IŠMANIEJI SKAITIKLIAI: LĖTI PROCESAI IR INFORMACIJOS TRŪKUMAS LEMIA LIETUVOS ATSILIKIMĄ

Išmanieji sprendimai ir daiktų internetas plinta tarp privačių vartotojų, bet ateina laikas, kai ši sritis neišvengiamai žengs ir į komercinį bei valstybinį sektorių. Lietuva yra viena iš paskutinių Europoje, kuri dar tik diegs išmaniuosius skaitiklius. Tačiau tokį uždelsimą lemia ne tik viešajame sektoriuje lėčiau vykstantys procesai, bet ir informacijos trūkumas, rašo „Lietuvos rytas“.

„Išmanusis skaitiklis – tai įrenginys, kuris prijungtas prie duomenų tinklo renka ne tik suvartojimo duomenis, bet ir registruoja visos sistemos problemas. Pavyzdžiui, jei dingsta elektra, toks skaitiklis pats informuos, kad štai šiame name ar bute elektros nėra, paslaugos teikėjui nereikės laukti, kad klientas pats kreiptųsi“, – „Lietuvos rytui“ sakė bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.

„Bitė“ kol kas yra vienintelis mobiliojo ryšio operatorius, Lietuvoje prižiūrintis čia jau įdiegtą nedidelę išmaniųjų skaitiklių dalį.

Technologijos – trys

Pasak G. Butėno, šiuo metu egzistuoja trys labiausiai konkuruojančios išmaniųjų skaitiklių platformos: „NB-IoT“ (angl. „Narrow Band Internet Of Things“, liet. – siaurajuostis daiktų internetas), „LoRa“ ir „SigFox“.

Pavyzdžiui, jei dingsta elektra, toks skaitiklis pats informuos, kad štai šiame name ar bute elektros nėra, paslaugos teikėjui nereikės laukti, kad klientas pats kreiptųsi.

„Pagrindinis skirtumas tarp „NB-IoT“ ir kitų dviejų technologijų yra tas, kad pastarosios dvi naudoja nekomercinius, nesertifikuotus dažnius, kuriais gali veikti labai daug skirtingų standartų įrenginių“, – sakė technologijų vadovas.

Pasak jo, kai tais pačiais dažniais pradeda dirbti labai daug vartotojų (ar įrenginių), tai sukuria dažnio apkrovą ir kokybė dėl to gali suprastėti.

„Visa tai galioja ir „LoRa“, ir „SigFox“, kurie savo technologiją diegia ir labai puikius rezultatus demonstruoja esant apytuštiems dažniams ir tinklams. Todėl šiuo metu stambių „LoRa“ tinklų pasaulyje yra vos keletas, o dauguma – paprastai mažesnės apimties“, – sakė G.Butėnas.

Tuo metu „NB-IoT“ technologijoje naudojami jau sertifikuoti dažniai, kuriuos visi operatoriai yra išsipirkę nuosavus, tad ir dirbti juose gali tik jie.

Pasak asociacijos „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto, siaurajuostis internetas yra LTE-M ryšio technologija, o šiam paprastam protokolui ji patogi dėl to, kad žema dažnių juosta yra atspari trikdžiams, todėl gali prasiskverbti giliai į pastatus, taip pat gali aprėpti didelius plotus.

„Siaurajuosčio interneto patogumas yra tas, kad LTE-M perduoda nedidelius duomenų kiekius, spektrą panaudoja efektyviai, o kitame gale modemas gali veikti maitinamas ne iš elektros tinklo, o baterija. Tad padėjęs daviklį pakartotinai neįkraudamas jį naudoti gali kokius penkerius metus“, – sakė jis.

Pokyčių problema

Tačiau privalumų turi ir „LoRa“, ir „SigFox“, o bene esminis yra jų kaina. Kitas svarbus aspektas – paslaugų teikėjų ir platformos keitimas.

„Jei norėsi keisti operatorių, susidursi su klausimu, kaip tai padaryti fiziškai nevykstant į vietą ir nekeičiant tų įrenginių. Nes jei jų bus dešimt, tai nedidelė bėda. Bet jei tų įrenginių milijonas?“, – aiškino M. Ubartas.

„Tele2“ technologijų direktorius Valerijus Kovzanas atkreipė dėmesį, kad daug kas gali priklausyti nuo objekto dydžio: didesniuose objektuose „NB-IoT“/„LoRa“/„SigFox“ modulį dar galbūt būtų galima keisti, o mažuose įrenginiuose toks jau būna įdiegtas paties gamintojo.

„Kalbant apie operatoriaus keitimą iš „NB-IoT“ į „NB-IoT“ svarbiausia būtų, kad įrenginys palaikytų eSIM, nes taip būtų galima nuotoliniu būdu pakeisti virtualiosios SIM kortelės profilį. Priešingu atveju keičiant operatorių reikėtų fiziškai pakeisti ir fizines SIM korteles, o turint tūkstančius įrenginių tai būtų sudėtinga“, – teigė V. Kovzanas.

Saugumas ir stabilumas

Paprašytas įvertinti visų trijų technologijų saugumo lygį G. Butėnas sakė, kad nė viena iš šių technologijų nėra kuo nors ypač bloga ar išsiskirianti iš kitų, nes visos naudoja gana gerą duomenų šifravimą.

G. Butėnas teigė, kad, kiek gali spręsti iš trejus metus trunkančios praktinės „Bitės“ patirties su bendrove „Vilniaus vandenys“, kurios kai kurie mazgai ir elementai yra itin sunkiai pasiekiami, nes yra požemiuose, rūsiuose, šuliniuose ar panašioje aplinkoje, „NB-IoT“ technologinis sprendimas pasiteisino.

Remiantis ta pačia patirtimi, bandyti „SigFox“ ar „LoRa“ ryšys tokiomis sąlygomis neveikė. Bet, žinoma, viskas priklauso nuo konkrečių poreikių ir aplinkybių.

„Tai, kad naudojami komerciniai kontroliuojami ir valdomi dažniai, suteikia daug kokybės, o „NBIoT“ šiuo atveju lyderiauja. Bet, kalbant apie kainą, negalima pasakyti, kad ši technologija yra pigiausia“, – teigė „Bitės“ technologijų vadovas.

Tuo metu V. Kovzanas sakė, kad, kiek jo įmonė mato iš atskirų ataskaitų, „NB-IoT“ technologija yra jautresnė ir turi geresnę aprėptį.

„Jei tankiame tinkle viena kuri nors bazinė stotis neveikia, tą zoną galima aprėpti kitų stočių sąskaita. Galbūt pralaidumas sumažės, bet ryšys nebus prarastas“, – sakė jis.

Technologijos dar tobulėja

Paklaustas, ar mato kokių sričių, kuriose „LoRa“ ar „SigFox“ turėtų pranašumų prieš „NB-IoT“, „Tele2“ technologijų vadovas sakė, kad pirmiausia reikia atsižvelgti, jog visos šios technologijos šiandien dar tik plėtojamos.

„Jei kalbame apie vietinio lygio instaliaciją, kai nedideliam tiekėjui reikia surinkti duomenis iš vartotojų grupės, o kokybė nėra svarbi, šiuo atveju tiks ir „LoRa“ ir „SigFox“. Juk kaina, be abejonės, irgi bus svarbi“, – tvirtino specialistas.

Anot jo, galimas ir toks scenarijus, kai „LoRa“ ar „SigFox“ yra „NB-IoT“ technologiją papildantis sprendimas.

„Įsivaizduoju, kad tai yra nuo konkretaus scenarijaus priklausomas variantas. Nėra vieno atsakymo, bet pagal tinklo kokybę ir užtikrinamumą „NB-IoT“ yra stiprus industrinis standartas, kuris nėra paremtas vieno gamintojo patentuotais standartais, kaip yra „LoRa“ atveju“, – apibendrino V. Kovzanas.