„Dėl maitinimo sektoriaus vykdom nuolatinę stebėseną, kaip kinta sektorius, koks įmonių apyvartos kitimas, įmonių skaičiaus kitimas, darbuotojų skaičiaus kitimas. (...) Pamačius raudonas vėliavas tikrai būtų siūlomi sprendimai“, – žurnalistams Prezidentūroje antradienį sakė Edvinas Grikšas.
Taip jis komentavo naujausią Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos pasiūlymą nuo 2028-ųjų iki 12 proc. sumažinti PVM maitinimo sektoriui.
„Kol kas situacija yra tokia, kuri gal ir verčia šiek tiek labiau atkreipti dėmesį, bet dėl mokestinių diskusijų, čia platus visos Vyriausybės klausimas“, – kalbėjo jis.
Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė antradienį teigė, kad maitinimo verslas patiria didelių sunkumų dėl augančių sąnaudų. Pasak jos, „sektorius dabar yra ant išgyvenimo ribos“.
Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus praėjusią savaitę dar kartą pareiškė, kad per pandemiją įvesta lengvata restoranams ir kitam maitinimo verslui buvo laikina ir jos grąžinti nesvarstoma.
Anot jo, mokesčių lengvatos turi būti taiklios ir duoti efektą.
Buvusi premjerė Inga Ruginienė ir buvęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ne kartą kartojo, kad neketinama grąžinti PVM lengvatos restoranams.
Nuo 2021 metų galiojęs 9 proc. PVM tarifas maitinimo verslui 2024 metų pradžioje buvo panaikintas, o jo nepratęsus galioja standartinis 21 proc. tarifas.
Maitinimo verslas ragina nuo 2028 metų įvesti 12 proc. PVM lengvatą: sektorius ant išgyvenimo ribos
Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, kad maitinimo verslas patiria didelių sunkumų dėl augančių sąnaudų, todėl ragina valdžią nuo 2028 metų taikyti 12 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.
„Jau antri metai sektoriaus sąnaudos viršija pajamas. Turbūt klausimų daug nereikia, kiek sektorius dar gali tikėtis išsilaikyti, kai yra tokia situacija antri metai, buvo pagerėjimas tik du vasaros mėnesius. (...) Sektorius dabar yra ant išgyvenimo ribos“, – antradienį po susitikimo su premjeru Vyriausybėje žurnalistams sakė Evalda Šiškauskienė.
„Jeigu visoje Europoje sektoriaus pelningumas yra 8 procentai, tai mūsų yra nuo 1,4 iki 2 procentų. Kiek dar verslas sugebės gyventi ir išgyventi, tai yra klausimas“, – pridūrė ji.
Asociacijos vadovės teigimu, sektorius supranta, kad su dideliu gynybos biudžetu būtų sudėtinga šiuo metu taikyti lengvatą, todėl jos prašoma nuo 2028-ųjų.
E. Šiškauskienė sako iš ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus išgirdusi pažadą įsigilinti į situaciją.
„Mes matome, kad sumažinus PVM per dvejus metus mes išeitume į didelį pliusą, jie (Finansų ministerija – BNS) skaičiuoja tik gryną PVM ir šito nemato. Čia įvyksta mūsų nesusikalbėjimas“, – po susitikimo antradienį sakė asociacijos vadovė.
Statistikams skelbiant apie 5,2 proc. per devynis šių metų mėnesius augančią maitinimo įmonių apyvartą, E. Šiškauskienė atkerta, kad tai nerodo, jog įmonės dirba pelningai: „Pajamos gali kiek nori augti, jeigu sąnaudos jas viršys. Kiek gali tokia įmonė išgyventi, reinvestuoti, pakelti atlyginimus darbuotojams?“
Jos teigimu, kelti kainas taip verslo sąnaudas perkeliant vartotojams nebūtų geras sprendimas.
„Nebandome (kelti kainų – BNS), nes jau dabar turėtų kainos dar būti 15–20 procentų didesnės, kad sektorius išgyventų normaliai. Kainų jau kelt nebegalime, nes iš tiesų jau yra labai brangu, bet vėlgi matysim – brangs degalai, brangsta nuoma, brangsta kitos sudedamos dalys ir vėl matyt bus Trišalės tarybos sprendimas minimalų atlyginimą kelti“, – aiškino asociacijos vadovė.
Anot E. Šiškauskienės, situacijos rimtumą parodo ir maitinimo įstaigų bankrotų skaičius – per savaitę vidutiniškai užsidaro po du restoranus.
„Bankrotų yra oficialių dvigubai daugiau – nuo 60 iki 95, bet tai yra tiktai ledkalnio viršūnėlė. Bankrotus paskelbia tikrai ne visos įmonės. Yra daugybė restoranų, kurie yra prekybos centruose, kurie negali nei skelbt bankroto, nei išeiti, nes yra milžiniškos baudos išėjimo, tai jie egzistuoja ir turi išbūti tą (nuomos – BNS) laikotarpį“, – aiškino verslo atstovė.
Savo ruožtu restoranų grupės „Amber Food“ vadovas ir savininkas Gediminas Balnis sako, kad maitinimo verslui su kitomis šalimis reikia konkuruoti ir dėl turizmo.
„Naujausi duomenys rodo, kad iš trijų turistų du žiūri į kainas. Kaip mes galime pasiūlyti konkurencingas kainas su Lenkija, net ta pačia Suomija, kai pas mus PVM yra didžiausias Europoje? O tų turistų mums ir taip trūksta“, – sakė G. Balnis.
Vyriausybės spaudos tarnyba skelba, kad valstybės biudžeto pajamos pritaikius lengvatą galėtų mažėti apie 120 mln. eurų per metus.
E. Šiškauskienė ne kartą ragino valdžią grąžinti nuo 2024-ųjų panaikintą PVM lengvatą ir tikino, jog taip valstybės biudžetas jau po metų surinktų daugiau lėšų per kitus mokesčius.
Kaip rašė BNS, finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus praėjusią savaitę dar kartą pareiškė, kad per pandemiją įvesta PVM lengvata maitinimo sektoriui buvo laikina ir jos grąžinti nesvarstoma.
Nuo 2021 metų galiojęs 9 proc. PVM tarifas maitinimo verslui 2024 metų pradžioje buvo panaikintas, o jo nepratęsus galioja standartinis 21 proc. tarifas.
Naujausi komentarai