KADA GRYNIEJI PINIGAI LIKS TIK ISTORIJA?

Ekspertai sako, kad ilgai netruks ir grynieji pinigai: monetos, kupiūros – taps istorija. Apklausos rodo, kad lietuviai labiau mėgsta grynuosius pinigus, o ne elektroninius. Pokalbis apie lietuvių ir pinigų santykį Europos Centrinio Banko (ECB) akimis su Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstove Edita Lisinskaite.

– Ką rodo, kad lietuviai lėčiau pereina prie elektroninių pinigų? Ar mes vieninteliai tokie mėgstantys grynuosius?

– Ne tik Lietuvoje atsiskaitoma grynaisiais pinigais vis dar dažnai. Yra ir kitų valstybių – Pietų valstybės. Šiaurės ir Vakarų valstybėse dažniau naudojamos kortelės – Suomijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir pan. Svarbu paminėti, kad grynieji pinigai ir kortelės yra lygiaverčiai kaip mokėjimo priemonės. Yra užtikrinama kiekvieno Lietuvos gyventojo teisė ir galimybė pasirinkti atsiskaitymo būdą. Lietuvoje yra didelė dalis gyventojų, kuriems grynieji pinigai yra svarbūs – vyresni žmonės, gyventojai, kurie turi finansinę ar skaitmeninę atskirtį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas stabdo perėjimą prie elektroninių pinigų?

– Pagrinde yra vartotojo atsiskaitymo įpročiai, kuriuos lemia tiek istoriniai, tiek kultūriniai dalykai. Yra žmonių finansinis, skaitmeninis raštingumas. Visai neseniai įvykę dalykai – karas, pandemija parodė žmonėms, kad grynųjų pinigų reikia daugiau. Tai rodo psichologiškai, kad jaučiamės saugesni, kai turime grynųjų, juos kaupiame. Apklausa rodo, kad bent pusė Lietuvos gyventojų papildomai turi santaupų namuose grynaisiais. Jie taip jaučiasi saugiau.

– Tačiau auga jaunoji karta, kuri visai kitaip mato pinigus ir vertina grynuosius. Jie turbūt pakeis situacija, kai užaugs?

– Matyt, taip, mokėjimo įpročiai su besikeičiančiomis kartomis keisis. Tačiau, kaip rodo tyrimas, Lietuvos gyventojų ir ES mokėjimo įpročiai keičiasi pamažu. Šiais metais tiek euro zonos, tiek Lietuvos gyventojai kas trečią mokėjimą mokėjo kortele, o prieš dvejus metus – kas ketvirtą. Matome, kad keičiasi įpročiai.

Matome, kad keičiasi įpročiai.

– Ar yra prognozių, kada neliks grynųjų?

– Lietuvos bankas mato, kad grynieji funkcionuos ir ateityje, yra ECB strategija, kuri kelia tikslą. Reikia nepamiršti svarbių grynųjų pinigų požymių ir savybių – kai sutrinka elektros tiekimas, elektroninių mokėjimų sistema, galima atsiskaityti tik grynaisiais.

– Ar dar ilgai apyvartoje cirkuliuos smulkiosios kupiūros ir monetos?

– Šiuo metu ir monetos, ir kupiūros yra apyvartoje. Lietuvos banko statistikos duomenimis, dažniausiai naudojama kupiūra – 50 eurų. ECB tyrimas rodo, kad grynaisiais pinigais atsikaitoma už mažos vertės kasdienius pirkinius iki 50 eurų. Kupiūros reikalingos. Dėl smulkių monetų tiek Europos Komisija, tiek Lietuvos bankas apskritai kelia jų reikalingumo klausimą.