KAINŲ KRYČIUI KOJĄ KIŠA PREKYBOS TINKLŲ VALIOS STYGIUS?

Nors ekonomistai ir valdžios atstovai akcentuoja mažėjančią infliaciją, pirkėjai, dairydamiesi į prekybos tinklų lentynas, kol kas didelių kainų pokyčių nepastebi. Tarptautinės didmeninės prekybos sroves analizuojantis Vladislavas Kiselis sako, kad statistika ne visada tiesiogiai koreliuoja su praktikoje labiau apčiuopiamais skaičiais.

Nenori mažinti maržų

Pasak kainų stebėtojų, kai kurios maisto prekės Lietuvoje iš tiesų pinga, tačiau dažniausiai jos yra būtent pigiausių prekių krepšelyje. Žinomų prekių ženklų krepšelio kainos vis dar linkusios augti.

Tarptautine didmenine prekyba besiverčiančios MB „Didmit“ vadovas V. Kiselis jau kurį laiką stebi situaciją kitose Europos rinkose. Jis teigia, kad Lietuvoje pristatomi ekonomikos rodikliai gali nuteikti gana optimistiškai, tačiau apsilankius prekybos vietose dažnai susidaro kitoks įspūdis.

„Su žmona vaikštau po parduotuves, matome kainas, kurios šokinėja. Štai kiaušiniai – žmonės labai stebisi, kad kiaušiniai pigiau kainuoja – 1,50 ar 1,60 euro, vadinasi, reikia nusipirkti. Tačiau prieš metus jie kainavo gal eurą“, – primena V. Kiselis.

„Tam tikros prekės tikrai yra parduodamos su minimalia marža ar net „į minusą“. Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis kažkada yra sakęs, kad ir mėsą parduoda „į minusą“, kad žmonės, ją pirkdami, į savo krepšelius įsidėtų ir kitų prekių, kurios pasižymi didele marža. Taip minusas padengiamas kitomis prekėmis“, – sako tarptautinės didmeninės prekybos ekspertas.

Kitokia situacija, kai kalbama apie tam tikrus prekių ženklus. „Vasarą buvau Vokietijoje ir mačiau, kad „Haribo“ guminukai parduotuvėse kainuoja 0,89 euro, o Lietuvoje – apie 2,60–2,70 euro, priklausomai nuo prekybos tinklo“, – apie įspūdingą kainų skirtumą kalba V. Kiselis.

„Bendroje Baltijos šalių rinkoje yra apie 6 mln. žmonių. Jau minėtoje vienos Vokietijos rinkoje yra apie 83 mln. žmonių. Atitinkamoms rinkoms pagaminamos produkcijos kiekis gali turėti įtakos kainai, tačiau tai nebus kritinė įtaka, nes gamykloje kaina tokiu atveju gali skirtis 5–10 proc., o tokio skirtumo vartotojas stipriai nepajus“, – sako V. Kiselis.

„Logistiniai kaštai irgi neturi didelės įtakos, todėl aš manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl kai kurių prekių ženklų produkcija Lietuvoje tokia brangi, yra maržos – prekybos tinklai nenori jų mažinti. Buvo situacija, atrodo, Nyderlanduose, kai vienas smulkus kiaušinių augintojas viešai kreipėsi į šalies vartotojus, kurie buvo pasipiktinę kylančiomis kiaušinių kainomis parduotuvėse ir dėl to kaltino būtent gamintojus. Jis pasidalijo, kad kaštai kyla, daugiau kainuoja ir elektra, ir vištų pašarai, ir atlyginimus žmonėms reikia didinti, bet parduotuvės nesutinka mokėti didesnės kainos gamintojui. Nepaisant to, jos pačios kelia kiaušinių kainas, motyvuodamos infliacija. Kas iš to uždirba? Prekybos tinklai, nes jie gamintojui daugiau nemoka“, – tęsia jis.

„Prekybos tinklai kelia kainas, daugiau mokėti nenori ir tiekėjams, o daugiau moka pirkėjas“, – išvadą daro V. Kiselis.

Požiūris: V. Kiselio vertinimu, kainos Lietuvoje iš tikrųjų yra didelės, tačiau jos, veikiausiai, kils ir toliau, net jei ir rodikliai rodys, kad infliacija ritasi žemyn. / V. Kiselio asmeninio archyvo nuotr.

Trūksta konkurencijos

Skirtingi prekybos tinklai turi savo veiklos politiką, tačiau bent jau užsienyje tam tikrose parduotuvėse oficialiai kainas didinti galima tik kartą per metus. Tiekėjas gali rašyti oficialų laišką, kad savo produkto kainą dėl infliacijos ar kitų priežasčių didina, pavyzdžiui, 6 proc., tačiau kainos dažnai peržiūrimos tik kartą per pusmetį ar metus.

Lietuvoje konkurencija tarp prekybos tinklų mažesnė nei daugelyje kitų šalių, tad konkurencijos nebuvimas ir noras susižerti kuo didesnį pelną kelia žinomų prekių ženklų kainas. O jei pirkėjai jų nebepirktų ir paskelbtų boikotą tokioms kainoms? „Jei žmonės nebepirktų, gamintojai, pavyzdžiui, „Haribo“, tokios mažos rinkos boikoto galbūt stipriai ir nepajaustų. Turėtų boikotuoti bent jau visos Baltijos šalys, kad tai padarytų kokią nors įtaką“, – sako V. Kiselis.

Jo vertinimu, kainos Lietuvoje iš tikrųjų yra didelės, tačiau jos, veikiausiai, kils ir toliau, net jei ir rodikliai rodys, kad infliacija ritasi žemyn. „Tiesa, vietiniai produktai, pavyzdžiui, kiaušiniai, žalios ir konservuotos daržovės ar vaisiai, gal ir gali atpigti, nes čia daug kas priklauso nuo sezono, elektros kainos ir kitų dedamųjų. Tačiau neatrodo, kad Lietuvoje pigs importuoti produktai. Be to, klausimas, ar Lietuvos, Baltijos šalių prekybos tinklai turi perkamąją galią, kad su gamintojais galėtų kalbėtis apie tokių prekių piginimą. Tačiau net jei prekybos tinklai ir turi tokią galią, kitas klausimas, ar nori vartotojui tai pasiūlyti“, – teigia V. Kiselis.

Užsienio konfliktai kainas parduotuvėse paveikia, jei jie turi įtakos logistiniams keliams, sausumos arba jūrų transportui. Nėra daug produkcijos, kuri iš Izraelio keliauja į Europą.

„Lietuva tiesiog yra per maža rinka. Lietuva yra viena iš tų Europos šalių, kur bankų maržos procentais yra didžiausios, prekybos tinklų maržos, manau, procentais yra vienos didžiausių Europoje. Tai mano subjektyvi nuomonė, bet kai kalbamės su partneriais Lenkijoje, jie pasakoja, kad kai kurie įkainiai yra penkis kartus mažesni nei Lietuvoje“, – dalijasi jis.

Jau kurį laiką tarptautinės žaliavų kainos krinta, tačiau tai nebūtinai tiesiogiai koreliuoja su prekių kainomis Lietuvoje. Dažniausiai žaliavų pigimas atsispindi pigiausio prekių krepšelio turinyje, ir čia Lietuvoje esantys prekybos tinklai stipriai konkuruoja dėl kainos. Pasak V. Kiselio, statistiką visada galima pateikti labai įvairiai, taip, kaip patogu, taikyti įvairias išvestines formules. Todėl geros rodiklių naujienos nebūtinai atsispindi prekių kainų diapazone.

„Kaip paprastas vartotojas, galiu pasakyti paprastą dalyką: reikia taupyti, ieškoti pigiausių pasiūlymų skirtingose parduotuvėse, bet tai užima daug laiko. Geriausias pasiūlymas – ieškoti būdų, kaip daugiau uždirbti, nes nuėjus į „Maximą“ nepasiderėsi, jau ir turguje sunku derėtis“, – iš patirties žino V. Kiselis.

„Turiu giminaičių Anglijoje, ten situacija irgi tokia, kad, pavyzdžiui, importuojami vaisiai, konkrečiai mangai, kainuoja keturis penkis kartus pigiau nei Lietuvoje. Vakarų Europoje maržos visai kitokios, nes yra daugiau žaidėjų, o Lietuvoje, grubiai tariant, jų yra mažiau ir jiems stumdytis dėl vartotojų tenka mažiau. Vakarų Europoje ir perkamosios galios įtaka svarbi, žmonės turi daugiau pinigų, daugiau uždirba, bet prekės yra pigesnės. Taip jau yra, tą patį matome ir drabužių sektoriuje“, – pasakoja didmeninės prekybos žinovas.

Pamokos Ukrainoje

V. Kiselio įmonė prekiauja užsienio rinkose, karo Ukrainoje pradžioje mėgino ir su ja vystyti prekybos ryšius. Rusams užgrobus garsiąją padažų gamyklą „Čumak“, jos pomidorų padažo pasigedo ne tik lietuviai, bet ir patys ukrainiečiai, todėl V. Kiselis mėgino iš Europos į Ukrainą eksportuoti kito prekės ženklo pomidorų pastą.

„Iš pradžių karas sudarė galimybę ateiti naujiems žaidėjams, karo pradžioje trūko daugybės prekių. Viskas buvo gerai, bet praėjusių metų rugpjūtį, kritus grivinos kursui, situacija pasikeitė. Prekybą reguliuoja dideli žaidėjai, kurie turi tiesioginį kontaktą su galutiniu pirkėju, nes jie sprendžia. Mes parduodame didmenininkams, nes prekybos tinklams reikia pastovumo. Apmokėjimo sąlygos buvo nepalankios, nes keturiems mėnesiams apmokėjimai buvo atidėti. Per tą laiką į sandėlį su produkcija gali atskristi ir raketa – ką tada daryti?“ – retoriškai klausia jis. Verslininkas priduria, kad karo pradžioje į Ukrainą keliaujantys kroviniai netgi nebuvo draudžiami, nes karo sąlygos priskiriamos force majeure aplinkybėms. Tai taip pat buvo didelė rizika verslui.

„Visi žino, kad Ukrainoje teismų sistema yra šiek tiek kitokia nei Europoje, todėl bylinėtis su ja niekas nenori. Dėl to ir siūlėme prekių didmenininkams, bet jie dirba taikydami kitokias maržas – jiems turi likti bent 20 proc. Europoje normalus vidurkis, kai tau lieka 3–5 proc. Taip jie reguliuoja visą rinką“, – pasakoja V. Kiselis.

Nuostoliai: Eurostato duomenimis, bendras eksporto smukimas šiemet sausį–rugpjūtį fiksuotas visose Baltijos šalyse. Lietuvoje eksportas smuko 7 proc., iki 26,2 mlrd. eurų. / BNS nuotr.

„Žinome, kad tam tikri tiekėjai iš Lenkijos siūlo bene pigiausių prekių Europoje. Žinome ir tai, kad Rytų Europai gaminamos prekės yra kitokios kokybės nei Vakarų Europos rinkoms. Pavyzdys – prieš kelerius metus Lietuvoje atliktas „Nutella“ kremo kokybės tyrimas. Pasirodo, Lietuvoje parduodamo kremo kokybė labai skiriasi nuo parduodamo Vokietijoje. Į Ukrainą vežama būtent Lenkijos produkcija, mums pabandžius pasiūlyti, pavyzdžiui, šaldytų picų, kaina buvo per didelė“, – dalijasi verslininkas.

Pasak jo, pigiausių prekių segmentas, ypač pirmųjų intensyvių apšaudymų metu, buvo pats populiariausias: „Ukrainoje žmonių perkamoji galia yra maža. Yra ir brangesnės produkcijos, bet daugybė žmonių jos įpirkti negali, šalyje žemi atlyginimai.“

„Sunku prognozuoti, kas prekybos srityje Ukrainos laukia ateityje, – sako V. Kiselis. – Apie žaliavas nekalbame, bet tokių prekių, kurių galima rasti parduotuvėse, prekyba stoja, žmonės Ukrainoje taupo.“

Klausimas, ar Lietuvos, Baltijos šalių prekybos tinklai turi perkamąją galią, kad su gamintojais galėtų kalbėtis apie prekių piginimą. Tačiau net jei prekybos tinklai ir turi tokią galią, kitas klausimas, ar nori vartotojui tai pasiūlyti.

Izraelio krizė paveikti neturėtų

V. Kiselis užsimena ir apie kitą, naujausią, karštą konfliktą, kuris įsiplieskė tarp Gazos Ruožą kontroliuojančios „Hamas“ teroristinės grupuotės ir Izraelio. Ekspertai sako, kad kainų Lietuvoje šis karas neturėtų paveikti. Panašios nuomonės laikosi ir V. Kiselis.

„Užsienio konfliktai kainas parduotuvėse paveikia, jei jie turi įtakos logistiniams keliams, sausumos arba jūrų transportui. Nėra daug produkcijos, kuri iš Izraelio keliauja į Europą. Jeigu kalbėtume apie konfliktą, kuris vyksta didelio laivų ar kito transporto tranzito vietoje, – taip, pokyčių galėtų būti“, – sako apie didmeninę tarptautinę prekybą išmanantis verslininkas.

„Kai dėl avarijos Sueco kanalą užblokavo „Ever Green“ laivas, didelėje pasaulio dalyje daug kas staigiai pasikeitė, nes vienas laivas užblokavo vieną intensyviausių prekybos kanalų pasaulyje“, – primena jis.

Į Lietuvą iš Izraelio paprastai atkeliauja nedaug prekių. Vienas iš populiariausių importuojamų prekių segmentų yra Negyvosios jūros kosmetika. „Šviežių žolelių ar prieskonių, kurios specifiškai iš ten keliauja į Europą ar Lietuvą, kainai konfliktas gal ir gali turėti įtakos, bet tai labai greitai sugrįš į pradinę padėtį“, – sako V. Kiselis.

„Lietuvą taip pat pasiekia į Europą importuojamos Izraelio technologijos, o iš Europos į Izraelį eksportuojami maisto produktai su košeriniu ženklu“, – teigia jis.

Abiem kryptimis – augimas

Eksportuotų prekių kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,5 proc., importuotų prekių kainos – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai – 22,2 proc. – pabrango elektra. Rafinuoti naftos produktai pabrango 13,5 proc., sodinamoji medžiaga: gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys, auginiai ir ūgliai, grybiena – 9,2 proc., bet atpigo padarinė mediena – 4,9 proc., pesticidai ir kiti agrochemijos produktai – 4,3 proc., dirbiniai iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų – 4 proc.

Iš importuotų prekių labiausiai – 19,8 proc. – pabrango elektra. Gamtinės dujos pabrango 6,5 proc., žalia nafta – 5,8 proc., bet atpigo žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 14,4 proc., žemės ūkio daugiamečiai augalai – 3,4 proc., konservuota mėsa ir mėsos produktai – 2,3 proc.

Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2022 m. rugpjūčiu – eksportuotų prekių kainos sumažėjo 7,6 proc., o importuotų prekių – 18,3 proc.

Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,3 proc., ne iš euro zonos – 1,7 proc., per metus – atitinkamai sumažėjo 5,6 proc. ir 26,7 proc.

Eurostato duomenimis, bendras eksporto smukimas šiemet sausį–rugpjūtį fiksuotas visose Baltijos šalyse.

Lietuvos eksportas per metus smuko 7 proc., iki 26,2 mlrd. eurų, Latvijos – 5 proc., iki 13,8 mlrd. eurų, o Estijos – 14 proc., iki 12,2 mlrd. eurų.

Lietuvos importas mažėjo 10 proc., iki 29,9 mlrd. eurų, Latvijos – 7 proc., iki 16,7 mlrd. eurų, o Estijos – 14 proc., iki 14,2 mlrd. eurų.

Lietuvos prekybos deficitas siekė 3,6 mlrd. eurų, Latvijos – 2,9 mlrd. eurų, o Estijos – 2 mlrd. eurų.