Du kriterijai

Nustatydamos mokestį savivaldybės privalės atsižvelgti į du kriterijus – būsto mokestinę vertę ir jo savininko socialinę ir ekonominę padėtį.

Kaip siūlyta ir anksčiau, NT mokestis už pagrindinį būstą iki 450 tūkst. eurų vertės būtų mažinamas 50 proc., o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų ar vaiką su negalia – 75 proc.

Jei savivaldybės taryba nenustatys neapmokestinamojo NT dydžio, iki 450 tūkst. eurų vertės pirmasis būstas būtų neapmokestinamas, o virš šios ribos mokestis siektų 0,1 proc., patikslino finansų ministro atstovas Dalius Simėnas.

Jei mokestis sieks iki 5 eurų, jis nebūtų mokamas.

Kitas gyventojų NT iki 20 tūkst. eurų vertės nebūtų apmokestinamas, o didesnės vertės turtui būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai: nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. eurų vertės NT – 0,1 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc., o virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.

Komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – jam būtų taikomas 0,5–3 proc. tarifas, jį nustatytų savivaldybės. Kaip ir anksčiau, jį siūloma apmokestinti papildomu 0,2 proc. tarifu, jo lėšos būtų skirtos Gynybos fondui – jų tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų per metus.

Visos pajamos už pirmąjį būstą būtų skiriamos savivaldybėms – jos priklausys nuo tarybų sprendimų ir jų dabar negalima paskaičiuoti, o už kitą NT – Gynybos fondui.

Apleistas ar neprižiūrimas komercinis NT būtų apmokestinamas 4 proc. tarifu.

Mokesčiui skaičiuoti naudojamą NT rinkos vertę siūloma keisti kas trejus metus, o ne kas penkerius, kaip dabar.

Taip pat siūloma penkerius metus neapmokestinti žemės ūkio veiklą nutraukusių fizinių ir juridinių asmenų NT, naudoto ūkinei veiklai.

Visos pajamos už pirmąjį būstą būtų skiriamos savivaldybėms – jos priklausys nuo tarybų sprendimų ir jų dabar negalima paskaičiuoti, o už kitą NT – Gynybos fondui.

Preliminariai skaičiuojama, kad iš kito gyventojų turto mokesčio būtų surenkama apie 14 mln. eurų per metus, o iš 0,2 proc. papildomo komercinio NT mokesčio – apie 61 mln. eurų.

2026 m. iš NT mokesčio į valstybės biudžetą numatoma surinkti apie 40 mln. eurų, o 2027 m. – apie 74 mln. eurų.

Nusivylęs chaosu

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esąs nusivylęs, jo teigimu, chaotišku naujo NT mokesčio modelio viešu svarstymu.

„Esu nusivylęs tam tikru proceso chaotiškumu, tenka tą konstatuoti. Ko gero, taip susidarė dėl to, kad tam tikros iniciatyvos pateiktos nesuderintos, nekomunikuotos“, – dar prieš paskutines pasiūlymų redakcijas kalbėjo G. Nausėda.

Anot šalies vadovo, diskusijos dėl NT mokesčio sukėlė jei ne tam tikrą paniką, tai didelį nervingumą visuomenėje, nors iš tikrųjų tokiai reakcijai pagrindo nėra.

„Net ir visai neseniai įvykęs mitingas Katedros aikštėje: 95 proc. tų žmonių (dalyvavusių proteste prieš NT mokestį balandžio pabaigoje) arba apskritai nemokės NT mokesčio, arba mokės labai nedidelį“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Komunikacinis vakuumas, arba chaotiškas komunikavimas lėmė, kad bijoma to, ko net nereikėtų bijoti“, – pabrėžė jis.

G. Nausėdos teigimu, viešai iš karto turėjo būti pateiktas su visais koalicijos partneriais suderintas NT mokesčio modelis, kuris nebebūtų kaitaliojamas eigoje ketvertą ar penketą kartų.

„Procesas turėjo vykti visiškai kitaip“, – teigė Prezidentas.

Prašo pagalbos

Verslo atstovai nusivylę ne tik chaosu dėl NT mokesčio, bet ir dėl visos mokesčių reformos. Šią savaitę daugiau nei 200 verslo, pramonės ir profesinių asociacijų viešai kreipėsi į Prezidentą atviru laišku, skelbia Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Verslas ragina šalies vadovą imtis lyderystės stabdant mokesčių reformą ir telkiant dialogui dėl tvaraus gynybos finansavimo.

„Kreipiamės į Jus kaip į aukščiausią valstybės instituciją, galinčią suburti politines jėgas ir visuomenę. Reikia ne konflikto, o sprendimų. Ne vienašališkų reformų, o konstruktyvaus susikalbėjimo“, – rašoma atvirame laiške.

Verslo bendruomenė kolektyviškai įspėjo, kad Finansų ministerijos siūloma mokesčių pertvarka gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai, darbo vietoms ir visuomenės gerovei.

G. Nausėda paragino valdančiuosius užtikrinti verslą, kad mokesčiai po planuojamų priimti pakeitimų nebedidėtų iki kadencijos pabaigos. Anot jo, mokesčių pakeitimai neturi būti nuolatinis procesas, nes tai iš tiesų atbaido investuotojus, be to, sunku planuoti veiklą.

Tiesa, senjorų ir skurdo mažinimo organizacijų atstovai laikosi kitokio požiūrio: siūlo dar labiau didinti pelno mokestį – ne 1 proc. iki 17 proc., bet per penkerius metus jį padidinti iki 20 proc., taip artėjant prie ES vidurkio.

Be to, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės teigimu, nereikėtų atsisakyti ir aukščiausio arba ketvirtojo – 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) laiptelio.