Tuo metu, kai Europos pieno gamintojai, protestuodami prieš mažas pieno supirkimo kainas, blokuoja traktoriais kelius, Lietuvos pienininkai tyli. Europos Parlamento nario Gintaro Didžioko įsitikinimu, jie bijo valdžios represijų.

„Lietuvos pieno gamintojai yra susiskaldę ir bijo, kad valdžia sumažins paramą žemės ūkiui ir žemdirbių savivaldai, – sako Europos Parlamento žemės ūkio ir kaino reikalų komiteto vicepirmininkas G.Didžiokas. – Tuo metu Lietuvos pienininkystės sektoriaus būklė yra gerokai blogesnė nei tokių šalių, kaip Prancūzija, Vokietija ar Austrija, kurių ūkininkai nebijo protestuoti ir reikalauti tinkamų valdžios veiksmų“.

Pirmadienį prie Europos Komisijos būstinės Briuselyje, kur vyko Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikimas, susirinko apie 900 ūkininkų. Jie traktoriais blokavo kelius, atsivedė net gyvą karvę ir skandavo reikalaudami už pieną atsiskaityti sąžiningai.

Anot Europos pieno tarybos, atstovaujančios pieno gamintojams Europos Sąjungos mastu, atstovo Erwino Schoepgeso, daug pieno gamintojų negali išsilaikyti esant tokioms pieno kainoms.

„Tačiau Lietuvoje padėtis dar blogesnė, – teigia G.Didžiokas. – Europos Sąjungoje protestuojama dėl to, kad žaliavinio pieno supirkimo kaina nukrito žemiau 30 euro centų. Tuo tarpu Lietuvoje pienas superkamas mažiau kaip po 30 lietuviškų centų už kilogramą. Kaip tokiomis sąlygomis Lietuvos pieno gamintojams konkuruoti Bendrojoje rinkoje?“

Europos ūkininkai kaltina didmenininkus išnaudojimu, skundžiasi, kad kaina, kurią didmeninkai moka už pieną per pastaruosius mėnesius dramatiškai krito, nors pieno pardavimo kaina prekybos centruose išliko stabili. Savo ruožtu Europos Komisijos veiksmus, kuriais siekiama padėti pienininkystei, protestuotojai laiko nepakankamais.

„Kai kurios ES narės ėmėsi konkrečių veiksmų padėti savo ūkininkams. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė nutarė padėti ūkininkams mažinant mokesčius dyzeliniam kurui. Lietuvoje nedaroma nieko, ir jei mūsų šalies ūkininkai toliau tylės, nieko daroma ir nebus, prisidengiant visuotiniu taupymu ir rinkos ekonomika, – sako G.Didžiokas. – Tačiau apie kokią rinkos ekonomiką galima kalbėti, kai Europos mastu tenka konkuruoti nelygiomis sąlygomis? Juolab, kad šiuo metu Lietuvos ūkininkai gauna ir taip mažesnę paramą nei senųjų ES narių ūkininkai, todėl turi nelygias konkurencines sąlygas.“

Be kita ko, protestuojantys Europos ūkininkai siekia, kad Europos Komisija pratęstų kai kurias subsidijas, pavyzdžiui, pašarų iš pieno produktų gamybai arba įpareigotų šalių vyriausybes pirkti pieną mokykloms, kur mokiniams jis būtų dalijamas nemokamai. Galima būtų tartis su gamintojais ir dėl specialių perdirbtų pieno produktų, pvz.geriamų jogurtų ar sūrelių gamybą mokykloms.

„Tai – viena pienininkystės sektoriaus gaivinimo galimybių. Tačiau jai atverti būtinas pienininkų ir valdžios dialogas. Tačiau  dabar vyksta tiesiog darbo imitacija  “, – teigia G.Didžiokas.