Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad rugsėjį Lietuvos pramonės gamyba nukrito lėčiausiai nuo 2023 metų pradžios, tai lėmė gamybos atsigavimas energijai imliuose sektoriuose bei prasidėjęs atsargų mažėjimas Lietuvos pramonėje.

„Rugsėjį Lietuvos pramonė pasiekė geriausią šiemet rezultatą. (...) Lietuvos pramonė toliau lieka recesijoje, tačiau gamybos kritimo tempas vis labiau lėtėja“, – BNS teigė ekonomistas.

Lietuvos apdirbamosios gamybos (be naftos pramonės) produkcijos apimtys rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 1,5 proc., tai, pasak A. Izgorodino, buvo mažiausias gamybos kritimo tempas šiemet.

Anot jo, lėtėjimą rugsėjį lėmė per metus sumažėjusios energetikos kainos ir jų teigiamas poveikis Lietuvos energijai imliai pramonei. Be to, jis atkreipia dėmesį į chemikalų pramonę, kur gamybos apimtys per metus išaugo 9,2 procento.

„Tai turėjo didelį poveikį bendram Lietuvos pramonės gamybos rezultatui dėl didelio chemikalų pramonės „svorio“ visoje Lietuvos pramonės gamyboje“, – sakė A. Izgorodinas.

Jis pastebi, kad recesijos pikas pasiektas medienų ir baldų pramonėje – šių sektorių gamybos apimtys toliau mažėja, bet nuosmukio tempas nespartėja. Pavyzdžiui, baldų gamyba šį rugsėjį mažėjo 12 proc., tai buvo antras geriausias baldų gamybos rezultatas šiemet – gamyba mažiau krito tik kovo mėnesį (11 proc.).

Be to, pasak eksperto, prie sulėtėjusio Lietuvos pramonės nuosmukio vis labiau prisideda ir atsargų mažėjimas.

„Atsargų lygis Lietuvos pramonėje mažėja penktą mėnesį iš eilės, ir gali būti, kad dėl sumažėjusių atsargų dalis gamintojų turėjo iš naujo „užsukti“ gamybą“, – sakė jis.

A. izgorodinas pastebi, kad atsargų kritimas yra tuo pat metu ir pavojingas, nes atneš Lietuvos gamintojams nuostolių ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Pasak jo, dėl kritusio vartojimo gamintojai parduoda sandėliuose saugomą produkciją pigiau nei šios produkcijos savikaina, o tai verslui generuos nuostolius.