Kaip deklaruoti pajamas ir išvengti klaidų?

Ko nežinome?

Kaip pasakoja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis, gyventojų dažniausiai užduodami klausimai yra susiję su mokesčių mokėjimo terminais, deklaracijų pildymu ir konkrečių sandorių apmokestinimu. Pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimo laikotarpiu VMI sulaukia daug klausimų, kodėl susidarė mokėtina suma ar permoka, kaip deklaruoti individualios veiklos pajamas, dėl turto pardavimo (nekilnojamojo turto (NT), automobilių, finansinių priemonių) ir dovanų apmokestinimo.

„Taip pat dažni klausimai, kaip teisingai sumokėti GPM po pajamų deklaravimo, ką daryti, jei pervedant banku nurodytas neteisingas įmokos kodas, ar bus delspinigiai, jei sumokėta, bet deklaracija nepateikta, kaip susigrąžinti permoką, kaip pasitikrinti, ar nėra nepriemokų, ką daryti, jei mokėtinos sumos laiku sumokėti nepavyksta“, – dalijasi M. Endrijaitis.

Jis pabrėžia, kad pirmiausia gyventojams svarbu aiškiai suprasti, kokias pajamas gauna ir kokiai kategorijai jos priskiriamos. Nuo to priklauso, kaip ir kada jos turi ar neturi būti deklaruojamos ir yra apmokestinamos ar neapmokestinamos. „Svarbu skaidrus sandorių ir veiklos įforminimas, įsivertinimas, ar planuojama veikla nėra laikoma individualia veikla dėl tęstinumo, savarankiškumo ir ekonominės naudos siekimo. Jei taip, svarbu veiklą įregistruoti dar prieš pradedant ją vykdyti, nuolatos savo mokesčių situaciją pasitikrinti ir sekti pranešimus per „Mano VMI“, turėti ir saugoti dokumentus (sutartis, sąskaitas, kvitus, banko išrašus), kurie pagrindžia pajamų kilmę ir išlaidas“, – dėsto M. Endrijaitis.

Namų darbai

Norint palaikyti mokesčių higieną, svarbu prisijungus prie „Mano VMI“ pasitikrinti, ar jūsų duomenys aktualūs, jei yra pasikeitimų – duomenis atnaujinti. „Mano VMI“ galima pasitikrinti permokas ir skolas, gauti pranešimus, užsisakyti konsultanto skambutį, pateikti paklausimus ir prašymus.

„Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) gyventojai mato preliminarias deklaracijas. Prieš teikiant metinę pajamų deklaraciją rekomenduojame įsitikinti, ar deklaravimo vedlyje jau yra sukelti visi duomenys iš trečiųjų šaltinių. Taip pat svarbu nepamiršti, kad jei gyventojas vykdė individualią veiklą, deklaraciją privaloma pateikti net ir tuo atveju, jei per mokestinį laikotarpį pajamų negavo“, – akcentuoja M. Endrijaitis.

Planuojant imtis savarankiškos veiklos, jis pirmiausia rekomenduoja pasirinkti tinkamą veiklos formą – individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą ir įsivertinti apribojimus. „Su verslo liudijimu galima užsiimti tik ribotu veiklų sąrašu, pajamos iš verslo liudijimo per metus negali viršyti 50 tūkst. eurų, o viršytos pajamos apmokestinamos. Būtina pasirūpinti veiklos registravimu – patogiausia per „Mano VMI“, vesti supaprastintą apskaitą, pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą, išrašyti privalomus dokumentus pirkėjams. Apskaitą palengvina nemokama VMI e. paslauga i.APS“, – teigia M. Endrijaitis.

Deklaracijose gana dažnai duomenys būna klaidinantys, todėl juos reikia atidžiai peržiūrėti.

Akylai tikrinti

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė pastebi, kad labai dažnai gyventojai, pamatę VMI suformuotas preliminarias deklaracijas, nesistengia gilintis į jų tekstą ir gali jas priimti kaip absoliučiai teisingas. Tačiau ji rekomenduoja neprarasti budrumo – deklaracijose gana dažnai duomenys būna klaidinantys, todėl juos reikia atidžiai peržiūrėti ir ištrinti klaidingus duomenis.

„Pavyzdžiui, VMI yra sukūrusi tokią tvarką, kad visos gyventojų vertybinių popierių pardavimo pajamos įrodomos kaip tos pajamos, kurioms netaikoma lengvata, o iš tikrųjų didžiajai daliai tokių pajamų turi būti taikoma lengvata ir 500 eurų iš šių apmokestinamųjų pajamų neturėtų būti apmokestinama GPM tarifu. Tačiau VMI deklaracija įdeda pajamas su kodu 11, kuris automatiškai suponuoja, kad tos lengvatos nebus. Gyventojas turi būti protingas ir preliminarioje VMI deklaracijoje pakeisti pajamų kodą“, – aiškina LBAA prezidentė.

Pasak D. Čibirienės, panašių situacijų pasitaiko ir su kitomis pajamomis. Ji pataria atkreipti dėmesį, ar deklaracijoje nesidubliuoja tos pačios pajamos, nes tokiu atveju už jas gali tekti susimokėti du kartus. „Gyventojo neįsigilinimas į savo deklaraciją ir nesupratimas, kas joje yra, jam gali labai daug kainuoti, nes GPM įstatymas ir pati deklaravimo sistema sako, kad gyventojas turi įrodyti, jog jo pajamos yra mažesnės negu apie tų pajamų dydį pranešė tretieji asmenys“, – teigia D. Čibirienė.

Ji rekomenduoja iš karto gavus pajamas pasidomėti, kaip jos bus apmokestinamos, vėliau visus metus sekti savo pajamas, susidaryti pajamų registrą ir gavus metinę pajamų deklaraciją tikrinti, ar jūsų pajamų registras sutampa su preliminaria VMI deklaracija, o jei yra neatitikimų – kreiptis į VMI.

VMI Lietuvos gyventojų gebėjimą tvarkytis su asmeniniais mokesčiais vertina pozityviai: M. Endrijaičio teigimu, daugiau kaip 80 proc. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas pateikia laiku, o tai rodo, kad didžioji dalis žmonių savo mokesčių pareigas supranta, deklaruoja savarankiškai ir jas vykdo atsakingai.

Vis dėlto D. Čibirienė pastebi, kad nemenka dalis gyventojų atsakymų į įvairius klausimus ieško ne kreipdamiesi į mokesčių profesionalus, bet, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, o tai yra ydinga praktika. M. Endrijaitis pabrėžia, kad VMI konsultantai padeda klientams tinkamai ir laiku deklaruoti bei sumokėti mokesčius, procesui palengvinti tobulinamos ir plėtojamos e. paslaugos.

Nuo 2026 m. – pokyčiai

Gyventojams aktualūs mokesčių pakeitimai nuo 2026 m. pirmiausia susiję su GPM. Įvedama progresinė tarifų struktūra. „Metinės pajamos bus apmokestinamos trimis pagrindiniais tarifais: 20, 25 ar 32 proc., priklausomai nuo pajamų dydžio. Svarbu tai, kad dauguma pajamų rūšių (darbo užmokestis, individuali veikla, autoriniai atlyginimai ir kt.) bus sumuojamos, siekiant nustatyti taikytiną tarifą. Vis dėlto tam tikros pajamos (pavyzdžiui, dividendai ar socialinės išmokos) į šią sumą nebus įtraukiamos ir joms toliau bus taikomas atskiras 15 proc. tarifas“, – aiškina M. Endrijaitis.

Pokyčių numatyta apmokestinant individualią veiklą pagal pažymą. „5 proc. tarifas taikomas, jeigu gyventojo apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 tūkst. eurų. Tačiau didėjant pajamoms jis palaipsniui kyla iki 20 proc., o viršijus 42 500 eurų taikomi bendrieji progresiniai 20, 25 ar 32 proc. tarifai“, – sako M. Endrijaitis.

Su įsigytu verslo liudijimu veiklą vykdantys gyventojai taip pat susiduria su naujovėmis. „Jie fiksuoto dydžio pajamų mokestį sumoka iki verslo liudijimo išdavimo ir nuo 2026 m. fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 tūkst. eurų neviršijančios individualios veiklos pajamos. Jeigu gyventojas 2026 m. gauna daugiau nei 50 tūkst. eurų, viršijanti dalis bus apmokestinama tokia pačia tvarka kaip iš individualios veiklos pagal pažymą gautos, uždirbtos pajamos“, – teigia VMI atstovas.