„Startuok“ instrumentas skirtas rizikingoms įmonėms, jaunoms įmonėms finansuoti. Todėl atitinkamai ir nuostolingumo lūkestis yra gerokai didesnis. Tačiau dalis įmonių greičiausiai nesugebės grąžinti savo aptarnavimų (paskolų – BNS), tačiau didesnė dalis įmonių savo įsiskolinimus tikrai grąžins ir sukurs gražius verslus, kurie prisidės prie Lietuvos ekonomikos skatinimo“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Vilčinskas.

Jo teigimu, konsolidavus anksčiau veikusias kelias nacionalines plėtros įstaigas ir įsteigus ILTE probleminių paskolų turinčioms  įmonėms padedama persitvarkyti, perdėlioti skolos grąžinimo grafikus, kad jos galėtų grąžinti paskolas.

Valstybės kontrolės balandžio pradžioje paskelbto audito duomenimis, nemokių įmonių skolos pernai rugsėjį sudarė 45,5 proc. ILTE administruojamos skolos dalies.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praėjusią savaitę konstatavo, kad finansinės priemonės „Startuok“ schema nėra skaidri. Pasak tarnybos, ILTE turi pernelyg didelę laisvę nustatydama paskolų sąlygas, jas apibrėžiantys dokumentai nėra vieši, nėra aiškios išorės kontrolės.

STT taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet viena įmonė gavo didesnę nei 500 tūkst. eurų paskolą, nors 2024 metais ji patyrė nuostolį, o jos kredito rizika įvertinta kaip aukščiausia, tuo metu kita įmonė, įkurta šiais metais, gavo daugiau nei 1,3 mln. eurų paskolą, nepaisant to, kad turi tik vieną darbuotoją.

D. Vilčinskas teigė, jog ILTE pokalbiai su STT vyksta nuolat, bankas iš tarnybos nekart gavo pastabų ir pasiūlymų, kaip gerinti finansines priemones.

Jo teigimu, finansinės priemonės „Startuok“ tikslas yra būtent jaunų, mažiau nei trejus metus veikiančių įmonių finansavimas

„ILTE atliekama funkcija arba misija – skolinti ir investuoti lėšas į tas įmones, kurios neturi galimybės, kurios turi padidintą rizikos profilį, su kuriomis nenori dirbti konservatyvios rizikos strategiją turintys bankai“, – LRT radijui sakė D. Vilčinskas.

„Be jokios abejonės, jos yra aukštos rizikos, todėl jos negauna finansavimo iš privačių finansų rinkos dalyvių. Nes jos yra jaunos, jos neveikia daug metų, jų pradžia visada yra rizikinga, jų veiklos modelis kol kas nėra pasitvirtinęs, jos neįrodė, kad uždirba solidžius pelnus, todėl joms reikia skolinti“, – kalbėjo jis.

D. Vilčinskas pabrėžė, kad ILTE visas paraiškas vertina atsižvelgiant į galimas rizikas, be to, ji turi atskirą procesą, kaip dirbti su politiškai pažeidžiamais asmenimis, kai atliekamas atskiras rizikos vertinimas.

„Neviešumas didina galimos korupcijos regimybę“

Priemonės „Startuok“ schemą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri per du mėnesius turi paskelbti, kaip atsižvelgta į STT pastabas ir pasiūlymus.

Tada jau buvo pasakyta  kad nėra aiškių paraiškų vertinimo kriterijų, kad neaiškus prioritetų nustatymas, ir ką mes pamatėme, ir ką konstatavo Valstybės kontrolė, kad tų nemokių klientų skaičius tik didėja.

Pasak jos kanclerės Eglės Radišauskienės, jos schema artimiausiu metu bus pakeista, tačiau tam tikri dalykai ir toliau išliks ILTE diskrecijoje.

„Yra namų darbų, kuruos ILTE daro, yra, ką galima daryti skaidriau ir galbūt informaciją viešinti labiau“, – LRT radijui pirmadienį sakė E. Radišauskienė.

STT korupcijos prevencijos valdybos vadovas Mindaugas Guščius sakė, kad šiemet auditą atlikusi Valstybės kontrolė taip pat pastebėjo, kad trūksta nepriklausomos ILTE kontrolės ar aiškių viešų kriterijų finansavimo prašančioms įmonėms. 

„Tas neviešumas, kad nėra galimybės pamatyti, įvertinti tų tvarkų, ir sukuria regimybę, didina korupcijos pasireiškimo regimybę, kad tie sprendimai nėra skaidrūs, kad gali būti privilegijuojami tam tikri pareiškėjai. Kas iš tikrųjų gali būti, kad nevienodai taikomos sąlygos visiems pareiškėjams“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Guščius.

Jo teigimu, ILTE skelbia tik bendrus duomenis apie „Startuok“ finansuojamus projektus nepateikdama jų turinio.

„Tiek visuomenė, tiek tiriamoji žiniasklaida negali patikrinti, kokiam projektui buvo skirtas finansavimas, kuriam nebuvo skirtas. Tas paslapties šydas ir sukuria netikrumą, pasėja abejonę, nes, kaip ir minėjau, tos visos tvarkos, įmonės rizikingumo įvertinimas yra neviešos“, – sakė M. Guščius.

Jo teigimu, STT nuo 2020 metų dėl šių priemonių yra teikusi išvadas, raštus, tai buvo susiję ir su kovido pandemijos priemonėmis.

„Tada jau buvo pasakyta  kad nėra aiškių paraiškų vertinimo kriterijų, kad neaiškus prioritetų nustatymas, ir ką mes pamatėme, ir ką konstatavo Valstybės kontrolė, kad tų nemokių klientų skaičius tik didėja“, – sakė STT atstovas.

Anot jo, tarnybos pastaba, jog kai kurios įmonės paskolas galėjo gauti pernelyg greitai arba net galimai būti įsteigtos vien tam tikslui, nors jų finansinė būklė kelia abejonių, nėra susijusi su buvusio premjero Gintauto Palucko įmonės „Garnis“ atveju.

Su juo susijusių ikiteisminių tyrimų STT atstovas nekomentavo.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ gegužę paskelbė, kad baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ 200 tūkst. eurų paskolą lengvatinėmis palūkanomis gavo G. Paluckui jau dirbant premjeru.

Pasak tyrimo, maksimali 200 tūkst. eurų paskola vasario pradžioje skirta iš jaunoms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms skirtos programos „Startuok“.

G. Paluckui priklauso 49 proc. įmonės „Garnis“ akcijų.