ES parama ne vienam verslininkui skamba kone kaip burtažodis. Tačiau ar iš tikrųjų ji naudinga mūsų ekonomikai? Ar dėl šių dovanotų pinigų gyvename geriau?
Vien tai, kad gauname kažką nemokamai, dažnai atrodo savaime gerai. Tačiau ar taip yra iš tiesų? Šis ir kiti su ES parama susiję klausimai vakar buvo aptarti parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ kontaktų mugėje „Regionų lyderiai“. Daugelis diskusijos dalyvių sutarė, kad reikia džiaugtis ES parama ir telieka geriau apgalvoti, kaip ją tinkamai panaudoti, tačiau atsirado ir manančiųjų kitaip.
„Ar džiaugsmingai priimtumėte dovaną, jei tai būtų musmirių sriuba? Manau, kad finansinė parama – blogiausias dalykas, kurį gavome iš ES. Puikiai prisimename tuos laikus, kai dar gyvenome be paramos. Ar buvo labai blogai? Ne. Ekonomika augo, mokėjome gyventi, turėjome prioritetus. ES duodama pinigus nustato ir taisykles, kaip juos panaudoti. Kalbu ne apie biurokratiją, o apie nurodomas sritis, kurioms tos lėšos turi būti skiriamos“, – savo nuomonę drąsiai išsakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė.
„Parama neatitenka tiems, kam buvo skirta, išeikvojame ribotus išteklius, atsiranda nereikalingas verslas, kaip brangiai mokami projektų rašymo konsultantai, iškraipomos konkurencijos sąlygos. Ką jau kalbėti apie tai, kad keičiasi žmonių mentalitetas. Verslininkai galvoja ne kaip sukurti naudingą produktą, o kaip gauti paramą“, – iš dangaus krintančios paramos minusus vardijo ji.
Už pinigus imituoja darbą
Vienintelės galimos sritys ES paramai panaudoti, R.Vainienės nuomone, infrastruktūra ir viešosios paslaugos. „Tačiau pirmasis minėtas atvejis irgi ne visai tinkamas. Dažnai važiuoju automagistrale Vilnius–Klaipėda ir ji jau kelinti metai remontuojama. Gal žmonės dirba tik dėl to, kad jiems moka, o ne dėl to, kad to tikrai reikia“, – diskusiją provokavo BNS vyriausiasis redaktorius Artūras Račas.
Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas juokdamasis pridūrė, kad ir jam važiuojant tuo keliu yra kilę panašių minčių. Tačiau užtikrino, jog kelius tvarkančios bendrovės visuomet įrodo, kad darbai tikrai reikalingi ir nevykdomi tose pačiose vietose. Vis dėlto sudėtinga sukontroliuoti, kaip vyksta visi darbai.
Atsirinkdama, kokius projektus finansuoti, ES dažnai atkreipia dėmesį į socialines paslaugas teikiančias įmones. Laisvos rinkos gynėjai norėtų, kad ir šios sritys būtų paliktos privačiam verslui, tačiau provincijose tai būtų neįmanoma. „Nelyginkite Vilniaus su Taurage, Marijampole ar Pabrade. Ten žmonės, kuriems reikėtų pagalbos, tikrai neturėtų pinigų už ją susimokėti“, – sakė R.Kriščiūnas.
Paramos nebenori?
Iki 2013 m. ES žada skirti Lietuvai 36 mlrd. litų paramą. Tačiau verslininkai nesiveržia rašyti projektų ir prašyti savo dalies. „Tomis pačiomis ES lėšomis atlikome smulkiojo ir vidutinio verslo tyrimą. Tik maždaug procentas tiriamųjų gavo ES paramą, o 94 proc. net nebandė jos imti matydami, kokioje aplinkoje viskas vyksta“, – apgailestavo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Aras Petrauskas.
Skundus, kad sudėtinga gauti lėšų, dažnai girdi banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis. „Kiek teko šnekėti su verslininkais, paramos daugelis nori, bet ją gauti sunku. Nemažai gavusiųjų sako, jei būtų žinoję kokį kelią teks nueiti, tikrai būtų jos neprašę. Turime ieškoti būdų, kaip tą kelią palengvinti“, – ragino jis.
Naujausi komentarai