Iki kitų metų vidurio Lietuva tikisi pasirašyti sutartį su parinktu strateginiu investuotoju, statysiančiu naują atominę elektrinę. Vienas reaktorius gali atsieiti 3–5 mlrd. eurų (maždaug 10–17 mlrd. litų).
Pasitelks patirtį
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas vakar pristatydamas tarptautinių konsultantų konsorciumo, kuriam vadovauja investicijų bankas "NM Rothschild&Sons", ataskaitą dėl galimybės statyti Visagino atominę elektrinę (VAE) teigė, kad branduolinės energijos savikaina bus "neabejotinai mažesnė nei elektros, pagamintos iš dujų ar mazuto".
Planuojama, kad VAE statys strateginis investuotojas – didelė, finansiškai stipri ir atitinkamą patirtį turinti Vokietijos, Prancūzijos ar kitos Vakarų valstybės energetikos bendrovė su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikais. Strateginis investuotojas turės padengti daugiau kaip pusę elektrinės statybos kainos ir kartu įgis teisę gauti atitinkamą naujos atominės elektrinės akcijų kiekį. Vieno 500–1700 megavatų galingumo reaktoriaus, kurių iš viso gali būti iki trijų, statybos kainuotų 3–5 mlrd. eurų (maždaug 10–17 mlrd. litų).
Siūlys 50–60 proc. akcijų
"Sutartį su strateginiu investuotoju turėtume pasirašyti kitų metų pirmą pusmetį. Be abejo, ar pavyks tai padaryti laiku, priklausys nuo derybų su partneriais rezultatų. Mūsų preliminariu vertinimu, strateginis investuotojas gali turėti 50–60 proc. būsimos elektrinės akcijų", – sakė A.Sekmokas.
Tikimasi iki šių metų pabaigos paskelbti konkursą parinkti strateginį investuotoją. "Didelis susidomėjimas yra iš Vokietijos, Prancūzijos energetikos bendrovių. Bet jomis nesiekiame apsiriboti", – sakė energetikos ministras.
Skaičiuojama, kad yra septynios potencialios Vakarų energetikos įmonės, kurios galėtų dalyvauti tokiame konkurse.
Kalbėsis ir derėsis
Už 1,5 mln. eurų (apie 5 mln. litų) "Rothschild" parengta konsultacinė medžiaga turi garantuoti patikimos informacijos pateikimą strateginiam investuotojui ir iš esmės jį atvesti į projektą.
Be derybų su strateginiu investuotoju, kartu turėtų vykti ir pokalbiai su partneriais iš Latvijos, Estijos bei Lenkijos. "Tolesnė projekto eiga priklauso nuo pokalbių su strateginiais investuotojais ir partneriais", – sakė VAE generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas.
Pasak jo, tarptautiniai konsultantai parengti pirminį būsimos elektrinės projektą buvo parinkti todėl, kad šį darbą reikėjo atlikti vos per kelis mėnesius. "Lietuva neturi galimybių per tokį trumpą laiką parengti tokį didelį projektą, nes reikėjo daug žinių ir informacijos apie padėtį regiono ir visos Europos elektros rinkoje. Taip greitai parengti projektą reikėjo tik todėl, kad Lietuva neturi labai daug laiko strateginiam investuotojui pritraukti. Reikia skubėti, nes investuotojas gali paprasčiausiai pabėgti į kitas rinkas", – kalbėjo Š.Vasiliauskas.
Išvada palanki
Pasak A.Sekmoko, dar nėra vertinamas būsimas VAE galingumas. "Reaktorius gali būti nuo maždaug 500 iki 1700 megavatų. Tai priklausys nuo susitarimų su strateginiu investuotoju ir partneriais, nuo technologijų, kurias investuotojas naudoja", – tvirtino jis.
Tarptautiniai konsultantai savo ataskaitoje taip pat įvertino elektros rinkos galimybes ir perspektyvas, ar elektros gamyba nebus perteklinė, kokios numatomos elektros kainos. "Jie padarė svarbią išvadą, kad atominė elektrinė yra atsiperkantis projektas, net jeigu valstybėse kaimynėse irgi iškiltų naujos atominės elektrinės, nors dėl to mes šiandien dar toli gražu nesame garantuoti", – pabrėžė A.Sekmokas.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat išsakė nuomonę, kad regione augs elektros energijos poreikis, todėl savo rinką gali turėti visos planuojamos statyti atominės elektrinės.
Elektros kainos nežino
Tačiau kiek kainuos, kaip tikimasi, 2018–2020 m. pastatytos VAE gaminama elektra, energetikos ministras tvirtino negalįs tiksliai pasakyti. "Juk neįmanoma pasakyti, kiek galutinai tuomet kainuos pienas. Tas pats su elektra. Labai preliminariai ir labai apytikriai ji gali kainuoti 7–8 centus už kilovatvalandę, įskaitant elektrinės statybą, veiklą ir būsimą uždarymą", – sakė A.Sekmokas.
Šiuo metu veikianti Ignalinos atominė elektrinė elektrą parduoda po 6,11 cento už kilovatvalandę.
Kokią dalį būsimoje elektrinėje galėtų turėti Lietuva, kol kas nepaskaičiuota. Tai priklausys nuo to, kokia naujojo objekto dalis priklausys strateginiam investuotojui, kokia – partneriams iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos, jeigu jos dalyvaus projekte. Energetikos ministro teigimu, į Lietuvos įnašą turėtų būti įskaičiuojama ir aikštelė, ir jau esanti infrastruktūra, energetikos rezervai.
V.Putinas uždegė žalią šviesą elektrinei Kaliningrade
Rusijos vyriausybė pritarė Baltijos atominės elektrinės ("Baltic NPP") statybai Kaliningrado regione. Tai patvirtinantį dokumentą rugsėjo 25 d. pasirašė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas.
Planuojama, kad Lietuvos pašonėje išdygsiančioje elektrinėje bus du blokai po 1150 megavatų galios, jie pradės veikti 2016 ir 2018 m.
Skelbiama, kad Rusijos valstybinė atominės energetikos bendrovė "Rosatom" ketina 49 proc. "Baltic NPP" akcijų pasiūlyti užsienio investuotojams. Tiesa, sprendimas dėl to, kas taps investuotoju, dar nepriimtas. Bendrovės "Koncern Energoatom" generalinio direktoriaus pavaduotojas Sergejus Bojarkinas yra sakęs, kad partneris bus išrinktas baigus techninį projektą. Tikimasi, kad tai įvyks spalį.
Išankstiniais skaičiavimais, elektrinės statyba kainuos apie 5 mlrd. eurų (beveik 17,3 mlrd. litų).
Energetikos ekspertai sutaria, kad Rusija pajėgi ir pati pastatyti atominę elektrinę, tačiau daugelio nuomone, Lietuvos didžiajai kaimynei tai visiškai neapsimoka, nebent ji būtų skirta tik gaminti energiją eksportui.
Tiesa, tikslūs elektros energijos tiekimo keliai ir kryptys kol kas nesuderintos. Ekspertų nuomone, realiausias eksporto maršrutas – į Vokietiją, mat šioje šalyje nuo 2022-ųjų ketinama uždaryti visus branduolinius reaktorius. Tarp galimų energijos pirkėjų rusai mini ir Baltijos šalis bei Lenkiją.
Kiek anksčiau apie planus vos už 20 km nuo Lietuvos sienos (55 km nuo Vilniaus) statyti 2 tūkst. megavatų atominę elektrinę skelbė ir Baltarusija. Beje, tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos nuskambėjo siūlymai Lietuvai jungtis prie elektrinių statybos.
Šaltinis: BNS, "RIA Novosti"
Žalieji – prieš
Lietuvos ir užsienio žalieji per teismą siekia atšaukti Lietuvos aplinkos ministerijos sprendimą leisti statyti naują atominę elektrinę, taip pat reikalauja ištaisyti ir papildyti naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai ataskaitą.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą pateikė Lietuvos aplinkos bendrija "Atgaja", Latvijos "Latvijas Zala kustiba" ir tarptautinės organizacijos "CEE Bankwatch Network" ir "Stichting Greenpeace Council".
Aplinkosaugininkai prašo atšaukti Aplinkos ministerijos balandžio mėnesio sprendimą dėl Visagino atominės elektrinės statybos galimybių. Nutarimu leista statyti naują atominę elektrinę, kurios bendra maksimali galia neviršytų 3400 megavatų, o elektrinę sudarytų nuo dviejų iki penkių šiuolaikinės technologijos branduolinių reaktorių.
Aplinkosaugos organizacijos taip pat prašo įpareigoti Aplinkos ministeriją, kad atominės elektrinės poveikio aplinkai ataskaitą rengusi Suomijos bendrovė "Pöyry Energy" patikslintų ją ir ištaisytų poveikio aplinkai vertinimo procedūros pažeidimus.
Taip pat reikalaujama, kad pasirinkus konkrečios naujos atominės elektrinės reaktorius ir elektrinės dizainą, poveikio aplinkai ataskaita būtų patikslinta laikantis visų numatytų visuomenės informavimo procedūrų.
Pastatyti maksimalios 3400 megavatų galios atominę elektrinę Lietuva planuoja iki 2018–2021 m. Ji būtų statoma dabartinės Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje Šiaurės Rytų Lietuvoje, netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
Vykdant Lietuvos įsipareigojimus ES dabar veikianti sovietinė ir Vakaruose nesaugia laikoma Ignalinos atominė elektrinė bus visiškai sustabdyta šių metų pabaigoje.
BNS inf.
Naujausi komentarai