Išmanieji kasos aparatai baugina permainoms nepasiruošusį smulkųjį verslą Pereiti į pagrindinį turinį

Išmanieji kasos aparatai baugina permainoms nepasiruošusį smulkųjį verslą

2025-05-08 23:00

Įsigaliojus prievolei, dar ne visi smulkieji verslininkai turi išmaniuosius kasos aparatus. Vieni pasakoja jų dar laukiantys eilėje, kiti sako, kad papildoma finansinė našta sužlugdys ne vieną smulkųjį prekybininką.

Alternatyvos: smulkiajam verslui patogu rinktis virtualiosios fiskalizacijos paslaugą, kai kasos aparatas gali būti tiek planšetiniame kompiuteryje, tiek mobiliajame telefone. Tokie kasos aparatų sprendimai kainuoja apie 15 eurų per mėnesį. Alternatyvos: smulkiajam verslui patogu rinktis virtualiosios fiskalizacijos paslaugą, kai kasos aparatas gali būti tiek planšetiniame kompiuteryje, tiek mobiliajame telefone. Tokie kasos aparatų sprendimai kainuoja apie 15 eurų per mėnesį.

Daug nežinomybės

Gegužės 1-ąją įsigaliojo reikalavimas smulkiesiems verslininkams turėti išmaniuosius kasos aparatus. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovas Airinas Jermolajevas neslepia, kad vilties teikė grupės socialdemokratų siūlymas atidėti išmaniųjų kasos aparatų prievolę, tačiau galiausiai tam nepritarė Vyriausybė. Finansų ministerija taip pat mano, kad pasiruošti pokyčiams verslas turėjo ketverius metus.

Pasak A. Jermolajevo, tikėdamiesi, kad prievolė bus atidėta iki 2027 m. gegužės, verslininkai neskubėjo pirkti naujų kasos aparatų, laukė palankių naujienų. „Tiesiog tikėjomės ir, kaip asociacija, rašėme raštus ir Seimo frakcijoms, ir Finansų ministerijai siūlėme dar kartą susitikti, bandėme argumentuotai sakyti, kad prievolės atidėjimas dar dvejiems metams būtų tikrai geras sprendimas. Per tuos dvejus metus būtų galima tobulinti šitą sprendimą, nes yra daug neaiškumų. Vien tai, kad, pavyzdžiui, kirpėjams, grožio specialistams nereikia kasos aparatų, o prekiaujantiems visiškai smulkiems verslininkams reikia, tikrai kelia klausimų“, – teigia A. Jermolajevas.

Tačiau jis jau suprato, kad ši kova pralaimėta, tad savaitę prieš gegužės 1-ąją išsiuntė asociacijos nariams laišką, ragindamas nelaukti paskutinių dienų ir pirkti naujus kasos aparatus. „Didžioji dalis smulkiųjų verslininkų dar nepasiruošę, kasdien sulaukiame daug skambučių, klausimų, ar vienokie, ar kitokie kasos aparatai yra tinkami. Dabar, diegiant naujus aparatus, paaiškėjo, kad neužtenka vien paties kasos aparato, – reikia dar ir interneto. Be to, neužtenka tik nusipirkti aparatą, reikia su įmone būtinai pasirašyti ir jo aptarnavimo sutartį“, – pasakoja A. Jermolajevas.

Visi išmanieji kasos aparatai bus liečiami, nebereikės pildyti žurnalų, todėl visi ir klausia, kaip matyti visas finansines ataskaitas. Po Velykų tikrai jaučiame didžiulę įtampą.

Rūkytos mėsos gaminių individualios įmonės „Vipika“ vadovė Viktorija Piepalė prisipažįsta, kad ne pačių kasos aparatų prievolė labiausiai piktina, o tai, kad kuriama priklausomybė nuo kasos aparatus aptarnaujančių įmonių. „Lietuvoje jų tikrai nedaug – kai reikėjo ieškoti, atlikti rinkos analizę, ją tikrai atlikau nuoširdžiai. Skambinau visoms įmonėms, išsiaiškinau, kas ką siūlo. Kai kuriais atvejais gali sutaupyti pirkdamas kasos aparatą, bet pralaimėsi dėl metinio kasos aparato aptarnavimo mokesčio. Jie yra arba ketvirtiniai, arba metiniai – vyksta tokie žodžių žaismai, kai turi sėsti ir skaičiuoti, koks mėnesinis mokestis yra mažesnis“, – pasakoja V. Piepalė.

„Tai, kad liekame priklausomi nuo tokių įmonių, kurios dabar, kaip suprantu, leidžia sau ir neatsiliepti skambinant, ir parašyti, kad jūsų laiškas užregistruotas, laukite eilėje apie mėnesį, yra nemalonu. Prieš tai turėjome kasos aparatą, kurį puikiai sugebėjome įvaldyti, jei kas nors kliūdavo, paskambindavome, išspręsdavome problemą, sumokėdavome už tai, bet nereikėjo kasmėnesinių išlaidų“, – pasakoja smulkioji verslininkė.

„Vipika“ iš viso valdo tris parduotuvėles: Raseiniuose, Ariogaloje, neseniai atidarė ir Kaune. „Dabar įsivaizduokite: trys kasos aparatai, jų aptarnavimas tikrai prisideda prie didesnių išlaidų. Turėsime ko nors atsisakyti“, – neabejoja įmonės vadovė.

A. Jermolajevas taip pat turi dvi nedideles parduotuves Raseiniuose, jose prekiauja nuo dovanų ir smulkmenų vaikams iki saldumynų. Jis po Velykų dėl išmaniųjų kasos aparatų kreipėsi į keturias įmones ir pasakoja nusivylęs jų pristatymo mokesčiais. „Jie už kasos aparato atvežimą vienam objektui ima 50 eurų. Mano abi parduotuvėlės yra nutolusios 100 m atstumu ir jie vis tiek už pristatymą į kiekvieną parduotuvę ims po 50 eurų, nesvarbu, kad vienu kartu aparatus atveš“, – piktinasi A. Jermolajevas.

Nuo 300 iki 1 tūkst. eurų

Prieš atidarydama naują parduotuvę Kaune, V. Piepalė iš karto ieškojo išmaniojo kasos aparato. „Kadangi turėjome šiek tiek laiko, koncentravomės į pigesnius variantus ir mums visai pasisekė, nes perėmėme bankrutavusios įmonės aparatą. Aišku, visi saugos moduliai, kurie buvo privalomi, įdiegimai kainavo nemažai – apie 300 eurų. Iš viso viskas kainavo 600 eurų, bet tai daug pigiau, negu kad dabar turime užsakyti naujus kasos aparatus kitoms dviem parduotuvėms. Užsakėme, laukiame eilėje, sako, kad greitai jų nesulauksime. Vienas kasos aparatas kainuos 1 tūkst. eurų“, – pasakoja ji.

V. Piepalė yra ir buhalterė, tad puikiai žino, kad tokia suma naujai įsteigtoms mažoms įmonėms yra iš tiesų reikšminga, nes smulkiojo verslo pradžiai ir taip daug ko reikia, viskas kainuoja. „Tačiau mes susitaikėme su faktu, kad yra taip, kaip yra, nors aišku, kad beveik 3 tūkst. eurų per tam tikrą laikotarpį yra nemažas iššūkis“, – pripažįsta verslininkė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) mano, kad išmanieji kasos aparatai padės spręsti šešėlio problemas. „VMI yra įstaiga, kuri susiduria, mato, gvildena labai daug atvejų, o aš matau iki dešimties smulkiųjų verslų, bet išmanusis kasos aparatas nepakeis situacijos dėl šešėlio: arba įmušei į kasą, arba neįmušei, – sako V. Piepalė. – Tačiau, pažvelgus iš buhalterinės pusės, gal žmogiškųjų faktorių, klaidų eliminavimas bus didesnis, – tam pritariu. Iš verslo pusės, man dabar finansiškai sunku, bet praeis trys mėnesiai, kuriuos ištversime, o ilguoju periodu rezultatas bus geresnis nei iki šiol. Duomenys sistemoje atsidurs iš karto, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiavimo paklaidos neliks, bus išvengta klaidų dėl bendrų įplaukų užpajamavimo.“

Išmanusis kasos aparatas nepakeis situacijos dėl šešėlio: arba įmušei į kasą, arba neįmušei. Tačiau, pažvelgus iš buhalterinės pusės, gal žmogiškųjų faktorių, klaidų eliminavimas bus didesnis.

„Tai mūsų pozicija, bet tikrai girdžiu atvejų, kai žmonės turi vieną parduotuvėlę, yra ne PVM mokėtojai, o mes jau esame PVM mokėtojai, turime stabilias pajamas ir esame gana užtikrinti, kad netgi, jei išleisime tokią sumą, mūsų tolesnei veiklai įtakos tai neturės. Tačiau, pavyzdžiui, yra moteris, kuri kepa duoną ir jai reikia kasos aparato už 1 tūkst. eurų. Manau, ji gerai pasvers, gal jai pereiti prie samdomo darbo, o ne rizikuoti įsigyjant brangius kasos aparatus“, – sako V. Piepalė.

Trūksta žinių

Tiesa, VMI akcentuoja, kad visam verslui nereikia pirkti naujų kasos aparatų. Šiuo metu naudojamus kasos aparatus, kad jais būtų galima automatiniu būdu perduoti duomenis į išmaniųjų kasos aparatų sistemą (i.EKA), galima modifikuoti, t. y. pagal galimybę įdiegti papildomų programinių ar techninių priemonių, kurių kaina yra apie 150 eurų be PVM.

A. Jermolajevas sako, kad didžioji dalis Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos narių kasos aparatus įsigijo prieš dvejus–ketverius metus, tad jie techniškai nepasenę. Didžiausia bėda, kad beveik visuose juose nėra interneto. „Todėl apie jokį atnaujinimą, modulio įdiegimą nėra nė kalbos, – tvirtina jis. – Apie atnaujinimą kalbama, kai aparatai yra šiuolaikiškesni, su liečiamaisiais ekranais, t. y. kai yra naujosios technologijos. Kiek esame kalbėję su asociacijos atstovais, niekas tokių ir neturi, – visi turėjome su mygtukais, jų atnaujinti, deja, nėra galimybės.“

VMI taip pat skelbia, kad smulkiajam verslui patogu rinktis aparatą su išmaniųjų kasos aparatų sistemai pritaikytu saugos moduliu arba pasinaudoti virtualiosios fiskalizacijos paslauga. Ja naudojantis kasos aparatas gali būti tiek planšetiniame kompiuteryje, tiek mobiliajame telefone. Tokie kasos aparatų sprendimai kainuoja apie 15 eurų per mėnesį.

Tačiau A. Jermolajevas atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis pačių smulkiausių prekybininkų šalies regionuose ir miesteliuose yra vyresnio amžiaus ir tokiomis programėlėmis esą tikrai nesinaudos. „Pats esu jaunas, bet man ir pačiam dėl tų programėlių kyla daug neaiškumų. Kaip daryti, jeigu prekiauji prekėmis su skirtingais PVM tarifais? Turime leidinių, vaikiškų knygučių, t. y. 9 proc. PVM. Apie tai nekalbama – labai pasigendu VMI visapusio informavimo, nes viešumas yra tik dėl naujo įstatymo, – sako jis. – Skambina ir mugių, dvi dienas per savaitę veikiančių turgaviečių prekeiviai – jie pasigenda informacijos, kad lauko prekybai nereikės išmaniųjų kasos aparatų.“

A. Jermolajevas džiaugiasi, kad VMI žada iškart nebausti verslininkų, jei jie ruošiasi įsigyti kasos aparatą ir jo dar negavo dėl nuo prekybininko nepriklausančių aplinkybių. „Tačiau manau, kad esmė – ne baudimas, o pačios informacijos trūkumas, – pabrėžia jis. – Juk dabar visi išmanieji kasos aparatai bus liečiami, nebereikės pildyti žurnalų, todėl visi ir klausia, kaip matyti visas finansines ataskaitas ir pan. Po Velykų tikrai  jaučiame didžiulę įtampą, tikrai žinome faktų, kad verslai užsidaro, – skambino iš Raseinių, Klaipėdos, Šiaulių ir informavo, kad patys smulkiausieji tikrai užsidarys nuo gegužės.“

Neišpildyti lūkesčiai

A. Jermolajevui neatrodo teisinga, kad nuo šiol visi verslai, net jei jų metinės pajamos yra 10 tūkst. ar 15 tūkst. eurų, privalo įsigyti naujuosius kasos aparatus. „Dėl to mūsų asociacija ir prašė prievolę taikyti tik PVM mokėtojams, nes iki PVM mokėjimo ribos, t. y. 45 tūkst. eurų pajamų, tokio prekybininko tikrai nelaikau dideliu verslininku. Kas yra 45 tūkst. eurų prekiavimo sumos? Atimkite nuomą, mokesčius, algą, jei yra daugiau darbuotojų, ir nieko nelieka“, – aiškina smulkusis verslininkas.

Ne pačių kasos aparatų prievolė labiausiai piktina, o tai, kad kuriama priklausomybė nuo kasos aparatus aptarnaujančių įmonių.

Anot jo, prekybininkai iš naujos Vyriausybės labai tikėjosi, kad bus vykdomi pažadai, – valdančiųjų atstovai pasisakė už smulkųjį verslą ir ribos, nuo kurios tampama PVM mokėtoju, padidinimą. „Buvo didelių diskusijų ir buvo kalbama apie ribos didinimą iki 55–65 tūkst. eurų; ES leidžiama net iki 80 ar 85 tūkst. eurų. Šiandien girdime, kad PVM riba nebus didinama“, – sako A. Jermolajevas.

Mokesčių reformos fone baimę kelia ir tiesiogiai prekybininkus paveiksiantis numatomas NT mokestis, nes didžioji dalis smulkiojo verslo dirba nuomojamose patalpose. „Žinoma, įvedus NT mokestį, žymiai didės būtent tų patalpų nuomos kainos“, – teigia A. Jermolajevas.

„Vis dar kovojame dėl privalomojo sveikatos draudimo, niekaip neįrodome, kad senjorams, kurie jau išėjo į senatvės pensiją, nereikėtų mokėti įmokų“, – tęsia jis.

Daug nežinomybės, prie jos prisideda ir labai silpna prekyba. Tam įtakos turi karas Ukrainoje, JAV sprendimai – žmonės įbauginti, taupo.  A. Jermolajevas pasakoja: „Tikrai jautėme, kad Velykos – visiškai kitokios: žmonės labai taupė, žiūrėjo, ką pirkti, krepšelių sumos labai žymiai sumažėjo, tad, žinant tai, kad prekyba neauga, smulkiajam verslui išsilaikyti tikrai sudėtinga prieš gigantus, didėjančią konkurenciją. Na, ir dar papildomi reikalavimai, kurie tampa dideliais kaštais… Labai gaila, kad tos moteriškės, močiutėlės, kurios prekiauja, prilyginamos vos ne didiesiems kapitalams.“

A. Jermolajevas įsitikinęs, kad Vyriausybei reikėtų įdėti daugiau pastangų regionuose, mažuose miesteliuose, kad ten smulkusis verslas plėstųsi, o ne užsidarytų. „Tikrai yra jaunų žmonių, kurie norėtų inicijuoti verslą savo mažame miestelyje, įdiegti kelias papildomas darbo vietas“, – tikina jis.

Trečią mėsos gaminių parduotuvę atidariusi V. Piepalė sako, kad apskritai kainos tikrai yra išaugusios, todėl jos įmonė pirkėjams stengiasi pasiūlyti kiek įmanoma žemesnę kainą, sau pasiliekant mažiau pelno. „Tačiau tokia yra smulkiojo verslo dalia – išsilaikyti su, kiek įmanoma, mažesniais pelnais. Vis dėlto nuotaikos šiuo metu nėra labai blogos. Kiek atsimenu, per visus mūsų veiklos metus tikrai buvo blogesnių situacijų. Šie ar praėję metai nebuvo patys blogiausi“, – daugiau pozityvumo įžvelgti bando verslininkė.

Naudinga sąžiningiems verslininkams

Mastas: VMI duomenimis, pastaruoju metu kas savaitę į i.EKA sistemą duomenis pradeda teikti klientai iš daugiau kaip 1 tūkst. kasos aparatų. P. Peleckio / BNS nuotr.

VMI vertinimu, išmanieji kasos aparatai supaprastins ir visiškai skaitmenizuos apskaitos procesą, o verslininkai galės pamiršti apie ranka kasdien pildomus popierinius kasos operacijų žurnalus.

VMI Operatyvios kontrolės vadovas Rolandas Puncevičius teigia, kad, siekiant sumažinti šešėlį, įgyvendinti išmaniųjų kasos aparatų projektą (i.EKA) laiku – labai svarbus žingsnis valstybei ir visuomenei.

„Kasos aparatų duomenų perdavimas realiuoju laiku leis tiksliau nustatyti rizikingus mokesčių mokėtojus ir gerinti verslo priežiūrą,  užtikrinant didesnį valstybės biudžeto pajamų surinkimą. Mažindami šešėlinę ekonomiką prisidedame prie šalies gynybos biudžeto didinimo stiprinant saugumą ir didinant ekonominį stabilumą“, – aiškina R. Puncevičius.

VMI teigimu, išmanieji įrenginiai supaprastins apskaitos procesą ir mažins administracinę naštą. Išmaniuosius kasos aparatus naudojančiam verslui kasos pajamų apskaita – visiškai skaitmenizuota, o verslininkams nebereikės pirkti popierinio kasos operacijų žurnalo, jo kasdien pildyti ranka, saugoti.

„Tie klientai, kurie teisingai įtraukia į apskaitą visas gautas pajamas, sąžiningai deklaruoja ir moka mokesčius, supranta ir tai, kad i.EKA suteiks daugiau skaidrumo prekybos ir paslaugų sektoriui ir prisidės prie konkurencinių sąlygų suvienodinimo“, – akcentuoja R. Puncevičius.

VMI duomenimis, pastaruoju metu kas savaitę į i.EKA duomenis pradeda teikti klientai iš daugiau kaip 1 tūkst. kasos aparatų. Duomenis iš beveik 40 tūkst. kasos aparatų jau teikia daugiau kaip 12 tūkst. klientų. „Nelaukdami gegužės 1 d. termino į i.EKA duomenis iš daugiau kaip 9 tūkst. kasos aparatų teikė daugiau kaip 7 tūkst. smulkiųjų verslininkų“, – sako R. Puncevičius.

„Kaip ir ankstesniais šio įstatymo įgyvendinimo etapais, taip ir paskutinei klientų grupei iki metų pabaigos esame pasirengę netaikyti atsakomybės, kai vėluojantys įdiegti reikalavimus atitinkantį kasos aparatą aktyviai dės pastangas tai padaryti. Jei klientas kreipėsi į sertifikuotą aptarnavimo įmonę, sudarė sutartį dėl kasos aparato įrengimo ar modernizavimo ir turi nustatytą i. EKA įdiegimo ar atnaujinimo datą, VMI tokiam mokesčių mokėtojui atsakomybės netaikys“, – tvirtina R. Puncevičius.

Pasak jo, šiuo metu rinkoje galima rinktis iš 39 kasos aparatų modelių, kurie veikia su saugos moduliu, ir dvylika kasos aparatų modelių, kurie naudoja virtualiąją fiskalizaciją. Kasos aparato pasirinkimas ir jo kaina priklauso nuo veiklos pobūdžio ir verslo poreikių: didesnius klientų srautus turinčiam verslui rekomenduojama rinktis kasos aparatą su saugos moduliu, smulkesniajam verslui – kasos aparatą su virtualiąja fiskalizacija.

VMI primena, kad jei šiuo metu turimo kasos aparato neketinama naudoti ateityje, jį reikia išregistruoti. Daugiau išsamios informacijos: https://www.vmi.lt/evmi/kasos-aparatu-diegimas-ir-naudojimas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra