Ką rinktis: atsipalaiduoti ar pataupyti? Pereiti į pagrindinį turinį

Ką rinktis: atsipalaiduoti ar pataupyti?

2025-08-10 23:00

Jei namų ūkis keltų sau tikslą sutaupyti, jį vasarą pasiekti tikrai būtų kur kas lengviau, nes sumažėja neišvengiamų išlaidų, sako „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Ekspertės dalijasi efektyvaus taupymo patarimais ir sako, kad lietuviams yra kur pasitempti.

Realybė: ekonomistės pastebi, kad retai keliame sau tikslą vasarą sutaupyti, nes atostogų metu norime kitų dalykų. Fantazija: anot J. Cvilikienės, kūrybiški sprendimai labai dažnai finansiškai pasiteisina, tačiau, žinoma, reikėtų atskirti, kam taupyti galima, o kur nevertėtų. Požiūris: pasak I. Genytės-Pikčienės, Lietuvos gyventojai vis dar labai konservatyviai elgiasi su savo finansiniu turtu.

Menas planuoti

Ką rodo praktika: ar vasarą žmonės linkę daugiau išleisti, nes atostogų poreikiai šaukia, ar visgi pavyksta ir nemažai sutaupyti?

I. Genytės-Pikčienės teigimu, atskirų namų ūkių finansinę elgseną apsprendžia labai specifinės aplinkybės, jos priklauso nuo išlaikomų namų ūkio narių skaičiaus iki pajamų, įsipareigojimų dydžio ar finansinio išprusimo.

Lietuvai būdingas ryškus sezoniškumas ir kiekvienas sezonas pasižymi sava specifika. „Vėsiuoju metų laiku vyrauja aukštesnės šildymo išlaidos, išlaidos sezoninei aprangai ir avalynei, turintiems vaikų prisideda mokyklos ir būreliai, o vasara daugeliui yra atostogų sezonas, aktualus vaikų užimtumas, įvairios stovyklos ir pan.“, – dėsto I. Genytė-Pikčienė.

„Tikėtina, kad retai keliame sau tikslą vasarą sutaupyti, atostogų metu norime kitų dalykų. Tad menas – susiplanuoti namų ūkio pajamų ir išlaidų srautus taip, kad sezoniniams išlaidų pikams būtų pasiruošta“, – pripažįsta ekonomistė.

Tačiau, pasak jos, jei namų ūkis vis tiek keltų sau tikslą sutaupyti, jį vasarą pasiekti tikrai būtų kur kas lengviau, nes sumažėja neišvengiamų išlaidų: šildymo sąskaitos atpuola, nereikia tiek sluoksnių drabužių, dėl sezoninio derliaus rečiau lankomės parduotuvėse ir pan. Susiplanuoti smagias atostogas juk pavyksta ir visai taupiai.

Dosnios atostogos

„Swedbank“ finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, naujausi banko tyrimai atskleidžia, kad vasaros atostogoms Lietuvos gyventojai linkę dosniai skirti pinigų.

„Šiemet 73 proc. respondentų per atostogas išleidžia gerokai daugiau nei įprastą mėnesį (pernai šis skaičius siekė 66 proc.): 46 proc. apklaustųjų išlaidos didėja dvigubai, 18 proc. – tris kartus daugiau, dar 9 proc. – keturis kartus ar daugiau“, – studijos tyrimais dalijasi J. Cvilikienė.

„Vasarą dažnam tenka skirti lėšų ir šventėms. Sutaupyti, matyt, geriausiai sekasi tiems, kurie jau turi išsiugdę įgūdžių nuolatos atsidėti atitinkamą sumą prieš planuojant kitas išlaidas“, – išvadą daro ji.

Ekonomistės teigimu, rudens–žiemos sezonu tikrai kils kitų iššūkių – suruošti vaikus į mokyklas, prisitaikyti prie padidėjusių būsto išlaikymo mokesčių, tad išlaikyti pinigų paskirstymo nuoseklumą labai svarbu ir vasarą.

Požiūris: pasak I. Genytės-Pikčienės, Lietuvos gyventojai vis dar labai konservatyviai elgiasi su savo finansiniu turtu.

Universalūs patarimai

Anot J. Cvilikienės, visų pirma pravartu dar prieš atostogų ir švenčių sezoną suprasti ir suplanuoti, kiek asmuo gali tam skirti pinigų, ir tik tuomet ieškoti konkrečiai jam tinkamų variantų.

„Jei biudžetas kuklesnis, gal geriau rinktis stovyklas ar aktyvias atostogas dviračiais, keliaujant nuomotis būstą su virtuve, kad būtų galima pasigaminti bent dalį maisto, – siūlo ekonomistė. – Tas pats su šventėmis – jei progų daug, paieškoti galimybių puoštis tvariau. Kūrybiški sprendimai labai dažnai finansiškai pasiteisina, tačiau, žinoma, reikėtų atskirti, kam taupyti galima, o kur nevertėtų.“

„Labai svarbu keliaujant nepamiršti ir draudimo, nes nesėkmės atveju atostogų kaina gali išaugti kartais“, – pabrėžia J. Cvilikienė.

Finansinio raštingumo pradžiamoksliai kalba apie proporcijas: 50 proc. pajamų reikia skirti būtiniesiems poreikiams, 30 proc. – pramogoms ir atostogoms, o likutį – taupymui ir investavimui.

I. Genytės-Pikčienės įsitikinimu, svarbiausia vengti spontaniškų ir neapgalvotų sprendimų. Kaina ir įperkamumas – reliatyvūs dalykai, tad įvairių žemų kainų, išpardavimų ar paskutinės minutės pasiūlymų reikėtų vengti, jei jiems nebuvo numatyta santaupų.

Pasak jos, apskritai derėtų stengtis tvariai valdyti šeimos pinigų srautus, periodiškai atsidėti pinigų įvairiems tikslams: „Be finansinės pagalvės juodai dienai, žmonės kaupia atostogoms ir pramogoms, mokslams, ilgalaikiam taupymui ir investavimui.“

Finansinio raštingumo pradžiamoksliai kalba apie proporcijas: 50 proc. pajamų reikia skirti būtiniesiems poreikiams, 30 proc. – pramogoms ir atostogoms, o likutį – taupymui ir investavimui.

„Žinoma, priklausomai nuo gyvenimo ciklo, šeiminės padėties ir aibės kitų aplinkybių, šios proporcijos gali skirtis. Svarbiausia, kad skirtingos namų ūkio kišenės nebūtų painiojamos“, – atkreipia dėmesį ekonomistė.

„Atostogas, būrelius, pasiruošimą mokslo metams ir kitas sezonines išlaidas planuotis derėtų pagal iš anksto apibrėžtą joms skirtą biudžetą. Juk daugelis jų nebūna netikėtos, tad tikrai galima apgalvojus susiplanuoti“, – priduria ji.

Fantazija: anot J. Cvilikienės, kūrybiški sprendimai labai dažnai finansiškai pasiteisina, tačiau, žinoma, reikėtų atskirti, kam taupyti galima, o kur nevertėtų.

Atsiliekame nuo kaimynių

2023 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) suaugusiųjų finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad Lietuvai yra kur pasitempti. Pagal finansinio raštingumo ir skaitmeninio finansinio raštingumo vertinimus nesiekėme EBPO vidurkio ir nusileidome kaimynėms Estijai ir Latvijai, primena I. Genytė-Pikčienė.

„Finansinio raštingumo spragos gali daryti didelę įtaką mūsų elgsenai, kasdienių asmeninių finansų planavimui ir gebėjimui išlaikyti asmeninių finansų tvarumą, planuojant ilgalaikius įsipareigojimus ar didesnius pirkinius“, – sako ji.

„Lietuvos gyventojai vis dar labai konservatyviai elgiasi su savo finansiniu turtu. Eurostato duomenimis, net 71 proc. Lietuvos namų ūkių finansinio turto laikoma indėliais ir grynaisiais. ES gyventojai indėliais laiko tik 41 proc. jų, o Švedijoje ir Danijoje – tik 18 proc. Likusi finansinio turto dalis pasiskirsto kitose finansinėse priemonėse: kotiruojamos akcijos, skolos, vertybiniai popieriai, investicinių fondų vienetai, draudimas, teisės į sukauptą pensiją pensijų fonduose ir pan.“, – duomenimis dalijasi ekonomistė.

Tiesa, siekdami finansinio užnugario, investiciniais tikslais lietuviai noriai perka nekilnojamąjį turtą. „Tokia strategija daugeliui pasiteisino ir vystantis ekonomikai nešė tiek nuomos, tiek kainos prieaugio grąžą, – pažymi I. Genytė-Pikčienė. – Vis dėlto ji neatitinka vienos pamatinių finansinio raštingumo taisyklių – tik diversifikavus turtą, galima apsidrausti nuo reikšmingų atskirų turto klasių svyravimų. Ją skaudžiai išmoko tie, kurie pirko būstą 2008 m. ir vėliau stebėjo, kaip jo vertė sparčiai čiuožia žemyn.“

Kad įvyktų finansinės elgsenos pokyčių, o gyventojų finansinio turto struktūra artėtų prie Vakarų šalių pavyzdžio, reikia kompleksinių priemonių: tiek gyventojų finansinio raštingumo pažangos, patogių alternatyvų indėliams, tiek patogesnių galimybių skolinti valstybei, stabilios ir patikimos daugiapakopės pensijų sistemos, lengvai suprantamo, administruojamo ir motyvuojančio investicinės sąskaitos modelio.

„Jį jau galėsime išbandyti visai netrukus, tikėkimės, kad jį lydės sėkmė ir jis išpopuliarės tarp gyventojų“, – viliasi I. Genytė-Pikčienė.


Gynybos obligacijas galėtų platinti daugiau bankų

Dešimtosios gynybos obligacijų emisijos platinimo metu gyventojai ir verslas įsigijo daugiausia šių vertybinių popierių per visą jų platinimo laiką – už beveik 37 mln. eurų.

Finansų ekspertė Jekaterina Govina sako, kad obligacijos galėtų būti dar populiaresnės, jeigu būtų daugiau jų platinimo vietų.

Pasak jos, šiuos vertybinius popierius būtų galima įsigyti ir daugiau bankų, o ne tik dviejuose, kaip dabar – „Swedbank“ ir SEB, taip pat kitose kredito įstaigose, pavyzdžiui, kredito unijose.

„Žinome, kad žmonės turi sąskaitų ir kituose bankuose arba kredito unijose, deja, valstybė galimybės nusipirkti (gynybos obligacijų) kitose kredito įstaigose nesuteikia“, – LRT radijui neseniai teigė J. Govina.

Šiemet 73 proc. respondentų per atostogas išleidžia gerokai daugiau nei įprastą mėnesį, o pernai šis skaičius siekė 66 proc. Net 46 proc. apklaustųjų išlaidos dabar didėja dvigubai.

Ji kritikuoja sprendimą leisti įsigyti tik metų trukmės gynybos obligacijų. „Žmogui, planuojantis po pusmečio nusipirkti būstą, nes turi lėšų pradiniam įnašui, jau metams negali tų pinigų užšaldyti“, – kalbėjo finansų ekspertė.

„Jeigu valstybė pasiūlytų trumpesnio laikotarpio – trijų ar šešių mėnesių (trukmės gynybos obligacijų), sulauktų daug didesnio populiarumo negu šiuo metu“, – pridūrė ji.

Kaip rašė naujienų agentūra BNS, liepos 7–21 d. dėl obligacijų įsigijimo pasirašytos 1 064 sutartys: 761 – per „Swedbank“ (už 17,4 mln. eurų), 303 – per SEB (19,2 mln. eurų).

Nuo 2024-ųjų spalio 10-osios gynybos obligacijų jau išplatinta už 88,1 mln. eurų. Už obligacijas mokamos 2 proc. metų palūkanos.

Surinktos lėšos skiriamos įsigyti svarbios ginkluotės. Gynybos mokesčių paketu Seimo įteisintos obligacijos rinkoje pakeitė Vyriausybės taupymo lakštus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra