– Kaip uždirbti milijoną iš investicijų? Ką patartumėte?
– Atsakymas labai paprastas. Trys dalykai, kurie padeda investuojant, yra laikas, pinigų suma ir grąža. Kuo ilgiau investuosi, kuo didesnę grąžą pavyks pasiekt per tą laikotarpį ir kuo didesnę sumą atsidėsi, tuo greičiau pasieksi tikslą. Kažkada ėmiau vidutinį atlyginimą, kuris tuo metu į rankas buvo, regis, 1 tūkst. eurų, ir skaičiavau, kiek būtų galima uždirbti per 40 metų su 10-ies procentų grąža, kiekviena mėnesį atsidedant po 100 eurų. Milijono nesigavo, gavosi, berods, 550 tūkst. eurų. Kad kontekstas būtų aiškus – ta suma po 40 metų yra didesnė, nei žmogus gautų darbo pajamų per visą gyvenimą. Taigi, siekiant milijono, turbūt reiktų kas mėnesį investuoti po 150 arba 200 eurų. Bet milijonas po 40 metų – tai ne milijonas šiandien. Daugumai toks ilgas kaupimas nėra seksualu, nes po 40 metų kaupiantysis gal jau bus miręs. O kaip uždirbti greitai? Nesiūlyčiau to bandyti, nes iš noro greitai turėti milijoną gali likti minus 100 tūkst. Kiekvienam pradedančiam investuoti sakau – pasiskaičiuokit savo finansinės laisvės sumą. Vienam reikia milijono, kitam gal užtenka 500 tūkst. Finansinės laisvės suma – tai suma, kuri iš investicinių pajamų padengtų išlaidas.
– Kaip dėl šuolio į dirbtinio intelekto (DI) traukinį – toli važiuos ar burbulas?
– Ar DI pakeis pasaulį? Manau, kad kažkuria prasme taip. Aš irgi naudoju vis daugiau įrankių, tačiau nesu įgudęs, DI valdau tokiu pat lygiu kaip „Excel“. Tačiau iš efektyvumo pusės tai daug kartų geresnė inovacija nei bitkoinas, kuris neva turėjo decentralizuoti finansų sistemą. Ar investuojant verta šokti į šį traukinį? Būkite pasiruošę, kad traukinys nuvažiuos nuo bėgių, ir tik jums spręsti, kada iš jo iššoksite.
– Valdote investicinius fondus, kokie tai fondai? Kas jūsų tipinis klientas?
– Turime daugiau nei dešimt fondų ir jie labai skirtingi. Kalbėti apie uždarus nėra prasmės, o atviri – nuo obligacijų iki specifinių akcijų, turime ir miksų. Iš esmės siūlome paletę, kur investuotojas gali susidaryti globalų diversifikuotą portfelį. Pagal rizikas turim vieną gana unikalų instrumentą – inertiškumo koncepcija paremtą fondą, kuris gali investuoti į auksą, nekilnojamąjį turtą (NT), akcijas, obligacijas, ir tą dalį gali žmogus naudoti kaip tam tikrą portfelio diversifikavimo instrumentą. Turime 3,5 tūkst. klientų, didžioji dalis – fiziniai asmenys, vidutinė investuojama suma siekia nuo 20 tūkst. eurų iki 25 tūkst. eurų. 99,99 proc. mūsų klientų yra lietuviai.
– Kas populiariau – akcijos, obligacijos ar vidutinės rizikos?
– Akcijos. Žiūrėdamas į obligacijas žmogus mato paskutinių penkerių metų rezultatą – nulį arba net minusą, nes palūkanos staigiai krito, todėl sunku jį įtikinti investuoti į obligacijas. Tačiau praeities rezultatas juk negarantuoja ateities. Reikia žiūrėti ne į tai, kas buvo, o kokia yra projekcija. Pavyzdžiui, JAV šiuo metu penkerių metų akcijų grąža neigiama, tačiau pelningumas – 5 proc. O pelningumą ir perkame. Bet žmonėms vienareikšmiškai patraukliau atrodo akcijos.
– Užsiminei apie bitkoinus ir decentralizaciją. Koks tavo požiūris į šį procesą?
– Neturiu ir niekada neturėjau jokios kriptovaliuotos. Nesuprantu jų. Perki tiesiog su idėja, kad kriptovaliuta brangs arba ne. Bitkoinas brangsta, nes vieni žmonės jį perka iš kitų, tai ir kelia kainą, tačiau yra daugybė žaidėjų, kurie gali tą kainą judinti aukštyn arba žemyn. Netikiu ir man kvailai skamba, kad bitkoinas kainuos milijoną. Kodėl turėtų tiek kainuoti? Nes kažkas pirks? Na gerai, nusipirks, o kas tada?
Būkite pasiruošę, kad traukinys nuvažiuos nuo bėgių, ir tik jums spręsti, kada iš jo iššoksite.
– Ar manai, kad tai turi piramidės požymių?
– Gal labiau burbulo požymių. Kaskart sutikęs žmogų, kuris dirba su technologija, klausiu, ar galiu padaryti bitkoiną Nr. 2 copy-paste principu. Yra atviras kodas, reikia daug kompiuterių ir skaičiavimų, bet atsakymas – taip. Bitkoiną perki su idėja, kad jis brangs, bet tai niekada nebus atsiskaitymo priemonė, nes tu jos neleisi, laikysi. Kitas aspektas – kas bus, kai pradėsi pardavinėti? Kai būsi priverstas pardavinėti, nes kaina sumažės?
– Diversifikacija – investicijų skaidymas. Daug investuotojų, kuriuos kalbinau, arba tie, kurie valdo investicijas, skirtingai atsiliepia apie diversifikaciją. Koks tavo požiūris – portfeliai turėtų būti koncentruoti ar išskaidyti?
– Sakyčiau, kad koncentruotą gali turėti tik tada, kai tiksliai žinai, ką ir kodėl darai. Didžiajai daliai, mano manymu, remiantis ir asmenine patirtimi, ir literatūra, praktika, reikia diversifikuoti. Tik mes į tai žiūrime ne kaip į paskirstymą tarp akcijų ir obligacijų. Mano manymu, geriausia diversifikavimo priemonė yra auksas – viena iš turto klasių. Dauguma į auksą žiūri kaip į keistą investiciją, nes jis negeneruoja grąžos, bet pastaruosius dešimt metų mačiau, kaip gerai auksas diversifikuoja per krizines situacijas. Taigi siūlyčiau kaip diversifikavimo priemonę rinktis ne tik akcijas ir obligacijas, bet auksą ir NT.
– NT – populiariausia Lietuvos investicija – irgi diversifikavimo priemonė?
– Tik papildysiu, kad mes diversifikuojame ne per tokį NT kaip butas, o per listinguojamus NT fondus, tai yra fondus, kurie įtraukti į vertybinių popierių biržos sąrašus. Nieko neturiu prieš investavimą tiesiogiai į NT, tačiau dažniausiai tai bus labai koncentruota investicija: žmogus nusipirks vieną butą viename mieste ir tai bus viskas. Paskui gal bus antras, trečias būstas, bet šalies mastu, geografiškai, tai bus koncentruota. Mums pasisekė, nes Lietuva pastaruosius 15–20 metų išgyveno NT aukso amžių, puiku, jei pataikai į tokią situaciją, tačiau jei situacija būtų buvusi tokia kaip Graikijoje ar Italijoje, kur NT vertė neaugo 20 metų? Lietuvoje didžioji dalis investuotojų, net turtingų, neskaitant verslo, investicijas nukreipia į NT. Bet pasaulio turtingiausi 50 proc. investuoja likvidžiai, o kitus 50 proc. į alternatyvias turto klases. Galbūt verta imti pavyzdį iš jų ir skaidyti investicijas geografiškai?
– Ar paprastam žmogui Lietuvoje prieinami NT fondai?
– Taip. Mes išskiriam keturias pagrindines turto klases: pasaulio akcijos, pasaulio arba Europos obligacijos, auksas ir pasauliniai NT fondai. Net su 50 eurų žmogus gali turėti plačiausiai diversifikuotą portfelį per visą pasaulį, per visas turto klases. Tai ne sumos, o sprendimo klausimas.
– Etinis investavimas. Anksčiau ginklai, ginklų pramonė buvo tarsi juodas arklys, kuris stovi kampe ir niekas nenori ant jo joti. Tavo požiūriu, ar tokia investicija priimtina?
– Tai jau paties investuotojo pasirinkimas. Ar jis nori investuoti į, tarkim, tabaką, į ginklų pramonę, ar nenori. Jei perki pasaulio akcijų krepšelį, tai kažkokia dalelė bus ir to.
– Ką rinktumeisi – augimo ar vertės bendroves?
– Turime strategiją, pagal kurią galime šokinėti tarp jų. Ilgą laiką labiau orientavomės į augimo, dabar situacija po truputį keičiasi. Tačiau jei neturite specifinės strategijos, pagal kurią sprendžiate, kada parduoti ir kada pirkti, geriau turėti abiejų.
– Kas yra geras investuotojas?
– Geras investuotojas yra tas, kuris investuoja ir pamiršta, o ne tas, kuris stebi programėlę ir kasdien jaučia impulsą kažką daryti – arba parduoti, nes pabrango, arba parduoti, nes pradėjo kristi. Daugybė tyrimų rodo, kad impulsas nuolat kažką daryti ir darymas investavimo prasme yra blogai.
Naujausi komentarai