„Pagal dabartines projekcijas 2029 metais skola sieks apie 54 procentus BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS). Tai reikšmingas augimas. Didelę jo dalį lemia sprendimas sparčiau sukurti gynybos pajėgumus, tačiau jų sukūrimo ir vėlesnio išlaikymo išlaidos skiriasi. Užbaigus didžiausius įsigijimus ir infrastruktūros darbus pradinių investicijų poreikis mažės. Kartu su stabiliomis pajamomis ir ekonomikos augimu tai sudarytų sąlygas po 2030 metų mažinti skolos santykį su BVP“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė T. Valys.
Vyriausybės penktadienį patvirtintas 2027–2029 metų biudžeto projektas numato, jog valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP, 2028-aisiais augti 50,7 proc. dar po metų – iki 54,3 proc. BVP.
Šis rodiklis nesieks ES šalims narėms taikomo Mastrichto kriterijaus (60 proc.).
Anot ministro, didėsiančios skolos aptarnavimo išlaidos įtrauktos į biudžeto skaičiavimus: „Kiek skolinamės, kam panaudosime lėšas ir kokius įsipareigojimus paliekame ateičiai.“
Kitais metais, pasak T. Valio, skolos aptarnavimo išlaidos turėtų augti nuo 753 mln. eurų šiemet iki 1,12 mlrd. eurų kitąmet, 2028-aisiais – iki 1,35 mlrd. eurų, dar po metų – iki 1,62 mlrd. eurų.
Savo ruožtu Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė anksčiau Seime sakė, kad po trejų metų valstybės skolos aptarnavimo išlaidos pasieks beveik 2 mlrd. eurų.
Vis tik ministras pabrėžė, kad Valstybės kontrolė šiuos kaštus skaičiuoja kiek kitu principu: „Yra kaupimo principas pagal Valstybės kontrolę ir būtent realus vadinamas metodas. Šiek tiek skaičiai skiriasi. Valstybės kontrolė turi kitokį skaičiavimo metodą.“
Finansų ministerijos duomenimis, skaičiuojant tuo pačiu principu kaip ir valstybės auditoriai, šių metų skolos aptarnavimui bus išleista 1 mlrd. eurų, kitąmet – 1,38 mlrd., 2028-aisiais – 1,68 mlrd., 2029-aisiais – 2,13 mlrd. eurų.
„Tai metodologiniai dalykai, kurie realaus dydžio nepakeičia“, – pabrėžė T. Valys.
Finansų viceministrė Lineta Jakimavičienė teigė, jog kitais metais Lietuva planuoja pasiskolinti 10,5 mlrd. eurų: „Šitos lėšos padengtų valstybės biudžeto deficitui padengti reikalingus 5,7 mlrd. eurų, 4,2 mlrd. eurų – skolai grąžinti, kitus tikslus.“
Kaip rašė BNS, Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektu ir jį siunčia Seimui – numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys ES šalims narėms taikomą Mastrichto kriterijų, siekiantį 3 procentus.
Ministras tikino manantis, kad prielaidos deficitui mažėti atsirastų atslūgus geopolitinei įtampai, pavyzdžiui, įšaldžius karą Ukrainoje, išsprendus konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
„Eliminavus šiuos išorinius faktus, kurie mums nepadeda ir stagnuoja (dėl ko stagnuoja ekonomika – BNS), tikimės, kad investicijos prisidės prie ekonomikos augimo, – sakė T. Valys. – Kuomet pasieksime tikslus, kurių siekiame investicijomis, (...) per ekonomikos augimą (deficitą – BNS) sugebėsime subalansuoti.“
Gynybai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba lygiai 5 proc. BVP.
Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau.
Andrius Kubilius: didėjantis kitų metų valstybės biudžeto deficitas kelia susirūpinimą
Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuriame deficitas sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius sako, kad tai kelia susirūpinimą.
„(Finansinės drausmės – BNS) kriterijai yra įvesti (...) tam, kad šalys sugebėtų išlaikyti savo finansinį stabilumą, kad būtų vertinamos pozityviai tarptautinėse rinkose ir, be abejo, didėjantis deficitas kelia susirūpinimą“, – penktadienį Vilniuje žurnalistams sakė buvęs premjeras.
Pasak A. Kubiliaus, svarbu, kad Lietuva turėtų aiškų matymą ir aiškią strategiją, kaip deficito augimą stabdyti ir kaip jį toliau mažinti.
Europos Komisija (EK) iki 2028 metų leidžia 1,5 proc. BVP, išleisto gynybai, neskaityti į deficitą.
Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad Lietuva ir kitos ES valstybės su EK derasi dėl šios išimties pratęsimo.
A. Kubiliaus teigimu, iššūkiai, kaip investuoti į gynybą nepažeidžiant žinomų fiskalinės drausmės taisyklių, yra žinomi, su jais susiduria ne tik Lietuva.
„Daugeliui šalių panašūs iššūkiai, (...) šalys ieško įvairių sprendimų. Vokietija (gali būti pavyzdžiu – BNS), ji tikrai rado galimybę labai daug investuoti iš savo nacionalinių pinigų į gynybą. Kitoms šalims dar reikės tokių sprendimų ieškoti“, – sakė eurokomisaras.
Anot jo, EK dirba su šalimis narėmis tam, kad rastų geriausius sprendimus, tačiau „stebuklų nėra, pinigų yra tiek, kiek yra“.
„Lėšas susineša ir į nacionalinius biudžetus, ir į Europos biudžetus tie patys mokesčių mokėtojai. Ir valstybėms tenka tokiomis aplinkybėmis apsispręsti, kas yra prioritetai. Mano įsitikinimu, šiomis aplinkybėmis, kokiomis dabar gyvena Europa, gynyba, saugumas turi būti vienas iš pačių svarbiausių prioritetų“, – nurodė A. Kubilius.
Lietuvos pareigūnai didėjantį deficitą grindžia gynybos ir socialiniais poreikiais, A. Kubilius teigia, kad dėl to Vyriausybės nelinkęs kritikuoti.
„Gynyba nėra vienintelis prioritetas, bet tokiomis aplinkybėmis, kokiomis dabar gyvename, aš tikrai negaliu kritikuoti Vyriausybės, kuri sako, kad šiandien gynyba yra tikrai svarbus prioritetas“, – tikino jis.
Kaip rašė BNS, numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys ES šalims narėms taikomą Mastrichto kriterijų, siekiantį 3 procentus.
Kitų metų valstybės biudžete iš viso numatoma 22,2 mlrd. eurų pajamų ir 27,9 mlrd. eurų išlaidų.
Vyriausybės patvirtintus valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ bei PSDF biudžetų projektus dabar svarstys Seimas, kuris juos turėtų priimti gruodį.
Naujausi komentarai