinio komplekso statybas. Tam reikia ne tik statyti, bet ir paruošti, išvalyti apie 50 ha teritoriją, nugriauti senus pastatus, įrenginius, nes kažkada čia buvęs dabar apleistas kiaulių kompleksas. Investicijos į šį projektą, kaip planuojama, gali siekti apie 160 mln. eurų.
Deja, tiek „Balticovo“ valdomos bendrovės LIT EGG direktorius Dmitrijus Bušnevas, tiek Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas KRK posėdyje atskleidė liūdną tiesą – investuotojas gali ir pabėgti, nes, tiek laiko derinant įvairiausius projektus Lietuvoje, reikia turėti neapsakomai daug kantrybės.
Gyventojai greičiau suprato
Lietuvoje kai kurių maisto produktų trūksta, mes patys pasigaminame per mažai. Tai pasakytina pirmiausia apie lietuvių mėgstamą kiaulieną, kiaušinius, pieną. Būtent kiaušinių rinkos spragą maždaug keliasdešimt procentų ir užpildytų naujai pastatytas LIT EGG gamybinis kompleksas. Beje, dabar statant panašaus pobūdžio kompleksus investuotojai turi įveikti ir kitus nemažus barjerus: įtikinti vietos gyventojus, kad naujosios gamybos technologijos užtikrins gryną, be papildomų kvapų orą, nekels triukšmo ir niekaip kitaip nekenks gyventojams bei aplinkai. Vilkaviškio r., atrodo, būsimai įmonei tai pavyko pasiekti: gyventojams viskas buvo nuodugniai paaiškinta, jie nurimo, nes iš to būtų nauda ir jiems – ketinama sukurti apie 70 naujų darbo vietų. Atrodo, gyventojai greičiau nei valdininkai suprato investicijų svarbą.
Prašo leisti užsidirbti patiems
LPA direktorius G. Kauzonas sako, jeigu pirminės žemės ūkio gamybos sektorius galėtų naudotis vadinamuoju žaliuoju procedūrų koridoriumi, pagreitėtų biurokratinės procedūros, atsirastų ir mokestinių lengvatų, kiti pranašumų. Tačiau šiandien tai taikoma tik perdirbimo įmonėms arba duomenų centrams. „Šiandien žemės ūkis pasiruošęs investicijoms ir, svarbiausia, mes neprašome paramos pinigais. Norime investuoti, patys uždirbti, o ne prašyti iš valstybės, – sako LPA vadovas. – Tos žemės ūkio sritys, kurios dar kvėpuoja, nori plėstis, tačiau neturi tam gerų sąlygų. Investuotojas Vilkaviškio r. nori statyti ne tik gamybos įmonę, kurioje bus auginamos vištos dedeklės, rūšiuojami kiaušiniai, bet bus pastatyta ir pašarų gamykla, ir biodujų jėgainė.“
Pasak G. Kauzono, Vyriausybės planuose ir yra sukurti kuo daugiau pridėtinės vertės iš 1 ha, o paukštininkystė Lietuvoje yra didžiausią pridėtinę vertę kurianti sritis. „Dalis produkcijos būtų skiriama eksportui, tačiau dalis užpildytų ir Lietuvos rinką, – sako LPA direktorius. – Gamykla naudotų vietoje užaugintus grūdus, kurių rinkai pasaulyje dėl geopolitinės situacijos, transportavimo kaštų atsiranda vis didesnių iššūkių. Nemažai lietuviškų grūdų būtų sunaudota vietoje.“
G. Kauzonas priminė, kad pirminė žemės ūkio gamyba turi nacionalinės svarbos statusą Lietuvoje, apsirūpinimas vietiniu maistu ypač svarbu krizės atveju, nes, kaip parodė kovidas, maisto tiekimo grandinės krizinėje situacijoje gali labai greitai nutrūkti. „Mes tik prašome greitesnių biurokratinių procedūrų pačiame pradiniame etape. Šiandien kalbame apie LIT EGG, tačiau yra ir daugiau įmonių, vietinių gamintojų ir užsienio investuotojų, kurie jau investavę Lietuvoje, tačiau negali plėsti savo veiklos dėl neįmanomai ilgų procedūrų, – sako G. Kauzonas. – Prašome įsigilinti į situaciją ir inicijuoti įstatymo pakeitimą. Pusę metų jau diskutuojame su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tačiau diskusijos niekur nepriveda. Jie daugiau orientuojasi į kitas pramonės šakas, nors investiciniai reikalai žemės ūkyje – taip pat jų kompetencija.“
Yra ir daugiau įmonių, vietinių gamintojų ir užsienio investuotojų, kurie jau investavę Lietuvoje, tačiau negali plėsti savo veiklos dėl neįmanomai ilgų procedūrų.
Be likutinės vertės
Bendrovės LIT EGG direktorius Dmitrijus Bušnevas papasakojo, kad jų gamybos kompleksų statyba jau vyksta ir Plungėje. Čia statomi keturi paukštynai, kurių vertė yra 40 mln., du pastatai jau veikia, o dar dėl dviejų dar vis atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV).
Per parą bendrovės kompleksuose surenkama apie 2 mln. kiaušinių. „Apie 30–40 proc. kiaušinių produkcijos Lietuva įsiveža iš kitų šalių, todėl nutarėme išsiplėsti, – pasakojo D. Bušnevas. – Mes kalbame tiek apie A grupės kiaušinius, kuriuos perka vartotojai parduotuvėse, tiek B grupės kiaušinius, kurie keliauja į pramonę gaminant maisto produktus, perdirbant juos ir kt. Pasirinkome ir Vilkaviškio rajoną, kur norime pastatyti visą gamybos kompleksą be likutinės vertės – grūdus perkant iš vietinių ūkininkų, auginant vištas, B klasės kiaušinius tiekiant perdirbti, A klasės – į prekybą, iš mėšlo gaminti dujas, o iš po biodujų gamybos likusio digestato gaminti trąšas. Viskas vyktų vienoje ir toje pačioje teritorijoje. Atitiktų A lygio ekologinius reikalavimus.“
Iš tiesų, stulbinantis projektas, tačiau ar jis bus įgyvendinamas Lietuvoje, ar išsikels į kitą šalį, priklauso nuo mūsų valdininkų požiūrio į investuotojus.
Privalo būti privilegijos
Seimo KRK narys Arūnas Dudėnas tiesiog piktinasi situacija dėl investicijų Lietuvoje: „Nedovanotina, kad procedūros trunka tiek metų. Gal tiesiog taikomi per dideli ir nepagrįsti reikalavimai? Manau, kad tokie strateginės svarbos žemės ūkio projektai turėtų atsidurti žaliajame koridoriuje, nes strateginė sritis privalo turėti tokių privilegijų.“
Deja, taip neatrodo ekonomikos ir inovacijų viceministrui Waldemarui Urbanui. „Nėra taip, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nenori suteikti privilegijų pirminei žemės ūkio gamybai, – sakė jis komiteto posėdyje. – Pagal teisinį reguliavimą žaliasis koridorius priklauso tik perdirbimo ir duomenų apdorojimo įmonėms, nes šiose srityse siekiama didinti ekonomikos konkurencingumą. Buvo atlikta analizė, nustatyta, kad būtent šiose srityse Lietuva yra mažiau konkurencinga. Žemės ūkio perdirbimo įmonės gali pretenduoti į tas lengvatas, kurios priklauso pagal įstatymą, jeigu atitinka nustatytus kriterijus. Žemės ūkio pirminė veikla nepatenka į lengvatinę sritį.“
Žemės ūkio perdirbimo įmonės gali pretenduoti į tas lengvatas, kurios priklauso pagal įstatymą, jeigu atitinka nustatytus kriterijus. Žemės ūkio pirminė veikla nepatenka į lengvatinę sritį.
EK nėra šventa karvė
Turbūt labiausiai posėdžio dalyvius papiktino viceministro teiginys, kad apribojimai kyla iš ES teisinio reguliavimo, tiksliau 2014 m. EK reglamento. Jame, pasak W. Urbano, ir parašyta, kad lengvatos netaikomos pirminių žemės ūkio produktų gamybai. Ši pagalba formuojama tik pagal Bendrosios žemės ūkio politikos reglamentus, už kuriuos atsakinga Žemės ūkio ministerija. Įtraukimas į stambių pramonės projektų sąrašą reikalautų ir didesnių valstybės lėšų, nors paukštininkystės subjektas ir nepretenduoja į pinigus. Įtraukus į žaliąjį koridorių, sakė viceministras, galiotų taip pat ir pelno mokesčio lengvata, ir valstybinės žemės nuomos be konkurso sąlygos, ir t. t.
„Įtraukus žemės ūkio pirminę gamybą į žaliojo koridoriaus sąrašą, ir kitų sektorių žaliavų gamintojai norėtų to paties, – įsitikinęs W. Urbanas. – Žaliasis koridorius nepanaikina PAV ar kitų reikalavimų.“ Be to, sumažinti PAV reikalavimus būtų jau Aplinkos ministerijos kompetencija, tarsi lengviau atsikvėpė ekonomikos ir inovacijų viceministras, problemą bandęs perdeleguoti tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ministerijoms.
Žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė patikino, kad ŽŪM nematytų problemos, jeigu pirminė žemės ūkio gamyba būtų įtraukta į žaliojo koridoriaus sąrašus, tačiau palaikytų, kad būtų teikiama pirmenybė perdirbimo daliai. Tai nepasirodė logiška G. Kauzonui, nes tokiame kaip LIT EGG projekte perdirbimas sudarytų tik apie 10–15 proc. „Į projektą reikia žiūrėti kaip į vienetą, neskaidyti dalimis. Neįmanoma atskirti, kad perdirbimo dalies projektavimas vyktų greitai, o kitos dalies – ne, – sako G. Kauzonas. – Reikia kalbėti apie pirminę gamybą, suteikti privilegijų, nes tokių projektų Lietuvoje vos vienas kitas.“
Kad nepabėgtų investuotojai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius replikavo, kad pernelyg dažnai kalbame apie ES taisykles. „Tačiau kodėl, pvz., Lenkijoje ar kitur plečiasi paukštynų statybos, tarsi ten kitos taisyklės galiotų, – priminė A. Butkevičius. – Komitetuose paanalizuojame ekonominę situaciją – mūsų bendrasis vidaus produktas auga 3,3 proc., iš kurių 2,3 proc. sudaro vartojimas, beveik 1 proc. sudaro viešosios investicijos į saugumą ir gynybą, tačiau nėra privačių investicijų Lietuvoje. Kas bus, kai viešosios investicijos pasibaigs, vartojimas pasibaigs? Man atrodo, kad mes turėtume būti superambicingi ir sudaryti kuo geresnes sąlygas tiek vidaus, tiek užsienio investicijoms. Todėl galvokime, kaip investuotojams pagreitinti procedūras, kad jie nepabėgtų iš Lietuvos.“
Jam antrino ir A. Dudėnas: „Mūsų strateginė sritis – apsirūpinimas maistu. Nežiūrėkime į formalias kliūtis, galvokime, kaip palengvinti investuotojų kelią į Lietuvą. Manau, kad į pirminę gamybą reikia žiūrėti kaip į vientisą grandinę su perdirbimu.“ Kad ribas tarp gamybos sričių reikia trinti, sako ir KRK narys Viktoras Pranckietis. Jis patarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai neskirstyti sričių į savas ir nesavas bei priminė anksčiau JAV susiklosčiusią situaciją dėl maisto tiekimo grandinių, kai vieno kiaušinio kaina buvo pakilusi iki 4 dolerių – štai ką reiškia neapsirūpinti vietiniu maistu, ir pagalvoti, kaip ateinančių investicijų neatiduoti kitoms šalims.
Patarė paskaityti nurodymus
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, oponuodamas ekonomikos ir inovacijų viceministrui, kalbėjusiam apie griežtas ES direktyvas, tiesiog pacitavo visai neseniai Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasakytą kalbą: „Šiuolaikinėje ekonomikoje daug ką lemia greitis. Sprendimų greitis lemia, kur bus investuota, kur bus sukurtos darbo vietos. Turime judėti daug greičiau. Todėl pateiksime pasiūlymų, kaip dar labiau paskatinti leidimų išdavimą.“ E. Pranauskas patarė šalies biurokratams greitai reaguoti į šią kalbą ir patiems taip pat judėti greičiau.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupės vadovės Ginos Jaugielavičienės pastebėjimu, tokia diskusija labai reikalinga ir naudinga. Tačiau, kalbant apie procedūrų pagreitinimą, reikia kalbėti ne vien apie žaliąjį koridorių, kuris galbūt net neduotų laukiamų rezultatų; reikia konkrečiai įvardyti, ką norime įstatyme pakeisti, pagreitinti ir kaip tai padaryti.
KRK pirmininkas Bronis Ropė posėdžio pabaigoje tiesiog stebėjosi: „Iš šono keistai atrodo, kad kažkas nori kurti darbo vietas, o mes tarsi neturime teisės tos investicijos priimti. Dėl tų EK reikalavimų irgi galima viską suderinti išaiškinus problemą. Kartais EK sako: jūs mūsų neprašėte. Man nesuprantama, kodėl mes tokioje keistoje situacijoje. Yra pinigų ir žmonių, kurie nori mums daryti naudingą darbą, o mes laukiame, nes mūsų pačių įstatymai neleidžia. Gal susėskite, visų ministerijų atstovai, ir problemą išspręskite.“
Man nesuprantama, kodėl mes tokioje keistoje situacijoje. Yra pinigų ir žmonių, kurie nori mums daryti naudingą darbą, o mes laukiame, nes mūsų pačių įstatymai neleidžia.
Naujausi komentarai