Būsto strategija

Gyvenimas daugiabutyje: vilčių yra, o pinigų nėra

Pagal parengtą Lietuvos būsto strategijos projektą iki 2020 metų daugiabučių namų gyventojams atsirado vilčių pagerinti gyvenimo sąlygas. Strategijoje numatoma atnaujinti senus visapusiškai nusidėvėjusius namus, modernizuoti šilumos centrus, įgyvendinti energijos taupymo priemones. Tam tikslui būtina užtikrinti finansinę ir socialinę paramą gyventojams.

Kokią strategijos viziją mato miesto politikai, ar atsiras galimybė daugiabučių “įkaitams” gyventi gražiau ir patogiau, kalbiname Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėją Arūną Smagurį.

Lėšų miesto biudžetas neskiria

Pirmiesiems žingsniams Lietuvos būsto strategijai įgyvendinti iš valstybės biudžeto numatyta 15 mln. litų. Pasak A.Smagurio, pagal būsto fondo tarybos nuostatus savivaldybė gali remti tik daugiabučių namų bendrijas. Bendrijų gyventojai gali pasinaudoti savivaldybės būsto rėmimo fondu ir kreiptis į Būsto konsultacijų agentūros Klaipėdos konsultacijų centrą.

Bet daugiabučių namų, kuriuos administruoja valdos, atnaujinimui, kokybės gerinimui lėšų miesto biudžete nenumatyta ir nėra teisinio pagrindo, kad jiems būtų galima jas skirti.

- Nes tai būtų privačios nuosavybės rėmimas. Kokiu pagrindu tą nuosavybę remti? Nebent pati Vyriausybė skirtų pinigų gelbėti visiškai nugyventus daugiabučius namus, kurių gyventojai neišgali to padaryti. Savivaldybė galėtų tik organizuoti ir vadovauti atnaujinimo darbams. Daugiabučių gyventojai, kurie pageidauja atnaujinti savo namą, šį reikalą sprendžia tik su namo administratoriumi ir, suprantama, už savo pinigus, - sakė A.Smaguris.

Tad kol kas valdų administruojamų daugiabučių namų gyventojų lūkesčiams gyventi atgijusiuose būstuose nelemta išsipildyti.

Rinks nuomos mokestį

Pasak skyriaus vedėjo, planuojama iš savivaldybei priklausančių butų nuomininkų pradėti rinkti nuomos mokestį ir tais pinigais prisidėti prie namo bendros nuosavybės dalies remonto, pavyzdžiui, stogo, vamzdynų, laiptinių sutvarkymo ir kt. Iki šiolei tokiems darbams savivaldybė neskirdavo pinigų ir ji būdavo administratorių skolininkė. Savivaldybė, kaip butų savininkė, privalo savo pinigais prisidėti prie bendrų namo reikalų.

- Iš pradžių numatome, kad tais nuomos mokesčio pinigais bus dengiamos skolos, o vėliau prisidėsime prie bendros nuosavybės atnaujinimo, remonto darbų, - sakė A.Smaguris.

Spręs gyventojai

Prieš keletą metų savivaldybė daugiabučių namų gyventojams primetė šilumos ir karšto vandens eksploatuotojus – konkursą laimėjusias specializuotas bendroves. Ne visos jos patiko gyventojams ir įvykdė duotus pažadus investuoti lėšų modernizuoti šilumos ūkį. Pavyzdžiui, UAB “Katra” neišlaikė reikalavimų ir dingo nesulaukusi sutarties galiojimo pabaigos.

Šiemet baigiasi šių bendrovių sutarties su savivaldybe terminas. Pagal šilumos vartojimo tiekimo taisykles iki 2005 m. sausio 1 d. gyventojams teks patiems spręsti ir pasirinkti, kas toliau rūpinsis namo šilumos ūkio eksploatavimu.

- Administratoriai turi organizuoti gyventojų susirinkimus arba apklausą raštu ir pasirinkti, kas nuo ateinančių metų sausio 1 d. prižiūrės namo šilumos ūkį. Jeigu jie to nepadarys, neapsispręs, šilumos ūkio eksploatuotoju automatiškai taps šilumos tiekėjas – AB “Klaipėdos energija”, - sakė A.Smaguris.

Ką prognozuoja skyriaus vedėjas: keis gyventojai šilumos eksploatuotoją ar dauguma liks tie patys? A.Smagurio nuomone, bus nemažai pakeitimų, nes yra daug gyventojų nusiskundimų dėl prasto šilumos ūkio eksploatavimo. Žmonės jau dabar skambina ir klausia, ką daryti, kaip atsisakyti vienos ar kitos firmos paslaugų. (Skyriaus vedėjas vardijo bendroves, kuriomis labiausiai nepatenkinti gyventojai.) Ten, kur bendrovės sugebėjo įtikti gyventojams ir gerai prižiūrėjo šilumos ūkį, žmonės nesiskundžia.

Ką pasirinks – tą turės

Laipsniškai nutraukti sutartį su šilumos eksploatuotoju pasibaigus šildymo sezonui ir tokiu būdu naują sezoną pradėti su nauju eksploatuotoju - apie tai neseniai buvo kalbėta susitikime su eksploatuotojais.

- Tačiau tą padaryti pirma laiko nėra juridinio pagrindo. Perduoti šilumos ūkį bus galima tik nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Savivaldybės nuostata tokia: gyventojai galėtų pradėti rinktis eksploatuotoją nuo ateinančio rudens. Tą darbą turėtų organizuoti administratoriai. Savaime suprantama, jis bus nelengvas ir užsitęs, - aiškino skyriaus vedėjas.

Atsakydamas į klausimą, ar neatsitiks taip, kaip anksčiau, kai šilumos eksploatuotojas vėl bus “primestas”, skyriaus vadovas ragina gyventojus būti neabejingus, o namo administratorius – laikytis naujų administravimo nuostatų nustatytos tvarkos. Tada “primetimo” neturėtų būti. Tačiau A.Smaguris nuogąstavo, kad nelengva bus kontroliuoti, ar administratorius laikysis tos tvarkos. Iškilus neaiškumams, ką pasirinko gyventojai, teks žvilgtelėti į saugomus apklausos rezultatus.