Pasaulinė krizė iš Lietuvos gyvenimo išbraukė apie 5–6 metus. Nors per šį laiką ekonominė padėtis galėjo gerokai pagerėti, sugrįžome į metą, kuomet gyvenimu nesiskundėme.

Prieš beveik mėnesį leidinys „The Economist“ paskelbė labiausiausiai ekonominės krizės pažeistų šalių prarasto laiko matuoklį. Suskaičiuota, kad labiausiai atgal pasisuko Graikijos ekonomikos laikrodis – šalis sugrįžo į 2000-uosius. Viena iš Baltijos valstybių – Latvija, taip pat gerokai sugrįžo atgal – 9 metus, Airija, Italija, Portugalija ir Ispanija – 7 metus. Neišvengė grįžimo į praeitį net Vokietija ir Prancūzija – atitinkamai 2 ir 4 metais.

Nors Lietuva į šį „The Econimist“ ekonomikos laiko mašinos reitingą nepateko, tačiau pagal tą pačią skaičiavimo metodiką SEB bankas pabandė suskaičiuoti, kiek dėl pasaulinės krizės laiko prarado Lietuva.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, šiuo metu pagal BVP vienam gyventojui rodiklį mūsų šalis atsidūrė 2007–2008 metų lygyje, pagal privatų vartojimą vienam gyventojui – taip pat grįžo į 2007–2008 metus, pagal maisto produktų lyginamąjį svorį vartojimo krepšelyje – į 2006–2007-uosius, pagal realųjį darbo užmokestį – į 2006-uosius, pagal nedarbo lygį – į 2001–2002-uosius, pagal akcijų kursų indeksą vietos rinkoje – į 2008-uosius, pagal būsto kainas – į 2005-uosius. „Taigi dėl „Lehman Brothers“ sukeltos infekcijos ir dabartinės tebesitęsiančios euro zonos skolų krizės vidutiniškai praradome maždaug 5–6 metus“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, tokios šalių lenktybės atgaline kryptimi reiškia ne suartėjimą, o dezintegraciją.

„Dėl ekonominės ir finansų krizės santykinai labiau nukentėjo tos šalys, kurios nėra pirmaujančios ES pagal BVP vienam gyventojui ir kitus gyvenimo lygį rodančius skaičius“, – sakė G. Nausėda. Pasak ekonomisto, visa tai byloja, kad nuo 2009 metų Lietuvos konvergencijos su ES procesas sustojo ir kad kol kas būtų pernelyg drąsu tvirtinti, jog šaliai vėl pavyko atsistoti į nuoseklios ir ilgalaikės plėtros vėžes.

SEB banko analitikas atkreipė dėmesį, kad pagal pagrindinius rodiklius Lietuva nutolo nuo ES vidurkio, tačiau padėti jau pavyko iš dalies pataisyti 2010-2011 metais.

„Įmonių lygmenyje mes, atvirkščiai, dar labiau pasitempėme ir šiandien daugelyje sričių mažai kuo nusileidžiame Vakarų Europos konkurentams“, – pabrėžė G. Nausėda. Anot jo, ekonominio sunkmečio sąlygomis  mikrotendencijos ir makrotendencijos dažnokai konfliktavo tarpusavyje, pavyzdžiui, siekdamos padidinti sąnaudų efektyvumą, įmonės atleido daug darbuotojų, kurie papildė bedarbių gretas ir blogino nedarbo lygio rodiklį.

Išskiriama, kad daugiausiai turbulencijos (skaičiuojant BVP išlaidų metodu) per šios krizės metus patyrė vidaus investicijų sritis. Priešingai, nei buvo galima spėti, kad labiausiai turėjo nukentėti ekspprtas, tačiau jis sunkmečiu laikėsi kur kas geriau, nei namų ūkio vartojimas. „Tenka konstatuoti, kad namų ūkių varytojimą pablogino ir psichologiniai veiksniai. Žmonės sureagavo ir ėmė taupyti juodai dienai“, - sakė G.Nausėda.

Skaičiuojant BVP gamybos metodu, matyti, kad sunkmetis labiausiai veikė statybų sektorių. „Tačiau ne visi semtoriai reagavo į BVP kritimą. Informacijos ir ryšių sektorius nepatyrė jokio lėšų trūkumo ir per šiuos sunkius metus stabilizavosi“, - pažymėjo jis. Ekonomisto teigimu, vien tik juodomis spalvomis tapyti Lietuvos ekonominio paveikslo nereiktų.