– Agne, šį kartą susitinkame šaltuoju sezonu, kai natūraliai elektros suvartojimas šokteli į viršų. Ir, tikriausiai, daugelio galvos skausmas – kaip nepatirti to šoko savo sąskaitose. Ar įmanoma kažkaip tai sukontroliuoti su išmaniaisiais skaitikliais, ar tai – utopinė misija?

Agnė: Iš tikrųjų, su išmaniaisiais skaitikliais sutaupyti galima visus metus. Bet teisingai sakote – suvartojimas dažniausiai padidėja šaltuoju periodu. Matome, kad maždaug penktadalis ar ketvirtadalis žmonių, būtent mūsų privatūs klientai – buitiniai vartotojai namuose – padidina savo vartojimą apie ketvirtadaliu, lyginant su metiniu vidurkiu. Tad, be abejo, ir sutaupymo galimybė yra didesnė. Kaip konkrečiai galima sutaupyti su išmaniaisiais skaitikliais? Reikia vertinti, kiek elektros energijos sunaudoja konkretūs prietaisai, stebėti, kada juos įjungti ir išjungti. Tarkime, jei turite šilumos siurblį ir biržos planą, galima naktį daugiau pasišildyti, o dieną, kai išvažiuojate į darbą, vartojimą sumažinti.

– Kiek Lietuvoje gyventojų jau naudoja išmaniuosius skaitiklius?

Agnė: Šiandien turime 1 mln. 270 tūkst. klientų, kuriems jau esame įdiegę išmaniuosius skaitiklius namuose ar versluose. Tai klientai, kurių suvartojimas viršija 1000 kWh per metus, taip pat gaminantys vartotojai ir nauji klientai. Iki metų pabaigos išmaniuosius skaitiklius turės apie 1,3 mln. klientų.

– Viceministre, kodėl apskritai Lietuvoje diegiami tie išmanieji skaitikliai? Iš pradžių juk buvo savotiško pasipriešinimo, kas natūralu kiekvienai naujovei.

Edita: Išmanieji apskaitos prietaisai diegiami visos Europos Sąjungos mastu. Tai vienas iš būdų modernizuoti energijos sektorių ir tinklą. Yra šalių, kurios jau 100 proc. įsidiegusios išmaniuosius skaitiklius – pavyzdžiui, Švedija, Suomija, Ispanija. Jose skvarba viršija 80 proc. Lietuvoje taip pat vyksta išmaniųjų skaitiklių diegimas. Siekiama kelių tikslų: suteikti galimybę vartotojams matyti savo suvartojimą ir jį optimizuoti, kad vartojimas taptų efektyvesnis. Tai lemia mažesnes sąskaitas tiek gyventojams, tiek verslams. Išmanioji apskaita taip pat leidžia integruoti atsinaujinančios energijos sprendimus į tinklą. Visa tai skatina Lietuvą eiti išmaniosios apskaitos keliu.

– Tikriausiai vienas aktualiausių klausimų – žalioji energetika. Kokią reikšmę čia turi išmanieji skaitikliai?

Edita: Išmanioji apskaita yra itin svarbi, nes tai tarsi ryšys tarp vartotojo ir tinklo. Galima matyti, kiek elektros energijos suvartoju realiuoju laiku, kiek gaminu ar kaupiu. Tai padeda valdyti tinklo išmanumą. Skirstymo operatorius gali matyti apkrovas vartojimo, gamybos ir valdymo srityse, o tai labai svarbu balansavimui. Išmanioji apskaita duoda daug naudos, kuri ateityje tik didės.

Išmanioji apskaita duoda daug naudos, kuri ateityje tik didės.

– Esame tauta, kuri mėgsta skaičiuoti biudžetus. Kiek toks visos šalies perėjimas prie išmaniųjų skaitiklių kainuoja?

Edita: Projektas įvertintas 147 mln. eurų. Skaičiuojant investicijas, vertinama ir grąža – kokia vertė sukuriama. Kolega galėtų papasakoti, kokie šiandien jau pasiekti sutaupymai ir kokie planuojami ateityje.

– Agne, ne pirmą kartą dalyvaujate laidose ir turbūt vienas dažniausių klausimų – kam apskritai keisti skaitiklius, jei seni dar veikia?

Agnė: Kodėl reikia keisti skaitiklius, labai gerai paaiškino viceministrė – tai būtina tinklo modernizacijai. Tai ateina iš Europos Sąjungos reguliavimo. Kad vartotojai būtų įgalinti, kad galėtume turėti atsinaujinančią energetiką, biržos planus, balansuoti tinklą – reikia tiksliai veikiančių prietaisų, kurie duomenis teikia kas 15 min. Tik išmanioji apskaita tai leidžia. Ji suteikia galimybę modernizuoti sistemą ir žengti energetikos transformacijos keliu. Tai neišvengiama.

– Tie gyventojai, kurie galbūt priešinasi tokioms naujovėms, turi galimybę atsisakyti išmaniųjų skaitiklių?

Agnė: Šiandien išmanieji skaitikliai diegiami visiems klientams, kurių vartojimas viršija 1000 kWh per metus. Skaitiklis yra tinklo dalis, todėl turime įdiegti tokį, kuris atitiktų reikalavimus. Yra šiek tiek klientų, kurie vengia ar priešinasi, bet anksčiau ar vėliau pasibaigia metrologinis laikotarpis, ir skaitiklį privalome pakeisti nauju, kad jis galėtų tinkamai veikti. Kitais atvejais apskaita tiesiog nebegaliotų, o mes negalėtume vykdyti savo pareigų. Taigi, paprastai tariant – ne, atsisakyti negalima. Visas tinklas turi būti modernizuotas, ir išmanioji apskaita bus įdiegta visiems.

– Edita, jūs tikriausiai stebite, kaip šis procesas vyksta Europoje. Tas pirminis pasipriešinimas, tikriausiai, gana normalus, ar ne?

Edita: Taip, visada atsiranda visuomenės dalis, kuri naujovių nepriima iš karto. Bet verta paminėti, kad išmaniųjų apskaitų diegimo etape tas pasipriešinimas visoje apimtyje yra labai nedidelis. Klientai visada gali kreiptis, jei mano, kad apskaita netiksli ar yra gedimų – viskas bus patikrinta ir įvertinta konkrečiu atveju.

Agnė: Kiekviena naujovė iš pradžių sukelia klausimų – „kas čia bus, ar man tai patiks?“. Tačiau mes nuolat stebime ir vertiname, kaip klientai reaguoja į įdiegtą apskaitą. Atliekame apklausas ir matome, kad išmaniųjų apskaitų diegimas yra vienas geriausiai vertinamų mūsų procesų. Klientai patenkinti, jiems tai patogu, jie vertina teigiamai. Natūralu, kad kiekvienam pokyčiui reikia šiek tiek laiko, bet, manau, dabar jau esame tame etape, kai pereiname prie klausimo – o ką man daryti, kad ir man įdiegtų išmanųjį skaitiklį.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu kalbant apskritai, kokia yra išmaniųjų skaitiklių nauda tinklui ir visai elektros sistemai?

Agnė: Gal reikėtų pradėti nuo to, kad dabar mes galime matyti tinklą iki kliento lygio. Tai reiškia, kad jeigu įvyksta audra ar koks nors elektros energijos tiekimo sutrikimas, mes matome, kad pas konkretų klientą, skaitiklio lygiu, yra sutrikimų. Klientui net nereikia paskambinti, nes mūsų klientų aptarnavimo konsultantai savo sistemoje gali matyti, ar yra įtampa, jei pas klientą įdiegtas išmanusis skaitiklis. Dėl to galima daug greičiau reaguoti. Kalbant apie kitus, labiau operacinius klausimus – jeigu anksčiau reikėdavo klientui perparametruoti skaitiklį, pavyzdžiui, jis turėjo vieną laiko zoną, o norėjo turėti dvi ar keturias, reikėdavo važiuoti inžinieriui ir rankiniu būdu perprogramuoti skaitiklį. Dabar viską galima padaryti nuotoliniu būdu, ir taip daug greičiau įvykdomi visi darbai.

– Titai, audros ir stichijos – visiems aktualus klausimas. Kokį vaidmenį tokių stichijų metu atlieka išmanieji skaitikliai?

Titas: Tai viena iš didžiųjų naudų, kurias jau pajutome. Iki išmaniųjų skaitiklių diegimo žemos įtampos tinklo praktiškai nematėme – žinojome tik, kas vyksta vidutinės ir aukštos įtampos tinkluose. Dabar išmanieji skaitikliai veikia ir kaip jutikliai – jie realiu laiku siunčia signalus bei pranešimus apie įtampos dingimus ar atsiradimus. Kai įvyksta audra ir turime daug atsijungimų, mums tampa žymiai paprasčiau identifikuoti, kurie klientai liko be elektros, kur pirmiausia reikia reaguoti ir panašiai. Klientams tai taip pat suteikia naudą – dažnai mes pradedame reaguoti dar prieš jiems spėjant pranešti apie sutrikimą.

– Visada kyla klausimas: ar nebūna atvejų, kai elektra dingsta, o jūs apie tai dar nematote tinkle? Kaip vartotojui žinoti, ar reikia pranešti, ar jūs jau viską matote? Ir ar pasitvirtina ta psichologinė mintis – „jei paskambinsiu, gal greičiau atvažiuos“?

Agnė: Jeigu mes matome sutrikimą, išsiunčiame klientui žinutę. Paprastai maždaug per 3 min. turėtų būti išsiunčiamas SMS pranešimas, kad sutrikimas identifikuotas ir kada planuojama jį pašalinti. Jei tokios žinutės negaunate, geriausia visada informuoti mus patiems – galite paskambinti telefonu. Taip pat mūsų svetainėje yra sutrikimų žemėlapis, kur galite pasitikrinti, ar aplink jus jau yra pranešimų apie tą pačią problemą. Jei yra, natūralu, kad mes apie ją žinome ir jau reaguojame.

– Dar vienas svarbus klausimas – galios didinimas. Ar šiuo atveju išmanieji skaitikliai taip pat gali būti naudingi?

Agnė: Be abejo. Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos gauname iš skaitiklių, yra duomenys. Jie leidžia matyti, kokią maksimalią momentinę galią klientas pasiekia. Nutinka taip, kad klientas, pavyzdžiui, nusprendžia įsirengti šilumos siurblį ar įsigyja elektromobilį, ir numato, jog jam reikės daugiau galios. Tačiau dažnai pasirodo, kad tiek jos iš tiesų nereikia. Mūsų svetainėje yra skaičiuoklė, kur galima pasitikrinti, kokia galia iš tiesų būtina. Jei įsigyjate papildomų prietaisų ir turite išmanųjį skaitiklį, viską labai lengva paskaičiuoti. Tokiu būdu optimizuojame, kiek galios klientui iš tikrųjų reikia, nes dauguma niekada nepasiekia savo maksimalios ribos.

– O kalbant apie elektros vagystes – ar išmanieji skaitikliai padeda jas pastebėti?

Agnė: Jie tarnauja ne tik konkrečių objektų apskaitai, bet ir padeda geriau matyti visą tinklą. Jeigu matome, kad daugelio skaitiklių perduodami duomenys rodo tam tikrą energijos kiekį, o kažkur tinkle dingsta dalis kilovatvalandžių, tampa daug lengviau identifikuoti, kur gali būti vagystė. Duomenys, kuriuos gauname, labai naudingi išmanesniems sprendimams mūsų kasdieniame operaciniame darbe.

– Viceministre, kaip atrodome Europos kontekste pagal išmaniųjų skaitiklių diegimo pažangą? Ar atsiliekame, ar jau vejames kitus?

Edita: Kaip minėjau, yra kelios šalys, kurios išmaniuosius skaitiklius įsidiegusios šimtu procentų. Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių yra pasiekusios apie 80 proc. rodiklį. Mes sparčiai vejames ir netrukus būsime tame pačiame etape. Svarbu pabrėžti, kad tai yra tinklo modernizavimas. Dar vienas svarbus aspektas – vartotojų įgalinimas. Visi elektros klientai gali tapti aktyviais rinkos dalyviais, priimti taupymo sprendimus, keisti vartojimo įpročius ir taip didinti efektyvumą. Lietuva, kaip ir visos kitos Europos Sąjungos šalys, turi įsipareigojimų vartojimo efektyvumui, o mažėjimo tendencija numatyta ir įtvirtinta įstatymuose.

– Agne, gal norėtumėte papildyti?

Agnė: Natūralu, kad nesam pirmūnai, kurie pirmi pradėjo diegti išmaniąją apskaitą. Mes, galima sakyti, įlipome į paskutinį traukinio vagoną. Tačiau svarbu pabrėžti, kad mūsų diegimo algoritmai padėjo pasiekti gerų rezultatų: nors bendra skverbtis šiuo metu siekia apie 65–66 proc., vartojimo prasme padengiame daugiau nei 90 proc. viso elektros vartojimo. Tai pasiekta todėl, kad diegimą pradėjome nuo tų klientų, kurių vartojimas didžiausias. Tai didelis pliusas – mums pavyko įsigyti naujausias technologijas ir tapti lyderiais, jei ne kiekybine, tai technologine prasme.

– Pakalbėkime šiek tiek plačiau apie pačius skaitiklius. Ar tie, kurie diegiami Lietuvoje, skiriasi nuo tų, kuriuos naudoja kitos Europos šalys? Kokie pagrindiniai skirtumai?

Agnė: Svarbiausias skirtumas – duomenų surinkimo dažnumas. Lietuvoje skaitiklių duomenys surenkami kas 15 min., ir tai daro vos kelios šalys. Daugelyje kitų duomenys renkami kas pusvalandį ar kas valandą. Tas 15 min. intervalas dabartinėje elektros energijos rinkoje yra labai naudingas ir net būtinas. Kitas svarbus aspektas – kaip greitai duomenys tampa prieinami klientams. Mūsų klientai visus duomenis gali matyti jau kitą dieną, 15 min. intervalais, juos analizuoti ir naudoti savo elektros ūkio bei vartojimo optimizavimui. Tai čia yra esminiai dalykai.