Maisto produktams toliau brangstant, greitojo maisto restoranai klientų stygiumi nesiskundžia ir planuoja naujas įkurtuves.
Lėtėjanti šalies ekonomika neatšaldė didžiųjų greitojo maisto restoranų planų dar labiau įsitvirtinti Lietuvoje.
"Šiuo metu šalyje veikia šeši "McDonald's" restoranai. Jau kelerius metus jaučiame augantį poreikį, tad svarstome idėją atidaryti dar vieną restoraną Vilniuje", – sakė restoranų tinklo "McDonald's" rinkodaros vadovė Baltijos šalims Virginija Girulska.
Neatsilikti ruošiasi ir pirmus veiklos metus Lietuvoje minintys restoranai "Hesburger". Dabar jų penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra dešimt, tačiau taip pat planuojama atidaryti daugiau.
"Nedrįsčiau teigti, kad naujus restoranus Lietuvoje atidarysime jau kitais metais, tačiau ateityje jų turėtų būti 30 ar 40. Mūsų startas čia buvo sėkmingesnis, negu tikėjomės, todėl reikia išnaudoti visas galimybes. Tik kol kas dar reikia laiko, kad lietuviai suprastų, kas tokie mes apskritai esame", – kalbėjo restoranų tinklo "Hesburger" vykdomasis direktorius Kari Salmela.
Optimizmo nestinga
Per dieną "Hesburger" restoranuose Lietuvoje vidutiniškai apsilanko apie 4 tūkst. žmonių, "McDonald's" restoranuose šis rodiklis viršija 11 tūkst. klientų.
Tarptautinių greitojo maisto bendrovių atstovai įsitikinę, kad net lėtėjant ekonomikos tempui jiems ir toliau pavyks sėkmingai plėtoti veiklą. "Tikimės, kad ekonominio atokvėpio sąlygomis mūsų įmonės pajamos išliks stabilios. Esame tarptautinė bendrovė, turinti ilgametę patirtį, tad stengiamės planuoti žvelgdami į ilgalaikę perspektyvą", – optimistiškai buvo nusiteikusi V.Girulska.
Bijo prarasti studentus
Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjusių kebabinių atstovai į sparčiai besikeičiančią ekonominę padėtį žvelgia įtariau.
"Vasarą pas mus apskritai sumažėja lankytojų srautas. Sunku pasakyti, kiek tai nulemta didėjančios infliacijos. Manau, kad tokias maitinimosi įstaigas kaip mūsų infliacija tikrai palies. Kas vaikščiojo į brangius restoranus, tas ir toliau vaikščios, tačiau, pavyzdžiui, studentai tikrai gali pradėti rečiau valgyti ne namie. O juk jie yra didelė mūsų lankytojų dalis. Tačiau tai tik spėjimai, visai kaip sporte", – sakė sostinėje veikiančio "Oranžinio baro" direktoriaus pavaduotojas Raimundas Krejeris.
Vis dėlto stabdyti plėtros "Oranžinis baras" taip pat neketina. Netrukus Vilniuje jie atidarys jau trečią kebabinę, tik šį kartą ji įsikurs toli nuo miesto centro. "Turime du barus centre, tačiau gal kai kurie žmonės norės taupyti degalus ir eis valgyti kažkur arčiau namų", – dar vieną būdą prisitaikyti prie aplinkybių aiškino R.Krejeris.
Norėdami išlaikyti klientus kebabų baro vadovai skelbia įvairias akcijas norintiems sutaupyti. "Pagerinome dienos pietų kompleksus, kavą po pietų siūlome tik už vieną litą. Gal žmonės užeis pasėdėti, praleisti laiko", – tikisi pašnekovas.
Greitas, bet sveikas
Tačiau šviesias dienas greitojo maisto restoranams Lietuvoje pranašauja ne visi. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė įsitikinusi, kad tokio maisto kultūra Lietuvoje neprigijo ir to taip pat nebus ateityje: "Tuo esame unikali šalis – nepamėgo lietuviai "hamburgerių". Populiaresnės picerijos, nors jose žmonės vis dažniau renkasi sveiką maistą, įvairias salotas."
Viešojo maitinimo sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad lankytojai restoranuose vis dažniau ieško pigesnio maisto.
"Bet dar ryškesnė tendencija, kad vis daugiau žmonių užsisako maisto į darbo vietas. Ir vis daugiau klientų renkasi nebe sunkius, riebius patiekalus, o salotas ar sriubas. Tokius pietus irgi galima vadinti greituoju maistu, bet jis kur kas sveikesnis. Sveika mityba sparčiai populiarėja, plečiasi kaip virusas, tik labai teigiamas", – džiaugėsi E.Šiškauskienė.
Naujausi komentarai