Prekių gabenimo pokyčiai

Europietiška laisvė

Baiminantis teroro, ir į Klaipėdos uostą atvykstantis transportas iš ES šalies Vokietijos tikrinamas su apmokytais šunimis. Liudo Dambrausko nuotrauka

Lietuvos muitinė atlaikė perėjimo į ES smūgį. Sutrikimų būta dėl nesutvarkytų prekių klasifikatorių. Vienokių ar kitokių nesklandumų nepavyks išvengti ir pereinamuoju laikotarpiu. Verslininkai jau skaičiuoja stojimo į ES nuostolius, susidarančius dėl muitininkų kaltės. Lietuvos muitinės departamento direktorius Rimantas Klevečka teigė, kad muitinės sistemoje vyksta teigiami pokyčiai, tačiau ji vis dar yra didelė, inertinė, ne tokia, kokios norėtųsi. Vykstant pokyčiams, tikimasi apsivalyti – Lietuvoje iš muitinės sistemos bus atleista per 400 muitininkų.

Telkiasi kovai prieš kontrabandą

Europos Sąjungoje muitinės funkcijos kiek keičiasi. Jai nebeskirta, kaip iki šiol, pinigų rinkimo į nacionalinius biudžetus funkcija, o keliami ir nauji reikalavimai – užkirsti kelią terorizmui ir nelegaliai veiklai. Muitininkai mano, kad tai galima padaryti ne konfliktuojant, o bendradarbiaujant su verslininkais. Nauja muitinės koncepcija – bendradarbiauti su sąžiningais verslininkais, diegti mintį, kad visada naudingiau mokėti mokesčius, ir vis siaurinti šešėlinio verslo ratą.

Klaipėdoje vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo ir Muitinės departamento posėdyje priimta deklaracija, kad muitinė ir verslas turi tęsti susitikimus, stengtis suprasti vieni kitus. Ypatingą dėmesį žadama skirti kovai su kontrabanda, kuri labiau nei muitinės sistemai kenkia sąžiningam verslui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Muitinės departamento atstovai deklaracijoje teigia, kad atsakomybė už kontrabandos gabenimą turi būti griežtinama ir prilyginta sunkiems nusikaltimams.

Muitinės ir verslo atstovams susikalbėti dažnai trukdo pernelyg uolus įstatymų vykdymas. Naująją ES teisę, susijusią su muitinių veikla, sudaro per 4000 puslapių. Suvokti visas smulkmenas atskiriems verslo subjektams neįmanoma.

Netgi patys muitininkai dar ne viską suvokia - jiems dar rašomos instrukcijos, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis pagal ES teisinę bazę. Lietuvos pramonininkų konfederacija norėtų, kad Muitinės departamentas nuolat teiktų informaciją apie naujausius pokyčius.

Nesusipratimų kelia ir tai, kad muitininkai atidarinėja konteinerius, kuriuose yra prekės, tranzitu keliaujančios per Lietuvą. Tokios praktikos atsisakė Skandinavijos šalių muitininkai. Todėl Kinijos prekės mieliau gabenamos per Suomijos nei per Baltijos šalių uostus. R.Klevečka aiškino, jog, turėdami informacijos, kad konteineriuose gali būti nelegalių prekių, jie pagal susitarimą su Pasaulio muitinės organizacija privalo krovinį atidaryti ir patikrinti. Taip pat R.Klevečka pridūrė, kad Kinijos prekės dažniausiai keliauja neatitikdamos tarptautinių reikalavimų.

Mobiliosios grupės dirbs su patruliais

Lietuvai tapus ES nare, nebeatliekamas sandraugos partnerių prekių muitinis tikrinimas. Tačiau tai nereiškia, kad nebus prekių judėjimo kontrolės. Lietuvoje įdiegta 60 mln. litų kainavusi elektroninė prekių deklaravimo sistema, kurią Lietuvos verslininkai, R.Klevečkos teigimu, kol kas išnaudoja nepakankamai. Pavyzdžiui, kai Lietuvos ūkio subjektai kurioje nors kitoje ES šalyje įsigijo prekių ir pakrovė jas į transportą, pardavėjas apie tai atitinkama forma praneša savo šalies muitinės tarnybai. Ši įtraukia duomenis apie prekę į informacinę sistemą ir informuoja šalies, kurios teritorijoje yra prekės gavėjas, muitininkus. Per vidines ES sienas prekės važiuoja tarsi ir laisvai, tačiau kiekvienas krovinys privalo turėti dokumentus. Vaizdžiai tariant, elektroninis deklaravimas pakeitė popierinį prekių tikrinimą. Gavus leidimą vykdyti supaprastintą deklaravimą, nebereikia vykti į muitines; duomenis apie prekių gabenimą galima pateikti tiesiog iš firmos arba tai gali atlikti muitinės tarpininkai. Muitininkai tampa tarsi elektroniniais biurokratais, nuolat seka prekių judėjimą, o tikrina tik išimtiniais atvejais, kai kyla įtarimų. Tai darys mobilios muitininkų grupės.

Lietuvoje tokios grupės jau suformuotos. Šiuo metu dar nesuderinti visi su mobiliųjų grupių veikla susiję teisės aktai. Muitininkai kol kas negali stabdyti transporto. Tai jie ketina daryti dirbdami kartu su policininkais. Vežėjai labiausiai nerimauja, kad prie sienų kyšius įpratę imti muitininkai dar labiau nepiktnaudžiautų tapę laisvais tikrintojais. R.Klevečka užtikrino, kad sąžiningiems krovinių vežėjams nėra ko baimintis. Tikrinti ketinama tik tą transportą, apie kurį įvairiais kanalais – iš kolegų kitose šalyse, interpolo, vidaus, saugumo tarnybų – bus gauta duomenų apie galimus piktnaudžiavimus. Tačiau, jei mobilūs tikrintojai, išnarstę mašinas iki smulkmenų, nieko neras, nuostolių atlyginti neketinama, nebent priteistų tai padaryti teismas.

Griežtės kontrolė prie išorės sienų

Didžiausias Lietuvos muitinės dėmesys bus skiriamas aptarnauti postams prie sienų su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Neseniai prie Panemunės ir Sovetsko sienos kirtimo punkto Šakininkų kaime pastatytas per 40 mln. litų kainavęs postas. Tokia pasienio įrenginių statybos kaina stebina. Lietuva nori būti uoliausia ES naujokė. Įdomu tai, kad šio posto statybai Lietuva ir ES turėjo skirti po 7 mln. litų. Tačiau, pelkėje įrengę modernų postą, sugebėjome jo kainą savo sąskaita išpūsti keletą kartų.

Lietuvos sienoms su trečiosiomis šalimis tapus išorinėmis ES sienomis, tikrinimų tvarka prie jų griežtės. Kaip saugomos išorinės ES sienos, nuolat tikrins ne tik Lietuvos muitinės departamento pareigūnai, bet ir įvairūs ekspertai iš Briuselio.

Muitinės formalumai pasienyje su Kaliningrado sritimi po gegužės 1 d. iš esmės nesikeitė. Keleivių iš trečiųjų šalių prekės asmeniniame bagaže neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jei jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 600 litų vienam asmeniui. Tuo tarpu asmenų, gyvenančių pasienio zonoje, taip pat asmenų, dirbančių pasienio zonoje, transporto priemonių, važiuojančių reguliariais tarptautiniais maršrutais, vairuotojų (pilotų) bei įgulos narių, atvykstančių iš trečiosios valstybės, taip pat asmenų, jaunesnių kaip 15 metų, asmeninio bagažo, neapmokestinamo importo PVM ir akcizais, vertė negali būti didesnė kaip 310 litų. Atvykstantiems į Lietuvą iš trečiosios valstybės keleiviams galima įvežti neapmokestinamų importo PVM ir akcizais 200 vienetų cigarečių arba 50 vienetų cigarų, arba 100 vienetų cigarilių, arba 250 g rūkomojo tabako. Asmenys, gyvenantys pasienio zonoje, galės įsivežti 40 vienetų cigarečių arba 20 cigarilių, arba 10 vienetų cigarų, arba 50 g rūkomojo tabako.

Pokyčiai Klaipėdos teritorinėje muitinėje

Iki gegužės 1 d. Klaipėdos teritorinės muitinėje veikė 13 postų. Nuo Lietuvos narystės ES dienos sustabdyta Būtingės ir Skuodo kelio postų veikla. Ten dirbę muitinės pareigūnai perkelti į kitus postus bei skyrius. Teritorinėje muitinėje naujai formuojamos mobilios kontrolės grupės prie vidinių ES sienų, stiprinama Pažeidimų prevencijos, Uosto kontrolės ir priežiūros, Statistikos analizės skyrių veikla bei muitinės kontrolė prie išorinių ES sienų esančiuose muitinės postuose. Po liepos 1 d., teritorinėje muitinėje numatyta sujungti Bendrųjų reikalų ir Archyvų skyrius, Teisės ir teisėsaugos bei Apeliacijų skyrius, panaikinti Tauragės ir Šilutės krovinių postus.

Klaipėdos teritorinė muitinė ypatingą dėmesį ketina skirti uosto veiklai. Muitinė prisijungs prie uoste jau įdiegtų uosto vartų kontrolės, laivų atpažinimo ir ketinamos įdiegti uosto informacinės sistemos. Tai leis taikyti uoste supaprastintas procedūras bei elektroninį deklaravimą. Klaipėdos teritorinė muitinė uoste kartu su Transporto investicijų direkcija rengia naujo uosto muitinės posto statybos projektą.

Didžiausia grėsmė – įvarios ligos

Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas teigė, kad bet koks galvijų ar maisto produktų užkrečiamų ligų protrūkis iš karto užkirstų laisvą prekių judėjimą iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis. Bet kuri ES šalis, iš kur sklinda pavojus, izoliuojama nuo kitų šalių. Guodžia tai, kad Lietuvos veterinarinė tarnyba stoti į ES iš visų naujokių pasirengė geriausiai ir yra vienintelė, kuri atitinka ES reikalavimus. Visi dvylika Lietuvos pasienio veterinarijos postų įrengti naujai, turi modernias laboratorijas.

Verslininkai žavisi galimu Kinijos prekių eksportu per Lietuvą, tačiau veterinarai ypatingo entuziazmo nerodo, nes Kinija yra paukščių gripo, kitų pavojingų gyvulinės kilmės ligų tėvynė. Maisto ir gyvulinės kilmės produktų judėjimas ES viduje registruojamas dar griežčiau nei kitų prekių. Veikia elektroninė TRACES sistema, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuva. Jų esmė tai, kad duomenys apie bet kurią prekę, gabenamą iš ES arba įvežamą iš trečiųjų šalių ir skirtą konkrečiam regionui, perduodami to regiono maisto ir veterinarinei tarnybai. Ši tarnyba gali patikrinti iš bet kurios šalies atsiųstą produkciją ir pateikti pretenzijas, jei produktai neatitiks keliamų reikalavimų. Už nekokybiškos maisto produkcijos gamybą ES viduje įmonėms numatytos didžiulės sankcijos.

Šiuolaikišką maisto produktų tikrinimo laboratoriją numatoma įrengti ir Klaipėdoje. K.Lukauskas teigė, kad pereinamuoju laikotarpiu sutarta pirmąjį pusmetį netaikyti griežtų sankcijų. Sertifikatus gabenti pagamintus maisto produktus į kitas ES šalis turi 98 Lietuvos mėsos produktų bendrovės, 31 pieno bendrovė, 26 žuvies apdorojimo įmonės. Šviežią žuvį kitoms ES šalims gali tiekti 17 žvejybinių Lietuvos laivų.