Konkurencija

Fotografijų kova

Tradicinė fotografija dar vertinama palankiau už vis populiarėjančią skaitmeninę

Gera skaitmeninė fotolaboratorija kainuoja šimtus tūkstančių litų. Nerijaus Jankausko nuotrauka

Ne vien prabangos dalyku, bet būtinybe pastaruoju metu laikomas ir skaitmeninis fotoaparatas, žaibiškai fiksuojantis svarbiausias lekiančio gyvenimo akimirkas.

Tačiau profesionalūs fotografai pataria neskubėti “nurašyti” analoginių fotoaparatų ir vadinamųjų “muilinių”. Prognozuojama, kad net brangiausia skaitmenine kamera darytas elektronines fotografijas nuotraukos iš juostelių aplenks. Pabrangusios tradicinės fotografijos bus brangios, ne visiems įperkamos.

Paklausa išaugo

Vos prieš kelerius metus į Lietuvą pradėta importuoti skaitmeninė fototechnika vis labiau įsitvirtina šalies rinkoje. Anksčiau net pigiausi skaitmeniniai fotoaparatai buvo laikomi prabangos dalyku. Prekybininkai “pionieriai” vis dar puikiai atsimena laikus, kai įžymiausių pasaulio fotoprekių gamintojų kelis tūkstančius kainavę mėgėjiški fotoaparatai buvo įperkami net ne kiekvienam verslininkui.

Šiuo metu aparatų kainos sumažėjo, todėl smarkiai išaugo ir jų paklausa.

Fotosalonų savininkų ir pardavėjų teigimu, pastaruoju metu yra vienodai populiarūs tiek kelių ar keliolikos šimtų litų vertės skaitmeniniai fotoaparatai, tiek keliasdešimt litų kainuojančios “muilinės”.

Vis dėlto ir klaipėdiečių, ir miesto svečių rankose dažniau blykčioja skaitmeniniai fotoaparatai. Dabar nemažai žmonių mano, kad fotografuojantieji tradiciniais fotoaparatais yra arba atsilikę nuo mados, arba nelabai turtingi. Daugeliui visai nerūpi, kokius juos pigiu aparatu darytose nuotraukose pamatys anūkai po keliasdešimties metų.

Profesionalūs fotografai tvirtina, kad žmonėms vis dar trūksta žinių apie moderniausią techniką ir jos galimybes – analoginių nuotraukų gamyba iš pigesnio fotoaparato gal ir reikalauja laiko ir papildomų išlaidų, tačiau kokybės atžvilgiu gerokai pralenkia elektroninę fotografiją.

Tradiciniai – pranašesni

Profesionalų teigimu, fotografavimas skaitmeniniu aparatu labiausiai žavi tuo, kad mūsų šalyje tai vis dar – naujovė. O visa, kas yra nauja, patogu ir greita, labai sparčiai plinta: mažame ekranėlyje iš karto galime matyti sustabdytą gyvenimo momentą, akimirksniu internetu ar mobiliuoju telefonu jį persiųsti brangiam žmogui, nevykusius kadrus ištrinti. Nereikia ryškinti juostelių, kruopščiai jų saugoti.

Skaitmeniniai ir analoginiai fotoaparatai nedaug skiriasi, yra panašiai sukonstruoti ir remiasi tuo pačiu funkcionavimo principu. Pagrindinis skirtumas tai, kad skaitmeniniame fotoaparate vietoje įprastos juostelės yra šviesai jautrus puslaidininkis, vaizdo jutiklis, kurio elektriniai signalai yra paruošiami skaitmenine forma ir vaizdų pavidalu išsaugomi atminties kortelėse, kompaktiniuose diskuose ir kitose laikmenose.

Tradicinės fotojuostos tuo pat metu užfiksuoja šviesos informaciją ir ją išsaugo.

Tai turi didelę reikšmę. Į analoginį fotoaparatą, priklausomai nuo fotografuojamo objekto ir jo aplinkos, galima įsidėti mažesnio ar didesnio jautrumo fotojuostelę. Nors skaitmeninių fotoaparatų jautrumą irgi galima šiek tiek sureguliuoti, tačiau vaizdų sensoriai yra tvirtai įtaisyti, todėl norintiesiems pasinaudoti naujausios kartos jutiklių teikiamais privalumais nelieka nieko kito, kaip pirkti naują fotoaparatą.

Gali pabrangti

Fotografas Vytautas Karaciejus jau trisdešimt metų dirba su analoginėmis ir kelerius metus – su skaitmeninėmis technologijomis. Per tą laiką jis spėjo perprasti abiejų privalumus bei trūkumus. Anot fotografo, pastarosios visuomenei ir toliau bus mielesnės ir priimtinesnės, tačiau jokiu būdu neišstums tradicinės fotografijos. Analoginė nuotrauka išliks, tik gal bus ne visiems prieinama. Fotografas prognozuoja, kad turėtų smarkiai išaugti ne tik jos meninė, bet ir materialinė vertė. Savo nuomonę jis grindžia rudai baltų retro nuotraukų pavyzdžiu – vis daugiau žmonių jų pageidauja, tačiau jos nepigios.

Bene pagrindiniu skaitmeninės fotografijos pranašumu V. Karaciejus nurodė jos operatyvumą. Kai kurių profesijų atstovams, pavyzdžiui, spaudos fotografams, tai, kad nebūtina ryškinti juostelių, daryti popierinių nuotraukų, žymiai pagreitina darbo procesą.

Tačiau per skubėjimą dažnai nukenčia kokybė. Fotografuojant skaitmeniniu fotoaparatu, nereikia gaišti laiko, parenkant taiklesnį kadrą. Nuotraukos neretai išeina plokščios, “negilios”, be to, skaitmeninės fotografijos turi kiek mažesnį spalvų diapazoną.

Dar vienas rimtas elektroninės fotografijos trūkumas – informacijos vienetų (taškų-pikselių) ribotumas, todėl nuotraukų negalima smarkiai didinti. Fotografiją iš negatyvo galima padaryti bet kokio dydžio, kokybė dėl to nė kiek neprastėja.

V. Karaciejaus teigimu, darbo rezultatas labai priklauso nuo fotografuojančio žmogaus meistriškumo, technikos kokybės. Kartais net profesionalui būna sunku atskirti, kuri nuotrauka buvo daryta skaitmenine kamera, kuri – analogine. Žinoma, tokių nuotraukų vertė nemenka – už mėgėjišką nuotrauką sumokame apie litą du, o už profesionalo fotoaparatu išplėštą tikrovės dalelę gali tekti pakloti ir 200-300 litų.

“Skaitmena” – neilgalaikė

Uostamiesčio fotografai Aleksandras Katkovas ir Valerijus Tuminas ištikimi tradicinei fototechnikai. V. Tuminas skaitmeninę fotografiją lygina su “greitu” maistu – puikiai prikemša skrandį, tačiau ginčai dėl jo kokybės vargu ar nutils. “Skaitmeninės nuotraukos – neilgalaikės, nes jas galima netyčia ištrinti, sugedus kompiuteriui, sulaužius kompaktinę plokštelę, nemažai smagių gyvenimo akimirkų išliks tik prisiminimuose,” – sakė V. Tuminas.

Fotografinį atspaudą vis tiek reikia gaminti.

Anot fotografų, pastaruoju metu modernių technologijų šalininkai vis labiau pasitiki savo gabumais ir svarbiomis progomis – per vestuves, gimtadienius, krikštynas – atsisako profesionalių fotografų pagalbos. Vaizdas mažyčiame skaitmeninio fotoaparato ekranėlyje atrodo gražus, ryškus, tačiau niekas negali garantuoti, kad toks pat tobulas jis bus ir pasidarius įprasto dydžio fotografiją. Vėliau belieka tik gailėtis, kad nebus ką parodyti draugams, vaikams, anūkams, proanūkiams.

Anot V. Tumino, iš karto pateikianti vaizdą skaitmeninė fotografija atima ir paslapties, netikėtumo, staigmenos džiaugsmą – fotografuojant analogine kamera negali žinoti, koks bus galutinis rezultatas.

A. Katkovo teigimu, nemažai žmonių dar nežino, kad skaitmeniniu paversti bei su specialia programa patobulinti galima ir paprastą negatyvą. Fotografas abejoja, kad šiuo metu gaminama elektroninė fotografija kokybės atžvilgiu gali prilygti analoginei. Fotojuostelė turi apie 20 milijonų informacijos vienetų. Todėl dažniausiai parduotuvėse pasitaikanti 3-8 mln. pikselių “skaitmena” yra gerokai nuo jos nutolusi. Dvidešimties milijonų efektyviųjų taškų skaitmeniniai fotoaparatai, pasak A. Katkovo, kainuoja mažiausiai 50 tūkstančių JAV dolerių. Retas skaitmeninės fotografijos kokybės vardan galėtų paaukoti tokią sumą.

Kainuoja ir tūkstančius

Uostamiestyje skaitmeninių fotoaparatų kaina svyruoja maždaug nuo 300 iki keturių tūkstančių litų. Tai priklauso nuo informacijos vienetų – pikselių – skaičiaus (kuo jis didesnis, tuo geresnė fotografijos kokybė), nuo vaizdo pritraukimo galimybių, kitų optinių savybių, atminties talpos. Daugelyje Klaipėdos fotosalonų galima įsigyti tik 3-6 milijonų pikselių matricą turinčių kompaktiškų skaitmeninių aparačiukų. Tokie fotoaparatai skirti mėgėjams. Profesionaliems fotografams aukštos kokybės techniką, kurios kaina gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų, tenka užsakinėti konkrečių firmų fotosalonuose, nes ne visos fotoreikmenų parduotuvės teikia šią paslaugą.

Pasaulyje jau pradėti gaminti skaitmeninių ir analoginių fotoaparatų hibridai, tačiau Lietuvos jie dar nepasiekė.

Priedai – brangūs

Pasak kalbintų pardavėjų, populiariausi šiuo metu yra “Nikon”, “Canon”, “Olympus”, “Pentax” ir kitų geru vardu visame pasaulyje garsėjančių firmų vokiški, japoniški, suomiški skaitmeniniai ir analoginiai fotoaparatai. “Hyper Maxima” prekybos centre veikiančios fotoprekių parduotuvės savininkė Irena Jasevičienė “Klaipėdai” teigė, kad norint gauti aukštos kokybės nuotraukų, visai nebūtina pirkti brangiausią techniką – tradiciniai juosteliniai fotoaparatai čia kainuoja nuo 95 iki tūkstančio litų, skaitmeniniai – nuo 499 iki 1570 litų. Rezultatas priklauso nuo to, kaip gerai žmogus yra įvaldęs fotografavimo techniką. “Puikią nuotrauką galima gauti ir fotografuojant “muiline,” – pastebėjo moteris.

Šiuo metu populiaresni nebrangūs, maždaug pusantro šimto litų kainuojantys analoginiai fotoaparatai. “Kelių šimtų litų vertės skaitmeniniai aparatai mažas ar vidutines pajamas gaunantiems asmenims kol kas neįperkami. Be to, nepakanka įsigyti brangų fotoaparatą – reikia specialių priedų, gero kompiuterio, nemažai kompaktinių plokštelių, o norint pačiam gaminti nuotraukas, būtina nusipirkti ir tam skirto popieriaus, nepigiai kainuoja ir geras spausdintuvas,” – aiškino I. Jasevičienė.

Įranga už pusę milijono

Nors skaitmeninių nuotraukų paklausa kiekvienais metais po truputį didėja, kol kas ne visos Klaipėdos fotolaboratorijos gamina nuotraukas iš elektroninių laikmenų. Skaitmeninių ir analoginių nuotraukų kainos skirtingose vietose skiriasi nežymiai: standartinio 10x15 dydžio tradicinę fotografiją galima pasidaryti už 0,6-1 litą, skaitmeninė kainuoja nuo 0,7 iki 1,2 lito.

Tačiau turi praeiti nemažai laiko, kol fotolaboratorijos savininkui sugrįš už skaitmenines fotografijas gaminantį aparatą sumokėti pinigai. Pasak Turgaus gatvėje esančios “Konica Digital” fotoreikmenų parduotuvės – pirmosios Klaipėdoje, kurioje buvo pradėta spausdinti skaitmenines nuotraukas, – pardavėjo Juro Zlatogorskio, geros kokybės vokiška skaitmeninė laboratorija kainuoja apie pusę milijono litų ir daugiau. Sukrapštyti tokią pinigų sumą nelengva, todėl fotosalonų savininkai paprastai aparatus įsigyja išperkamosios nuomos būdu, bankui moka nemažas palūkanas. Tačiau dėl šios priežasties nuotraukų kaina nepadidėja – atvirkščiai, aršios konkurencijos sąlygomis fotografijų gamintojai yra priversti mažinti kainas.