Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirminėje biudžeto svarstymo stadijoje įprasta siūlyti sprendimus, didinančius išlaidas, nepasiūlant šaltinių ir neįvertinant pajamų.

„Pirminėje biudžeto svarstymo stadijoje visi įsivaizduoja, kad biudžetas yra guminis maišas ir galima siūlyti įvairius sprendimus, didinančius išlaidas, be jokių pasekmių ir be jokių šaltinių“, – antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė G. Nausėda.

„Aš manau, kad Vyriausybė, nepriklausomi ekspertai, ekonomistai turi nurodyti, kad tokių stebuklų nebūna ir, jeigu mes nenorime turėti biudžeto deficito, kuris būtų 10 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba daugiau, ir tiesiu keliu nusiristi į finansinę krizę, mes privalome elgtis atsakingai ir tuo pat metu kalbėti apie pajamų šaltinius“, – tęsė prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, jeigu pajamų šaltinių nėra, gerovės valstybės idėją įgyvendinti bus sudėtinga.

„Jeigu pajamų šaltinių nėra, teisingai buvo apsakyta: reikia žiūrėti, kaip sumažinti išlaidas, bet, jeigu taip darysime, ir toliau tabaluosime ties 30 proc. mokestinių pajamų ir BVP santykiu. Su tokiu santykiu mes galėsime tik pasvajoti apie gerovės valstybę“, – sakė G. Nausėda.  

Pasak šalies vadovo, kalbant apie mokestinius pasiūlymus, reikėtų susikoncentruoti į jų visumą.

„Niekas nekalba apie tai, kad reikia drastiškai padidinti mokesčių naštą, nes tai yra pakankamai sudėtinga dabartinėmis aplinkybėmis. Bet turėtume žiūrėti į visumą, įvertinti bendrą finansinį poveikį ir tada pakalbėti apie tai, ką šitų papildomų išteklių sąskaita galėtume nuveikti, suprasdami, kad nei pensijų šiandien galime dvigubai pakelti, nei vaiko pinigų galime tris kartus pakelti“, – kalbėjo G. Nausėda.

ELTA primena, kad Seimas pateikimo stadijoje yra atmetęs siūlymus išplėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, įvesti bankų ir taršių automobilių registracijos mokesčius.