Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus lėtesnis nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir sieks 1,6 proc., teigia Finansų ministerija.

Pernai gruodį ministerija prognozavo, jog šalies BVP augs iki 3,7 procento.

„Šiandien pasaulio ekonomika patiria beprecedentį šoką dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. Tai koreguoja ir Lietuvos ekonominės raidos perspektyvas – prognozuojame, kad ūkio augimas šiemet bus lėtesnis nei manyta gruodį, tačiau turėtų išlikti teigiamas“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.   

Vidutinė metinė infliacija 2022 metais sieks 9,8 proc. ir bus didesnė nei prognozuota iki karo – 4 proc.

„Karo akivaizdoje išaugusios energijos, maisto ir kitų prekių kainos šiemet stiprins infliacinį spaudimą. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu – situacijai stabilizavusis – ekonomika grįš į spartaus augimo kelią, o kainų augimas lėtės“, – teigė ministrė.   

Ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje rašoma, jog Lietuvos BVP 2023 metais augs 2,5 proc., o 2024–2025 metais – po 3 proc. kasmet. Infliacijos tempas šalyje galėtų siekti atitinkamai 3 proc. ir apie 2 proc.

Šiemet darbuotojų atlyginimų augimas išliks spartus ir sieks 8,8 proc. Jį skatins viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas, padidintas pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams,  minimalus mėnesio atlyginimas bei stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir trūkumas.

Scenarijuje numatoma, jog Rusijos karo padariniai trumpuoju laikotarpiu turės poveikį darbo rinkos rodikliams. Šiemet užimtų gyventojų skaičius sumažės 0,2 proc., o nedarbo lygis, tikėtina, bus artimas 2021 metų lygiui ir sieks 7,3 proc.

Anot ministerijos, pablogėjusi geopolitinė situacija gali neigiamai paveikti darbuotojų paklausą transporto ir kituose eksporto sektoriuose. Tačiau į vidaus rinką orientuotose veiklose darbo jėgos paklausa turėtų išlikti stipri, todėl spartaus nedarbo padidėjimo nesitikima.

Neapibrėžtumas ir infliacinis spaudimas ribos namų ūkių vartojimo išlaidų augimą – numatoma, kad šiemet vartojimas augs 2,1 proc., o vidutiniu laikotarpiu tikintis kainų poveikio nuslopimo augimas galėtų siekti 3,4 proc.

Sutrikusios tiekimo grandinės bei pakilusios žaliavų kainos neigiamai veiks investicijas, kurių augimas šiemet bus lėtesnis ir sieks 2,7 proc. Vidutiniu laikotarpiu tikėtinas investicijų augimo spartėjimas, augimas galėtų siekti 4,8 proc. per metus.

Numatoma, jog šiemet prekių ir paslaugų eksportas sumažės 6 proc., o 2023 metais galėtų augti apie 3,3 proc.

„Iššūkiai, tokie kaip trūkinėjančios logistikos grandinės, augančios žaliavų kainos bei dėl didelio neapibrėžtumo ir sankcijų poveikio mažesnė užsienio paklausa, bus pagrindiniai, su kuriais susidurs Lietuvos eksportuotojai“, – teigė ministerija.

Ji pabrėžia, jog ekonominės raidos scenarijus parengtas ypač didelio neapibrėžtumo sąlygomis, vykstant geopolitinei krizei dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, todėl rodikliai gali keistis.