Įspėjo darbuotojus – dalį išlaidų gali tekti padengti patiems

Telekomunikacijų įmonėje papildomas sveikatos draudimas – ne naujiena. Jis čia galioja 17 metų.

„Padengia ne tik rūpestį darbuotojų fizine sveikata, bet ir emocine sveikata. Turime nemažai psichoterapijos seansų, kuriuos darbuotojai gali pasidengti iš privataus sveikatos draudimo“, – dalijosi „Telia Lietuvos“ atlygio ir naudų vadovė Inga Abraškevičė.

Draudimu naudojasi visi, kas nori. Anot įmonės, darbuotojai lieka patenkinti.

„Paprastai vertinimas iš 10 būna 9,5. Vos vienas kitas atsiliepimas būna prastesnis nei 9 dėl kažkokių priežasčių“, – teigė I. Abraškevičė.

Tiesa, šiemet pasikeitę mokesčiai verčia darbdavius apsvarstyti, ar privatus sveikatos draudimas dar apsimoka.

„Apmaudu, kad ženkliai sumažintos galimybės pasirūpinti darbuotojais“, – komentavo buhalterinių paslaugų įmonės „Dagilė Team“ vadovė Asta Dagilė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nuo sausio neapmokestinama draudimo įmoka už darbuotoją – iki 350 eurų per metus. Tačiau anksčiau tokios ribos nebuvo.

„Jei suma, kuri viršija, tampa darbuotojo pajamomis, ji apmokestinama kaip darbo užmokestis“, – tvirtino A. Dagilė.

Finansų ministerija savo ruožtu teigė, jog viską diktuoja rinka, o 350 eurų suma atitinka draudimo įmokų vidurkį. Tačiau įmonės žada arba jau mažina draudimo sumą.

„Skirti darbuotojams ne tik naudą susirgus, susižeidus, bet ir prevenciją, profilaktiką, reabilitaciją. Dabar, deja, turime tokią padėtį, kad įmonės siaurina draudimo paketus“, – dalijosi „Legator“ Motyvacinių sistemų skyriaus vadovė Jolanta Tomaševič.

Kitos ir toliau draus, bet dalį mokesčių perkels darbuotojams.

„Mokestinį skirtumą reikės pasidengti patiems, tad bus darbuotojo pasirinkimas, ar jis nori tokios naudos, ar ne“, – neslėpė Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė.

„Telia Lietuva“ privatų sveikatos draudimą pratęsė pernai, todėl išvengė mokesčių. Tačiau naujiems darbuotojams, kurie norės apsidrausti, reikia žinoti, kad atlyginimai dėl to mažės.

„Jei atsiras apmokestinimas, darbuotojai, kurie pasirinks sveikatos draudimą, turės susimokėti“, – kalbėjo I. Abraškevičė.

Finansų ministerija aiškino, kad šiemet papildomai apsidraudę bus atleisti nuo „Sodros“ įmokų, tačiau reikės susimokėti gyventojų pajamų mokestį.

Rinka trauksis ir, deja, kaip visada kentės paprastas darbuotojas.

„Gyventojų pajamų mokestis nuo šių metų tapo progresinis. Suma, kuri viršija 350 eurų, sumuojama į bendrą žmogaus pajamų katiliuką, o ten turime 20, 25, 32 proc. tarifus. Tai priklausomai nuo bendrų asmens sumuojamų metinių pajamų kiekio“, – aiškino A. Dagilė.

Valdžia teigė, kad nusitaikyta į darbuotojų sveikatą dėl piktnaudžiavimo. Esą dalis įmonių papildomą sveikatos draudimą naudoja ne kaip naudą sveikatai, o kaip dalį atlyginimo ir taip išvengia mokesčių.

„Rinka trauksis ir, deja, kaip visada kentės paprastas darbuotojas. Turtingos įmonės galės sau leisti susimokėti ir pasikeitusius mokesčius“, – tvirtino J. Tomaševič.

Personalo specialistė pabrėžė, kad privatus sveikatos draudimas seniai yra ne tik motyvacija, bet ir valstybinės sistemos pagalba.

„Jis tiesiog užkaišo mūsų valstybinės sveikatos priežiūros sistemos spragas. Kodėl tada toks sprendimas priimtas? Nes valstybinei sistemai nepatrauklu“, – sakė A. Bytautienė.

Tiesa, ir sveikatos priežiūra kasmet tik brangsta. Už 350 eurų per metus įmonės galės padengti vis mažiau paslaugų. Tiesa, ministerija ramino, jog, atsižvelgiant į šių dienų realijas bei būtinybę mobilizuoti biudžeto pajamas, būtų sudėtinga vertinti galimybes išplėsti šią lengvatą.

Anot Finansų ministerijos, 2024 metais privačiu sveikatos draudimu naudojosi beveik 3 tūkst. įmonių ir beveik 200 tūkst. darbuotojų.