ĮSTATYMO KOMENTARAI

Gyventojai galės pasirinkti karšto vandens tiekėją

“Nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo ilgai laukti du įstatymai: Šilumos ūkio įstatymas ir Geriamojo vandens įstatymas. Turėtų būti pagaliau įvardinta, kas bus karšto vandens tiekėjas, kurio Klaipėdoje iki šiolei nėra. Diskusijos šiuo klausimu tarp savivaldybės, AB “Klaipėdos energija” ir AB “Klaipėdos vanduo” nutilo. Kiek atmenu, visi trys dalyviai teigė, kad reikia laukti naujojo Šilumos ūkio įstatymo. Jis yra. Tad kas bus karšto vandens šeimininkas? Naujas šildymo sezonas jau ne už kalnų.”

J.Želvys

Komentaro šiuo klausimu paprašėme AB “Klaipėdos energija” generalinio direktoriaus padėjėją Vytautą Petrulį.

Trys būdai

V.Petrulis sakė, kad Šilumos ūkio įstatyme nurodoma, kad karšto vandens ruošimas ir tiekimas grindžiami konkurencija, vartotojams pasirenkant karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. To apsirūpinimo įstatymas nekomentuoja.

Įsigaliojus Šilumos įstatymui, buvo ruošiami poįstatyminiai aktai, kurių iš viso 25. Dešimt jau patvirtinti.

Šilumos tiekimo ir naudojimo taisyklėse parašyta, kad karštas vanduo gali būti tiekiamas trimis būdais.

Pirmas būdas. Šilumos tiekėjas tiekia šilumą visiems poreikiams. T.y. ir šildymui, ir karštam vandeniui ruošti, jis ir su vartotoju sudaro šilumos tiekimo sutartį.

Antras būdas. Šilumos tiekėjas tiekia šilumą tik patalpoms šildyti. Atsiranda kitas karšto vandens tiekėjas, kuris perka šilumą iš šilumos tiekėjo ir geriamąjį vandenį iš vandens tiekėjo ir tiekia vartotojams (gyventojams) kompleksinį produktą iš dviejų dalių – geriamojo vandens ir šilumos.

Trečias būdas. Šilumos tiekėjas yra karšto vandens tiekėjas. Jis turi savo šilumą ir perka tik šaltą vandenį iš geriamojo vandens tiekėjo.

Pasidomėjus, kuris būdas geriausias, V.Petrulis atsakė, kad nuspręsti ir pasirinkti turi patys vartotojai. Dabar vandenį šildo namo šilumos sistemas eksploatuojanti organizacija, o už šilumą ir geriamą vandenį gyventojai moka tiesiog šilumos ir vandens tiekėjams. Sakoma, kad šis būdas vartotojui labai parankus todėl, kad vartotojo atsakomybė šiuo atveju yra minimali. Labiausiai jis neparankus vandens tiekėjams, kurie praktiškai negali “surasti galų”, kur name dingsta vanduo.

Turi būti vieninga nuomonė

Pagal šilumos tiekimo ir naudojimo taisykles sutartis dėl šilumos tiekimo šildymui ir sutartis dėl karšto vandens tiekimo vartotojams yra visiškai atskiros ir surašomos skirtingomis sąlygomis, nes tai yra atskira veikla. Karšto vandens tiekimo sutartyje, kurią pasirašo tiekėjas su vartotojais, šalia kitų būtinų nurodytų sąlygų turi būti įvardinta svarbiausia – namo bendriems poreikiams sunaudoto karšto vandens paskirstymo tvarka. Tai tas vanduo, kuris dingsta name tarp įvado skaitiklio ir butų skaitiklių rodmenų. Per praėjusius metus nuostoliai sudarė 7 mln. litų. Pasirinkdami karšto vandens tiekėją, visi iki vieno, o ne tik dauguma namo gyventojų turi sutikti, kad jie geru noru apmokės už visą pirktą šaltą vandenį iš vandentiekio. Jeigu gyventojai norės pasirinkti karšto vandens tiekėją, administratorius privalo vykdyti apklausą, kurioje, skirtingai negu kitose apklausose, turi dalyvauti visi namo gyventojai. Taip parašyta taisyklėse.

Į klausimą, ar jau prasidėjus naujam šildymo sezonui gyventojai turės nuspręsti, kokį karšto vandens tiekėją pasirinkti, V.Petrulis atsakė:

- Naujajame įstatyme terminas, iki kada pasirinkti karšto vandens tiekėją, – nenurodytas. Pasirinkti jį ar ne paliekama visiška laisvė. Šilumos tiekėjai iki metų pabaigos turės pakeisti senas sutartis su gyventojais naujomis, kurios atitiktų priimtą Šilumos ūkio įstatymą ir visus poįstatyminius aktus. Pagal Civilinį kodeksą tiekėjo sutartis turi būti pateikta vartotojui, bet jis pats sprendžia pasirašyti ją ar ne. O gal jis turi papildomų reikalavimų sutarčiai? Tokiu atveju žiūrėsime, ar galime juos įvykdyti, - sakė generalinio direktoriaus padėjėjas.

Pasak V.Petrulio, Šilumos ūkio įstatyme yra daug pakeitimų tiems, kurie prižiūri namo vidaus šilumos sistemą. Anksčiau į jų darbą kišosi savivaldybė, dabar įstatyme ir taisyklėse patvirtinta, kad gyventojai, nepatenkinti aptarnaujančių bendrovių darbu, galės patys pasirinkti vidaus šilumos sistemų prižiūrėtoją. Pasirinkimo terminas numatytas iki 2005 m. sausio 1 d., nors gyventojai galės tai padaryti netrukus, kai savivaldybė nustatys šilumos sistemų eksploatacijos maksimalų tarifą, o kainų komisija patvirtins metodiką.