Situacija nesikeičia
Šiuo metu vidutinis ūkininko amžius ES yra 57 metai. Tik 12 proc. ES ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų ir priskiriami jaunųjų ūkininkų kategorijai. Be to, kaimo vietovėse apskritai gyvena vis mažiau jaunimo. Europoje, panašiai ir Lietuvoje, tik 2,5 proc. ūkininkių iki 40 metų yra moterys.
Lietuvoje situacija panaši – šiandien skaičiuojama, kad iš visų ūkininkaujančių tik apie 14 proc. sudaro jaunieji, iki 40 metų, ūkininkai. Tokie skaičiai iš esmės kiša koją visoms ES, o ir Lietuvos, ilgalaikėms žemės ūkio strategijoms, nes, nedaugėjant jaunųjų ūkininkų, sulauksime dienos, kai žemės ūkyje nebus kam dirbti, auginti ir gaminti maistą.
Įvertinusi tokią gana grėsmingą situaciją, Europos Komisija (EK) dar praėjusių metų rudenį pristatė „Kartų atsinaujinimo žemės ūkyje strategiją“, kurios tikslas iki 2040 m. ES šalyse padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių. Numatytos ir kryptis, kaip tai padaryti: galimybė naudotis žeme, didesnis finansavimas, parama perduodant ūkį ir t. t.
Sureagavo ir Lietuva
Į susiklosčiusią situaciją ir ES sukurtą strategiją dėmesį atkreipė ir Lietuva – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatyta įtvirtinti teisę ūkininkams, ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos teisę šeimos nariams.
Jeigu Seimas pritartų naujajam projektui, žemės nuomos teisę būtų galima perduoti sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), anūkams ar asmeniui, su kuriuo valstybinės žemės sklypo nuomininkas įregistravęs partnerystę. Visi jie privalėtų turėti profesinį pasirengimą ūkininkauti.
Manoma, kad toks aiškiai apibrėžtas asmenų ratas mažintų piktnaudžiavimo riziką ir užtikrintų, kad valstybinės žemės nuomos teisė būtų perleidžiama tik tiems, kurie turi realų ryšį su ūkininko ūkiu. Lietuvos ūkininkų bendruomenėje dominuoja vyresnio amžiaus asmenys, todėl tikėtina, kad būtent jie dažniau pasinaudotų šia galimybe.
Palankiai sutiko žinią
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas džiaugiasi ŽŪM parengtu Žemės įstatymo pakeitimo projektu. „Tegu tai tik vienas žingsnis, kuris palengvintų jaunųjų ūkininkų situaciją, tačiau svarbu, kad jis žengtas, – sako ūkininkas. – Tai užtikrintų sklandesnį veiklos tęstinumą. Dabar tėvai nuomojamos valstybinės žemės perleisti vaikams ar kitiems artimiems asmenims negali.“
Pasak pašnekovo, taip užtikrinus žemės ūkio veiklos tęstinumą, pirmiausia laimėtų jauni ūkininkai, kuriems nereikėtų sukti galvos dėl žemės įsigijimo ar nuomos. Tai padaryti šiandien praktiškai neįmanoma.
Grėsmė kaimo ateičiai
V. Buivydas skaičiuoja, kad jaunųjų ūkininkų Lietuvoje realiai nėra net 14 proc., nes dalį jų sudaro tie, kurie ūkininkauti pradėjo tik tam, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymą galėtų pasistatyti namą žemės ūkio paskirties žemės sklype. „Tikrai ūkininkaujantys jaunieji ūkininkai sudaro gal iki 10 proc. visų ūkininkaujančių, – įsitikinęs LJŪJS vicepirmininkas. – Tai grėsmė kartų kaitai, kaimo ateičiai. Jeigu nesudarysime sąlygų pradėti naujai ūkininkauti ir tėvų ūkininkavimo tęstinumo, susidursime su rimtomis problemomis.“
V. Buivydas pateikia pavyzdį apie jaunų mokytojų krizę, kurią dabar išgyvena švietimo sistema. Vadinasi, kažkada anksčiau buvo padaryta klaidų, todėl dabar ir yra krizė. „Dėl ūkininkavimo yra panašiai, tačiau čia neužtenka kelerius metus pasimokyti, kad pradėtum savarankiškai dirbti. Ūkininkaujama dažniausiai iš kartos į kartą, čia yra įdirbis ir patirtis. Jeigu sunaikinsime šeimos ūkius, bus sunku juos atkurti.“
Riboja galimybes
Žemė yra pagrindinis ūkininkavimo įrankis, todėl turi būti didesnių galimybių jauniems žmonėms ją įsigyti, išsinuomoti ar gauti iš tėvų perleistą. Įstatymo pataisos skatintų ūkininkavimą, tačiau, pasak pašnekovo, kad ir kiek jomis besidžiaugtume, yra ir kitų dalykų, kurie riboja galimybę įsigyti žemės. „Deja, įsigyjant žemę šiandien pirmenybę vis dar turi besiribojančių sklypų savininkai, kurie toliau perka ir koncentruoja žemę vienose rankose, – sako V. Buivydas. – Priimant įstatymus, daug ką lemia stambiųjų žemvaldžių lobizmas. Tad dabar džiaugiamės iniciatyva, tačiau koks bus rezultatas, pamatysime, kai balsuos Seimas.“
Vis dėlto ne vien žemės įsigijimo problemos stabdo jaunųjų ūkininkų ūkių plėtrą. Yra ir nepalankus finansavimas. „Taip, EK didina lėšų krepšelį jauniesiems ūkininkams visoje Europoje todėl, kad visose šalyse prastėja demografinė padėtis, – pasakoja V. Buivydas. – Kaimas sensta, gimstamumas nedidėja, ūkiai net praranda tęstinumo galimybes. Todėl turime auginti jaunąją kartą ir sudaryti jai sąlygas.“
Pašnekovas sako, kad jauniesiems ūkininkams turėtų būti užtikrintas finansavimo šaltinių prieinamumas – lengvatinės paskolos, parama investicijoms, modernizavimui ir t. t. „Kaimyninėje Lenkijoje visa su ūkių modernizavimu susijusi parama pirmiausia orientuota į jaunuosius ūkininkus, – pasakoja LJŪJS atstovas, – ir tik jeigu jie neišnaudoja lėšų, jos skiriama visiems kitiems ūkininkams. Klausiau kaimynų lenkų, ar niekas nekritikuoja jų dėl tokių lėšų paskirstymo. Jie sako, priešingai, jeigu turi vaikų, tai džiaugiesi, kad jiems gerinamos sąlygos.“
V. Buivydo nuomone, reikia daugiau rūpintis ir tuo, kad vyresni ūkininkai turėtų kam perduoti savo ūkius, o jaunimas norėtų tęsti ūkininkavimą. Ūkininkavimo sąlygos turėtų būti patrauklesnės. „Pas mus ir mokestinė sistema prasta, neskatinanti smulkiųjų, vidutinių verslų. Dabar yra nuostata, kad ūkininkas daugiau kaip 50 proc. pajamų turi gauti iš savo kaip ūkininko veiklos. O pabandyk sukdamas medų gauti tą 50 proc. pajamų – kokio stambumo bitininkystės ūkis turi būti? Jeigu žmogus dirba kitą darbą pagal darbo sutartį, dar ką nors dirba pagal individualią veiklą, o namuose ir užsiaugina daržovių, kurias parduoda turgelyje, mes jo pajamas taip apmokestiname, kad jam praeina noras apskritai dirbti.“
Kuo užsiima jaunimas?
Pasak V. Buivydo, šiandien Lietuvoje jaunieji ūkininkai užsiima labai įvairia veikla, tad kuria ir tradicinius ūkius, ir naujoviškus. „Tie, kurie tęsia savo tėvų ūkininkavimo tradicijas, dažniausiai užsiima gyvulininkyste ir grūdininkyste, – pasakoja ūkininkas. – Tai daugiausia stambesnių ūkių atstovai, jie baigia mokslus, tęsia tėvų darbą. Naujai susikurti grūdininkystės ūkį yra beprotiškai sudėtinga, nes reikia labai daug žemės, kurios dabar nėra, ji labai brangi, ribotas įsigijimas. Gyvulininkystėje yra ir iš tėvų perimtų ūkių ir naujų, nes gyvulininkystei žemės reikia mažiau. Jaunimui patraukli gyvulininkystė, tačiau tai ypač sunki sritis, tiesiog juodas darbas be poilsio dienų. Jaunimas kuria ir riešutmedžių giraites, augina šilauoges, braškes, taip pat daržoves šiltnamiuose, net vaistažoles.“
Pasak pašnekovo, lietuviai labai konservatyvūs, ypač vyresnioji karta, todėl kartais abejojama, ar skirti paramą netradiciniams verslams. „Tačiau tai neteisinga, sako V. Buivydas ir primena Kęstučio Jusčiaus ūkininkavimo pradžią, kai jis pradėjo auginti pievagrybius. – Juk tada visi buvo nustebę, nes tai buvo nauja, nematyta. Tačiau štai kaip pasiteisino drąsa. Reikia žiūrėti pozityviai, nors, aišku, būna, kad nepavyksta įgyvendinti idėjų, – juk kuriant žemės ūkio verslą reikia į daug ką atsižvelgti, kad ir į orus. Kartais tiesiog nepakanka žinių, todėl sulaužomos finansinės paramos taisyklės ir tas nežinojimas tampa daugiatūkstantinėmis baudomis.“
Pašnekovas pasisako už visokį ūkininkavimą, tačiau perspėja: vien gyvulininkystė ir grūdininkystė yra pražūtinga. Ypač grūdininkystė, kuri nekuria didelės pridėtinės vertės. „Svarbu suprasti, kad, net esant geriems derliams, grūdininkystė iš 1 ha sukuria tik 1 500 eurų pridėtinės vertės, – aiškina V. Buivydas. – Pavyzdžiui, Nyderlandai Europoje kuria didžiausią pridėtinę vertę – iš 1 ha net 13 tūkst. eurų. Esame labai atsilikę nuo jų, apskritai pagal sukuriamą pridėtinę vertę esame treti nuo galo Europoje, paskui mus tik Rumunija ir Latvija. Tad dėk, kiek nori, milijardų į mūsų žemės ūkį, mes pasirinkę strategiją nekurti didelės pridėtinės vertės, nekurti darbo vietų. Jaunimas gal ir norėtų tai daryti, tačiau įsiterpti tarp stambių ūkių žemių nelabai yra kur.“
Yra taisytinų dalykų
ŽŪM parengtą Žemės įstatymo pakeitimo projektą teigiamai vertina ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Kęstutis Mažeika, tačiau jame įžvelgia ir taisytinų dalykų. „Šis projektas nėra panacėja, tik šioks toks palengvinimas perduodant nuomojamą žemę, – sako K. Mažeika. – Šio projekto pateikimo metu klausiau žemės ūkio ministro, o ir Teisės departamentas akcentavo, kad siūlomas pakeitimas nevisiškai išsprendžia problemą, nes gali būti atvejų, kai ne tik tėvai savo vaikams perduoda ūkį, bet gali būti ir atvirkštinių atvejų, kai vaikai nutraukia veiklą, o tėvai ar kiti giminaičiai nori ją tęsti. Čia kyla labai daug klausimų, todėl Kaimo reikalų komitete reikėtų užregistruoti pasiūlymų, kad būtų numatyta, kaip būtų paveldėjimo, padalijimo tarp kelių vaikų atveju. Daug klausimų, į kuriuos įstatymo pataisų projekte turės būti atsakyta.“
K. Mažeika nemano, kad, priėmus įstatymo pataisas, iš karto atsiras daug jaunų žmonių, kurie perims savo tėvų ūkius su nuomojama žeme. Ir apsisprendimo dėl ūkininkavimo nepakeis, nes kas jau nutaręs ūkininkauti, tas bet kokiu atveju ir ūkininkaus.
Gali būti ir sunkiau
K. Mažeika nesutinka su teiginiu, kad įstatymo pataisos padės jauniesiems ūkininkams lengviau įsikurti. „Kaip tik gali būti sunkiau, – sako KRK narys. – Valstybinės žemės didžiausi plotai jau yra išnuomoti tų vyresnių ūkininkų, bendrovių, kurios turi ir ilgalaikes žemės nuomos sutartis. Tad jeigu šių plotų nuomotojai, vyresnieji ūkininkai, norės nutraukti veiklą, jie nuomojamas žemes perduos savo vaikams, kiti net negalės į jas pretenduoti. Jeigu baigęs veiklą ūkininkas atsisakytų nuomojamos žemės, neperduotų savo vaikams ar kitiems artimiesiems ir ji taptų laisva, į ją galėtų pretenduoti kitas jaunas ūkininkas. Jam galimybių būtų daugiau.“
Tačiau nėra jokių garantijų, kad šią laisvą žemę išsinuomos būtent kitas jaunas ūkininkas, į ją galės pretenduoti ir kiti ūkininkai, kurie turės pirmenybę prieš jaunuosius. Tiek žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, tiek nuomos pirmenybę turi besiribojančių sklypų savininkai. Tačiau K. Mažeika sako, kad tarp tų besiribojančių sklypų savininkų atsiras ir jau ūkininkaujančių jaunųjų ūkininkų, kurie taip pat galės pretenduoti į atsiradusią laisvą žemę. Logiška, kad pretenduos tie, kurie gyvena arčiausiai, iš kito rajono juk neatvažiuos – niekas nenori turėti žemės už 100 km nuo namų, kad nebūtų papildomų kaštų.
Išgelbėtų trumposios grandinės
KRK nario įsitikinimu, yra kitas būdas, kuris palengvintų jaunųjų ūkininkų dalią ir paskatintų jaunus žmones pradėti ūkininkauti, – trumposios maisto tiekimo grandinės. „Kalbėdamas su jaunais žmonėmis dažnai girdžiu nuogąstavimų, kad jeigu jie ir užsiimtų žemės ūkio veikla, jeigu užaugintų, pagamintų produkcijos, tai sunku būtų ją realizuotų, – sako pašnekovas. – Jeigu veiktų trumposios tiekimo grandinės ir jie produktus galėtų tiekti darželiams, mokykloms, ligoninėms, kariuomenei, atsivertų plačių realizacijos galimybių ir nereikėtų sukti galvų, kur tai, kas neišparduota, padėti. Paprastai aplink didesnius miestus ūkius turintys ūkininkai prekiauja turgeliuose, tačiau visi žinome, kiek ten galima parduoti. Be to, tai atima daug laiko, jeigu prekiauja patys, o samdyti pardavėjus – brangu. Ne visada būna ir geros sąlygos prekybai. Štai šiemet žiemą dėl šalčio prekiauti buvo beveik neįmanoma. Tad jaunieji ūkininkai ar ketinantys ūkininkauti sako: galime auginti maistą, jį perdirbti, paruošti galutinę produkciją, tačiau labai apmaudu, kai nėra jos kur dėti, nebent labdarai arba sušerti miško žvėrims. Tačiau pajamų iš to jau nebus. Kai kurie, net ir gavę europinę paramą, išlaiko ūkį penkerius metus (tiek, kiek reikalaujama paramos taisyklėse), o vėliau ūkinės veiklos atsisako. Užtikrinus maisto tiekimo grandinę, problemos neliktų, ūkininkai gautų daugiau pajamų ir atsirastų didesnė motyvacija ūkininkauti.“
Pasak K. Mažeikos, mūsų ūkininkai negali konkuruoti su atvežtine lenkiška produkcija, kuri yra pigi, perkamesnė, todėl vienintelė išeitis yra trumposios maisto tiekimo grandinės.
ŽŪM pateiktas įstatymo projektas dar bus svarstomas Seimo komitetuose. „Pati idėja gera, svarstytina, bet tobulintina, – sako KRK narys, – kad tai nebūtų tik varnelė dokumentuose, o realiai veikiantis ir naudingas įstatymas. Žemės ūkio ministras pritarė, kad pastebėti trūkumai turėtų būti ištaisyti, todėl tikiuosi, kad taip ir įvyks.“
(be temos)