Įstatymo komentarai

Gersime dar švaresnį ir skanesnį vandenį

Nuo 2003 m. liepos 1 d. pradėjo veikti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas.

Šis įstatymas nustato į rinką tiekiamo maisto įmonėms ir individualiam asmeniniam namų ūkiui skiriamo geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo sąlygas įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų teisę vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę. Jis reglamentuoja pagrindines valstybės, savivaldybės institucijų, vandens tiekėjų ir vandens vartotojų funkcijas ir santykius, susijusius su geriamojo vandens gavyba, tiekimu, naudojimu, individualiu apsirūpinimu juo, bei geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę.

Ką reiškia šis įstatymas vandens tiekėjai - AB “Klaipėdos vanduo”, paprašėme pakomentuoti geriamojo vandens tyrimo laboratorijos vedėją Ireną Getautienę.

Daugiau tyrimų

Vedėja sakė, kad naujas įstatymas buvo ilgai ruoštas ir daug kartų koreguotas. Anksčiau geriamojo vandens kontrolei buvo taikomos nustatytos higienos normos. Įstatymas sukonkretina vandens ūkio priežiūros kontrolę, pabrėžia jos reikalingumą, atitinka Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. Tai ypač aktualu, nes kitais metais Lietuva taps ES nare. Pradėjus veikti įstatymui, bus galima gauti daugiau investicijų vandens kokybei ir saugai gerinti.

- Anksčiau pagal senas higienos normas tirdavome 15 geriamojo vandens komponentų. Dabar naujos higienos normos nurodo daugiau kaip 60 komponentų. Pavyzdžiui, boras, kadmis, chromas, cianidai, arsenas ir kt., kurių anksčiau netirdavome. Dabar visus juos privalome ištirti ir tam reikalingi atskiri tyrimo prietaisai. Štai 3-iojoje vandenvietėje pradėjus eksploatuoti vandens gerinimo įrenginius, pradings nemalonus vandens skonis, kvapas, rusvas atspalvis. Dabar atliekami tyrimai geri, tiesiamas vamzdis iš gerinimo įrenginių į rezervuarus - iš ten vanduo keliaus į miestą. Specialiai 3-iajai vandenvietei už PHARE lėšas įsigijome kompleksinį įrenginį – atominį absorberį nustatyti vandenyje mikroelementų – švino, kadmio, gyvsidabrio ir kt. kiekius. Su šiuo įrenginiu laboratorija kiekvieną dieną privalės tirti vandenyje aliuminį, kurio anksčiau netyrėme. Šis įrenginys dabar montuojamas, apmokysime darbuotojus ir rugpjūčio pabaigoje pradėsime dirbti. 1-ojoje vandenvietėje technologija dar derinama, o pradėjus aeruoti vandenį uždaru ciklu, nebebus sieros vandeniliu teršiama aplinka, - sakė I.Getautienė.

Tačiau vandenyje yra dalykų, kurių jokiomis priemonėmis neišnaikinsi. Specialistai tvirtina, kad kai kurių Žemaitijos regionų geriamajame vandenyje yra per daug geležies junginių. Vakarų regione yra padidėjęs fluoro kiekis. Fluoras kenkia dantims, ypač tai aktualu mažiems vaikams. Pavyzdžiui, tiems, kurie vartoja 3-iosios vandenvietės vandenį, pavojus dantims dėl fluoro negresia, vadinasi, jie gali vartoti pastą su fluoru. O 1-osios ir 2-osios vandenviečių vartotojams dėl nežymaus fluoro padidėjimo geriau pirkti dantų pastą be fluoro.

Antisanitarija Rimkuose

Geriamojo vandens, kaip maisto produkto, saugos ir kokybės kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Gydytoja higienistė Rita Vainauskienė sakė, kad naujasis įstatymas reglamentuoja geriamojo vandens programinę priežiūrą, kurią turi vykdyti vandens tiekėjas, atsakingas už kokybę. Patvirtinta kontrolės tvarka, esant nesklandumams, keičiamasi informacija. Įstatymas sugriežtina reikalavimus, jie suderinti su ES standartais.

Į klausimą, ar yra mieste vieta, į kurią šiandien reikėtų atkreipti dėmesį dėl tiekiamo geriamojo vandens kokybės, gydytoja higienistė atsakė, kad pagal naujausią patikrinimą nustatyta padidėjusi mikrobų tarša Rimkų gyvenvietėje. Ten vartotojai vandenį gauna iš čiaupų, įrengtų kiemuose, kuriems labai trūksta švaros ir tvarkos. Būtina priežiūra.

Individualių namų šulinius privalo prižiūrėti patys šeimininkai. Mieste vanduo tiekiamas centralizuotai, problemų dėl jo kokybės nėra.