Kasdieniai produktai už delikatesų kainą

Kasdieniai produktai už delikatesų kainą

Sparčiai brangstantys maisto produktai iki šiol nepasiekė kainų viršūnės: netrukus už mėsos ir duonos gaminius teks mokėti dar daugiau.

Didėja išlaidos

Nors pernai mėsos produktų kainos gerokai šoktelėjo, Mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Mindaugo Kuklieriaus teigimu, to nepakanka, kad įmonės galėtų dirbti pelningai.

Išaugus žaliavų kainoms, įmonėms esą nebeliko kitos išeities – norint išsilaikyti rinkoje būtina kelti produkcijos kainą.

„Sparčiai brangsta kuras, grūdai pabrango net kelis sykius, brangsta skerdiena“, – kainų kilimo priežastis vardijo M.Kuklierius ir priminė, kad pernai ne viena moderni mėsos perdirbimo įmonė bankrutavo.

Labiausiai brangs jautiena ir paukštiena, šiek tiek mažiau didės kiaulienos kainos. Pasak pašnekovo, nors jautiena jau pabrango beveik dvigubai, netrukus ji dar brangs. „Sausį jautienos kumpis, kainavęs apie 14 litų už kilogramą, jau kainuoja apie 22–23 litus, tačiau ši kaina dar ne galutinė“, – sakė M.Kuklierius.

Mėsos perdirbėjams beveik dvigubai pabranginti jautieną teko ir dėl to, kad beveik 50 proc. padidėjo skerdienos kainos. „Pernai jautienos skerdienos kilogramas kainavo apie 6 litus, dabar jau – beveik 10 litų“, – patikino M.Kuklierius.

Kaltinimai – netikri

M.Kuklierius įsitikinęs, kad kai kurios kiaulienos perdirbimo įmonės dirba nuostolingai. Tad, pasak jo, kiauliena kovo pabaigoje turėtų brangti bent 15 proc. Kainos kyla ir todėl, kad gyventojai suvartoja kur kas daugiau kiaulienos nei jautienos. Apskaičiuota, kad vienas gyventojas Lietuvoje per metus suvalgo po 40 kg kiaulienos, o jautienos – tik apie 7 kg.

„Mėsa brangsta visoje pasaulinėje rinkoje – Lietuva ne išimtis. Didėja ne tik išlaidos, brangsta ir darbo jėga. Tikrai ne visi cechai automatizuoti taip, kad neprireiktų nė vieno darbuotojo. Tad didėjant algoms didėja ir sąnaudos“, – paaiškino mėsos perdirbimo bendrovės „Agrobarteris“ direktorius Romaldas Petravičius.

Jo teigimu, kalbos apie mėsininkų kartelinius susitarimus taip pat nepagrįstos: „Esant tokiai konkurencijai jokių susitarimų net būti negali. Siūlyčiau Konkurencijos tarybai peržiūrėti visų įmonių praėjusių metų balansus ir tuomet daryti išvadas“, – piktinosi R.Petravičius.

Abu pašnekovai patikino, kad mėsos kainos auga dar ir dėl to, jog pernai Rusija nutraukė kelerius metus trukusį lenkiškos kiaulienos embargą, tad lenkai nemažą dalį produkcijos jau eksportuoja į Rusiją, o ne į Lietuvą.

Pienas pigs, duona brangs

Duonos kepėjai kol kas neatskleidžia, kada ir kiek brangs duonos gaminiai, tačiau pripažįsta, kad kainoms augti objektyvių priežasčių tikrai yra.

„Kad duonos gaminiai brangs – faktas, tačiau nesu linkusi prognozuoti kada“, – tvirtino „Vilniaus duonos“ generalinė direktorė Rita Ramanauskienė. Daugiausia įtakos galimam brangimui turi nuolatos didėjantys darbuotojų atlyginimai, pabrangę miltai, energetikos ištekliai.

„Kainos kyla ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, tad negalime dirbti nuostolingai. Brangsta viskas, didėjant infliacijai brangiau moku net už auditą, tad natūralu, kad visa ko brangimas lems ir produkcijos kainas“, – aiškino R.Ramanauskienė.

Spaus ūkininkus

Pienininkai, priešingai nei kiti verslininkai, tikina, kad pienas ne tik nebrangs, bet artimiausiu metu net atpigs. Bendrovės „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas patikino, kad neseniai pieno žaliava gerokai atpigo visoje Europoje. Tad nors šalies ūkininkai jo piginti ir nelinkę, jiems teks tai padaryti. „Privalome mažinti vietos produkcijos kainas, kitaip prekybos centrai įsiveš daugiau pigesnių produktų iš gretimų šalių“, – sakė L.Sasnauskas.

Pasak jo, jei Lietuvos ūkininkai pieno žaliavos supirkimo kainų nesumažins, perdirbėjai jį pirks iš Lenkijos.