Infliacijos banga atsiris jau po Velykų?

Ligų protrūkio šleifas

Kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad kol kas parduotuvių lentynose kainos, priešingai nei degalinių švieslentėse, nevaldomai nekyla. Vis dėlto aiškiai pabrango kiaušiniai.

„Baltų kiaušinių kaina yra 1,99 euro, o jeigu prisimintume praėjusius metus, jie kainavo 1,79 euro, nors savaitę prieš Velykas buvo ir 1,24–1,29 euro. Tai yra praktiškai 30–40 proc. augimas palyginti su praėjusiais metais“, – sako P. Čepkauskas, bet kartu akcentuoja, kad kiaušinių kainos savaitę prieš Velykas dar gali ir nukristi.

Kaip bebūtų, kainų stebėtojas primena, kad 2024 m. kiaušiniai kainavo iki 1 euro – 79–90 centų. „Jeigu perskaičiuotume kilogramo kainą, kiaušiniai anksčiau kainavo dvigubai pigiau nei mėsa, dabar už mėsą jau brangesni. Kiaušiniai tampa nebe pigiu ekonominiu, o brangiu baltymu“, – išvadą daro jis.

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad maisto rinkoje vis dar velkasi ligų protrūkio sukeltas padarinių šleifas, kuris ir lemia aukštesnes pagrindinio Velykų atributo kainas. Dėl pastarųjų metų paukščių gripo poveikio kiaušinius dedančių vištų ūkiams, stebimas kiaušinių trūkumas, tad supirkimo kainos gerokai stiebėsi daugelyje ES šalių.

„Šių metų vasarį kiaušinių supirkimo kainos ES buvo 18,5 proc. aukštesnės nei per atitinkamą pernai metų laikotarpį. Sparčiausiai (21–38 proc.) kilo Bulgarijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose, – sako I. Genytė-Pikčienė. – Lietuvoje ji buvo 16 proc. didesnė nei pernai vasarį, o mažiausias pabrangimas stebėtas Slovėnijoje, Estijoje, Latvijoje ir Skandinavijos šalyse.“

Paukščių gripas paveikė ir kaimynę Lenkiją, kuriai pernai teko padvigubinti kiaušinių importą. „Dėl šių išorinių veiksnių, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kiaušinių metinė infliacija Lietuvoje šiuo metu išlieka aukšta – vasarį kiaušiniai buvo net 12 proc. brangesni nei atitinkamą mėnesį pernai. Panašiai net 12 proc. aukštesnės ir paukštienos kainos“, – sako ekonomistė.

Anot jos, pieno ir pieno produktų infliacija, palyginti su pernai metų rodikliais, yra išsikvėpusi, o sviesto ir kitų pieno riebalų vidutinės kainos vartotojams šiemet net simboliškai mažesnės nei prieš metus.

„Iš tiesų, pernai maisto kainos kilo sparčiau dėl išaugusių maisto žaliavų – ypač gyvulininkystės produktų, vaisių ir daržovių – supirkimo kainų. Prie to prisidėjo šalta ir lietinga, derliui nepalanki vasara Lietuvoje ir įvykiai pasaulyje: paukščių ir gyvulių ligų protrūkiai, klimato kaitos padariniai, paveikę derlius ir žemės ūkio produkcijos pasiūlą. Pavyzdžiui, kavos ir kakavos kainas pastaraisiais metais šokdino būtent ekstremalūs klimato reiškiniai“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.

Dėl šių priežasčių pernai rudeniop maisto kainų metinė infliacija viršijo 6 proc. „Jautiena ir veršiena per metus brango net ketvirtadaliu, vištiena – 13 proc., kiaušiniai, sviestas, vaisiai, daržovės ir nealkoholiniai gėrimai – 9–10 proc., o kavos, kakavos ir šokolado kainos pašoko atitinkamai 19,4 proc., 37 proc. ir 30 proc. Žiemą jau stebėjome lėtėjančią maisto infliaciją ir šie metai turėjo būti gerokai nuosaikesni“, – pripažįsta ekonomistė.

Kryptis: I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra reikšminga javų eksportuotoja, tad kviečių, rapsų ir kitų maisto žaliavų kainų kilimas bent kažkiek praplėstų ūkininkų manevro galimybes. / A. Ufarto / ELTA nuotr.

Be didelio spaudimo

Nors konfliktas Irane programuoja naują maisto žaliavų infliacijos bangą, iki Velykų šio šoko padariniai nespės įsigraužti į maisto žaliavų rinkas ir nuvilnyti iki galutinio vartotojo, sako I. Genytė-Pikčienė: „Maisto produktų galutiniam vartotojui kainas gali paveikti nebent išaugę logistikos kaštai dėl didesnių degalų kainų.“

Maisto prekių prekybos tinklų Lietuvoje kainas stebintis P. Čepkauskas laikosi panašios nuomonės. Jis išskiria teigiamas naujienas. „Pavyzdžiui, gera žinia ta, kad pinga kiauliena. Pernai kumpio ar mentės kilogramas kainavo 2,99–3,49 euro, šiemet – 2,79–2,95 euro. Kiaulienos sprandinės, nugarinės kilogramas pernai griežtai kainavo 3,99 euro, dabar – yra ir už 3,79 euro. Bet kokiu atveju, kiaulienos galima nusipirkti pigiau“, – atkreipia dėmesį P. Čepkauskas.

Pasak jo, visos kitos Velykų stalui įprastų maisto prekių kainos parduotuvėse šiemet išlieka panašios kaip ir pernai: 2025 m. pabrangę šokoladiniai gaminiai kainas išlaiko iki šiol; aliejaus kainos paaugusios, tačiau nežymiai; šventiniam stalui taip pat įprastos lašišos kainos, palyginti su pernai metais, irgi yra pakilusios, tačiau šią savaitę dar galima tikėtis nuolaidų.

„Tiesa, dar viena gera žinia, kad šiemet daržovės yra pigesnės. Pavasario šauklys ilgavaisiai agurkai tuo pat metu pernai kainavo 95–99 centus, dabar vienetą galima nusipirkti už 69–79 centus. Sezonas šiemet šviesesnis nei pernai – daugiau šilumos, saulės, ir šiltnamiuose pradedama kitokia matematika“, – aiškina P. Čepkauskas.

„Viską suvedus, Velykas atšvęsime be didelio spaudimo. Dabar, prieš šventes, yra šioks toks kainų sulaikymas, galioja ankstesni susitarimai, bet, pereinant prie situacijos Artimuosiuose Rytuose, net jei šiandien veiksmai sustotų, vis tiek pakilusios kuro kainos liks gana ilgą laikotarpį. Kelių, tiekimo, naftos ir dujų gavybos atstatymas irgi užims laiko ir tai darys spaudimą energetikai, – teigia jis. – Kai kurie sako, kad maisto kainos pakils rudeniop, bet iš tikrųjų tai įvyks pavasarį. Jau po Velykų pamatysime kainų kopimą aukštyn, iš pradžių tų produktų, kurie labai susiję su energetika ir dažnu prekių pristatymu, t. y. duonos, pieno, o paskui pabrangs ir visi kiti produktai.“

I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad kol kas tiksliai pasakyti, kaip greitai maisto produktų kainos pradės kopti aukštyn, neįmanoma, nes skirtingų scenarijų tikimybės tiesiogiai priklauso nuo kelių svarbių nežinomųjų: kiek tęsis konfliktas ir Hormūzo sąsiaurio blokada; kokio masto žala bus padaryta dujų, naftos ir jų produktų gavybos ir perdirbimo infrastruktūrai; kiek laiko prireiks jai atstatyti, jei apskritai tai padaryti bus įmanoma.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra reikšminga javų eksportuotoja, tad kviečių, rapsų ir kitų maisto žaliavų kainų kilimas bent kažkiek praplėstų ūkininkų manevro erdvę šio kuro sąnaudų šoko akivaizdoje.

„Lietuvai svarbių Euronext Paryžiaus biržoje prekiaujamų  kviečių kainos pagal artimiausią kontraktą jau nuo sausio yra pakilusios, nes žaliavų rinkos spekuliatyvios ir jautrios naujienoms. Tiesa, perspektyva labai neapibrėžta. Nors atsargos rinkoje nemenkos, kainas ateinančiais mėnesiais veiks ir prasidėsiančio derliaus sezono dinamika, kurio sėkmė priklausys nuo daugelio dalykų, tarp kurių ir išaugusios kuro kainos, ūkininkų apsirūpinimas trąšomis ir oro sąlygos“, – dėsto ekonomistė.

Jei lūkesčių fonas išliks toks įtemptas, pridėtinės vertės dalyviai gali pradėti iš anksto įskaičiuoti tam tikrus niuansus ir kainų kilimo banga gali atsiristi anksčiau.

Kils apie 10 proc.

Jei konfliktas Irane baigtųsi per artimiausias savaites ir ta pabaiga būtų tvari, pasaulio ekonomikos pulsas netruktų išsilyginti, ir nors statistikoje aukštesnės infliacijos šleifas matytųsi, tačiau vartotojų elgsenai tai reikšmingos įtakos nedarytų, sako I. Genytė-Pikčienė. „Vis dėlto tvari taika tokiomis sąlygomis labai sudėtingas tikslas“, – kaipmat pabrėžia ji.

„Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos FAO vertinimais, Šiaurės Amerika, Europa yra atsparesnės energetikos šoko padariniams, nes tai yra grynosios javų eksportuotojos ir turi gana nemenką žemės ūkio žaliavų gamybos, auginimo potencialą. Šokas ateina vėliau ir mažesne apimtimi“, – aiškina ekonomistė.

Kitokia situacija yra Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, nes ten vyrauja itin jautrios ekonomikos. „Gali susidaryti dideli žemės ūkio žaliavų deficitai. Kaip žinia, kaina yra pasiūlos ir paklausos sankirtos taškas, ją veikia tiek realios sąnaudos, tiek lūkesčiai. Iš tikrųjų, jei lūkesčių fonas išliks toks įtemptas, pridėtinės vertės dalyviai gali pradėti iš anksto įskaičiuoti tam tikrus niuansus ir kainų kilimo banga gali atsiristi anksčiau“, – sako ji.

Tarptautiniai tyrimų centrai skaičiuoja, kad kainų kilimas galutinį vartotoją pasieks per tris–devynis mėnesius – per pridėtinės vertės grandines, energetikos nešėjų, degalų, trąšų kainas.

2021–2022 m. dėl tiekimo trikdžių per pandemiją ir Rusijos karo Ukrainoje sukeltos energetinės krizės Lietuvoje vidutinės maisto prekių kainos yra aukštesnės nei vidutiniškai ES. Minimu laikotarpiu maisto kainos Lietuvoje išaugo apie 44 proc. ir pralenkė ES vidurkį.

Šiemet P. Čepkauskas prognozuoja dviženklį, apie 10 proc. maisto produktų kainų kilimą. „Duok Dieve, kad tos mano prognozės neišsipildytų“, – sako jis.

„Šįkart dvigubo infliacijos kilimo nebus, nes po 2022 m. kainų kilimo atoslūgio taip ir nebuvo. Nors žaliavos pigo, bet visi užfiksavo aukščiausias kainas ir paliko ir tyliai ramiai uždarbiavo“, – teigia P. Čepkauskas.

Pasak eksperto, praktika rodo, kad net ir pingant žaliavoms, prekybininkai nenori mažinti kainų. Pavyzdys – parduotuvėse vis dar nemažėjančios šokoladinių produktų kainos. „Visame šitame bendrame triukšme energija tikrai brangsta, todėl branginti kaip visada bandys ir tie, pas kuriuos niekas nebrangsta. Nuo 2022 m. tai jau tapo natūralu“, – turėdamas galvoje 2022 m. dėl Ukrainoje kilusią energetikos krizę, kalba jis.

Tačiau P. Čepkauskas iš dalies supranta tokį verslo požiūrį. „Pasižiūrėkite, 2022 m. per krizę mūsų Vyriausybė neturėjo jokios vizijos, kokios bus energijos kainos, bus ar nebus kokios nors kompensacijos ir pan. Iš valdžios atstovų gauname chaotišką informaciją, – sako ekspertas. – Verslas neturi supratimo ir negali planuoti, todėl jis išmoko tiesiog kelti kainas. Mes tokioje realybėje gyvensime ir toliau.“

Katalizatorius: P. Čepkausko įsitikinimu, maisto produktų kainas šalyje sustabdyti galėtų nebent vartojimo kritimas, o to greičiausiai nepamatysime. / J. Elinsko / ELTA nuotr.

Valstybė – stebėtoja

P. Čepkausko įsitikinimu, maisto produktų kainas šalyje sustabdyti galėtų nebent vartojimo kritimas: „Bet tikriausiai to nebus, nes valgyti vis tiek reikia, o kokiais būdais vartotojai taupo, mes matome – jie neina į kavines ar restoranus, kurie vienas po kito užsidaro. Kita vertus – bus pinigų iš pensijų reformos pasikeitimų, todėl žmonės pirks. Tai neskatins verslo stabdyti kainų kilimą ar jas mažinti.“

„2022 m. buvo tokia situacija, kad Valstybės duomenų agentūra, skaičiuodama prekybininkų pardavimus, sakydavo, kad jie mažėja. Jie ir mažėjo apie 5 proc., bet gaunamų pinigų kiekis augo 15 proc., nes infliacija siekė 30 proc. Kad parduosiu mažiau, bet gausiu daugiau, irgi yra gera partija verslui“, – sako P. Čepkauskas.

Jo įsitikinimu, sunku bus tiems, kurių pajamos neaugs kainų kilimo tempu, ir dažnu atveju didžiausias smūgis klius vidurinei klasei, nes pažeidžiamiausius asmenis valstybė parems. „Vidurinę klasę dabar purto ir mokesčių reforma… Tai yra bloga situacija, nes visuomenės stabilumas priklauso nuo viduriniosios klasės jėgos ir dydžio. Prisižaisime“, – nerimauja P. Čepkauskas.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad kainų augimas didina valstybės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, todėl, būdama naudos gavėja, ji yra linkusi rinktis stebėtojos vaidmenį. To pavyzdys – Maisto taryba. „Joje yra keturi esminiai atstovai: žaliavų tiekėjai, augintojai, gamintojai ir prekybininkai. Iš pat pradžių nebuvo kalbų apie kainų mažinimą, buvo kalbų apie pyrago dalybas – žemdirbiams per mažai, perdirbėjams per mažai, prekybininkams per daug ir pan.“, – dėsto P. Čepkauskas.

„Kadangi vartotojams niekas kaip ir neatstovauja, galiausiai bus taip, kad, pavyzdžiui, prekybininkams bus pasakyta, kad jie turi per daug, todėl kažkokį procentą turėtų atiduoti žemdirbiams, o prekybininkai pasakys, kad jų galutiniai rezultatai nėra tokie jau geri. Na ir galiausiai viskas baigsis tuo, kad bus padidintos kainos, kad kažkuriai grandžiai padidintume pajamas“, – taip situaciją mato P. Čepkauskas.

„Šiuo atveju Vyriausybė yra visiškai neveiksni ir slepiasi po tuo, kad negali reguliuoti rinkos. Nereguliuokite – padarykite skaidrią rinką, kad vartotojai žinotų visų tinklų visas kainas ir pan. Nereikia užmiršti, kad maistui vidutiniškai mes išleidžiame apie trečdalį savo pajamų. Šita verslo kryptis 30 proc. sėdi vartotojo kišenėje, tai galbūt su tuo reikėtų kažką daryti, bet nėra politinės valios, gebėjimų ir fantazijos“, – įsitikinęs jis.

Jau po Velykų pamatysime kainų kopimą aukštyn, iš pradžių tų produktų, kurie labai susiję su energetika ir dažnu prekių pristatymu, t. y. duonos, pieno, o paskui pabrangs ir visi kiti produktai.

Ką nuspręs dėl degalų?

Šiek tiek nutolus nuo maisto produktų ir pasukus link karštos degalų kainų temos, I. Genytė-Pikčienė sako, kad nors degalų rezervų naudojimas kainų švieslentėse nelabai atsispindi, o to tikriausiai vartotojai labiausiai tikėjosi, Lietuva kitokio pasirinkimo neturėjo.

„Lietuva, kaip Tarptautinės energetikos agentūros narė, yra įsipareigojusi jungtis į jungtines jos iniciatyvas. Tad vargu ar turėjome galimybių nesudalyvauti ir nepanaudoti šios dalies degalų rezervo. Klausimas, ar galėjome daryti kažkokią įtaką kainai, kuria šis rezervas įliejamas į rinką. Jei būtume galėję jį pardavinėti žemesnėmis nei rinkos kainomis, tuomet galbūt trumpalaikio poveikio galėjome sulaukti“, – svarsto ekonomistė.

Statistika: šių metų vasarį kiaušinių supirkimo kainos ES buvo 18,5 proc. aukštesnės nei pernai tuo pat metu. / ELTA nuotr.

„Kaip jau minėjau, degalų kainos kanda šiandien, daugelis šalių tai laiko problema ir skuba reaguoti. Tačiau nežinia, kokių problemų ši krizė gali sukelti ateityje: dujų rezervuarai Europoje po šaltos žiemos stipriai ištuštėję, teks pildyti itin nepalankiomis kainomis, o tai veiks ateinantį šildymo sezoną. Negalime atmesti ir kraštutinių scenarijų – energetikos nešėjų trūkumo. Svarbiausia, tam pasilikti fiskalinės erdvės ir turėti paruoštą taiklių, nehorizontalių priemonių arsenalą“, – akcentuoja ji.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžia ir tai, kad degalų akcizų klausimas – išskirtinai svarbus: „Esame maža valstybė, turime stebėti kaimynų elgseną ir akcizų politiką vykdyti atsižvelgiant į aplinkines šalis. Taigi, sprendimas mažinti dyzelino akcizą turi racijos, kad išlaikytume degalų pardavimus vietoje“, – aiškina ji.

Akcizų mažinimo ėmėsi nemažai Europos valstybių, tarp jų ir kaimyninės Latvija bei Lenkija. „Yra šalių, kurios yra nustačiusios kainų lubas, bet susiduria su problema, kad gyventojai stengiasi kaupti degalus už suvaldytas kainas. Kalbant apie Slovėniją, Slovakiją, ten atvyksta aplinkinių šalių gyventojai nusipirkti degalų. Yra įvedami ribojimai svetimšaliams, o tai pakerta bendros ES prekių, paslaugų, darbo rinkos idėją, kad tai neturėtų būti trikdoma. Kita vertus, ribojimas, kiek galim įsigyti degalų per dieną, jau kvepia tam tikrais suvaržymais, taip nueinama rinkos iškraipymo keliu“, – teigia ekonomistė.

„Tolimųjų Rytų valstybės jau susiduria ir su degalų trūkumu ir ten matome ir girdime apie nuotolinį darbą, darbo savaitės trumpinimą, apie kuro dozavimus. Reikia, matyt, neatmesti, kad ir toks scenarijus nebūtinai yra nulinės tikimybės, nes neapibrėžtumas didelis. Neaišku, kaip elgsis kiti iškastinį kurą į pasaulio rinką tiekiantys dalyviai, kurie irgi gali imtis labai neprognozuojamų sprendimų, stengdamiesi tiek apsaugoti savo rinką ir suvaldyti kainas, tiek siekdami kitų tikslų“, – atkreipia dėmesį I. Genytė-Pikčienė.

Tuo pat metu ji atsigręžia į kitą pusę: anot ekonomistės, aukštos iškastinio kuro kainos – svarbus energetikos vartojimo pokyčių katalizatorius: „Didėja galingais daug kuro suvartojančiais automobiliais važinėjantiems gyventojams paskata keisti automobilius į elektrinius, investuoti į saulės elektrines, o šalims – į atsinaujinančių energijos išteklių generaciją ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.“

„Tai, kad elektros kaina nekoreliuoja su naftos ir dujų kainomis  – būtent šios energetinės transformacijos rezultatas. Žinoma, šiuo aspektu labai pasisekė, kad ši krizė nutiko pavasarį – po šildymo sezono ir prasidėjus potvyniams, saulėtoms ir vėjuotoms pavasario dienoms, kai stipriai išauga elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių“, – išvadą daro I. Genytė-Pikčienė.