LB teigimu, priimant sprendimą atsižvelgta į naujausias skolinimo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkų tendencijas. Tokia norma taikoma nuo 2023 metų spalio.
Centrinis bankas pažymi, kad finansinis ciklas antrąjį šių metų ketvirtį tebebuvo augimo fazėje, tą daugiausia lėmė vis dar aktyvus naujų būsto paskolų teikimas ir spartus įmonių kreditavimas.
Tačiau, nors įmonių paskolų portfelis sparčiai didėja jau kelis ketvirčius iš eilės, disbalansų susidarymo riziką riboja žemas bendras įsiskolinimo lygis. Jis auga nuosaikiai ir tebėra vienas mažiausių euro zonoje.
LB duomenimis, trečiąjį ketvirtį paskolų įmonėms portfelio metinis augimo tempas buvo didžiausias euro zonoje. Tą lėmė spartėjantis įmonių kreditavimas – tikrųjų naujų paskolų įmonėms srautas buvo penktadaliu didesnis nei prieš metus. Namų ūkių paskolų portfelis taip pat augo sparčiai. Prie to prisidėjo toliau didėjantis naujų būsto paskolų srautas ir aktyvus skolinimasis vartojimo reikmėms.
Be to, trečiąjį ketvirtį registruota penktadaliu daugiau būsto pardavimų nei prieš metus, o rinkos aktyvumas viršijo ilgalaikę tendenciją. Dėl sukaupto pasiūlos rezervo rinkos raida tebėra gana tvari.
Didėjant paklausai, kainos kyla vis sparčiau: 2025 metų rudenį metinis būsto kainų augimo tempas viršijo 10 proc. ir buvo dvigubai didesnis nei metų pradžioje.
Komercinio NT rinkoje rudenį fiksuotas didžiausias sandorių skaičius per dvejus metus, bet, vyraujant mažos vertės sandoriams, investicijų srautai tebebuvo vieni mažiausių per pastarąjį dešimtmetį.
Mažas rinkos aktyvumas lemia ir prislopusį kainų kilimą – komercinių patalpų kainos per metus iš esmės nepasikeitė. Komercinio NT segmente kainų disbalansai toliau mažėjo, tačiau toliau stebimas biurų pasiūlos perteklius.
Naujausi komentarai