Justinas save vadina pasyviu investuotoju. Tačiau dešimties metų stažas atsiperka.

„Pavyzdžiui, atostogoms net nereikia investuoti – protingai atsidedi kas mėnesį kažkokią sumą, kurią galėtum metų gale išleisti“, – pasakojo vyras. 

Kitus pinigus jis investuoja, tad išaugusios kainos nebe tokios baisios. Įdarbinti pinigai vyrui atneša bent 10 proc. uždarbio.

„Investuoju tiek į klasikines, tiek į sudėtingesnes priemones. Iš tų klasikinių – bankų indėliai, iš tų sudėtingesnių – „exchange-traded funds“, ETF ir panašiai“, – aiškino Justinas.

Kovoti su infliacija gyventojams padėjo terminuoti indėliai, tačiau čia laikomi 8 mlrd. sukauptų eurų tirpsta.

„Jau kurį laiką mažėjančios palūkanų normos turi didelę įtaką. Terminuoti indėliai nuo šių metų kovo iki birželio mėnesio sumažėjo 200 mln. eurų“, – teigė Lietuvos banko skyriaus vyr. ekonomistė Indrė Dailidytė.

Indrė Dailidytė / LNK stop kadras

Palūkanos – nebepatrauklios. Jei anksčiau kai kur siekdavo ir 5 proc., dabar krito ženkliai.

„Prieš metus terminuoti indėliai siūlė 3 proc., kartais ir didesnę grąžą, priklausomai nuo kredito įstaigos, tuo tarpu dabar nesiekia 2 proc.“, – tikino Lietuvos centrinės kredito unijos iždo projektų vadovė Rūta Kalašinskaitė-Kiškienė.

Dabar bankų ir kredito įstaigų siūloma grąža nebeatliepia infliacijos – metinė siekia apie 3,3 proc., o terminuotų indėlių grąža nuo metų pradžios toliau mažėja.

„Nuo praėjusių metų birželio yra 1,5 proc. mažiau“, – sakė I. Dailidytė.

Palūkanų normas Europos centrinis bankas mažina jau kurį laiką, tačiau Lietuva už terminuotus indėlius gyventojams moka daugiau nei ES vidurkis. Prasčiau nebent įmonėms – palūkanų jos gauna mažiau nei dalis Europos šalių.

Pinigus taupantiems – žinia ne itin džiugi.

„Gyvename palūkanų mažėjimo metu. Mažėjimo tempas lėtėja, manau, kad šiais metais galime tikėtis gal dar vieno sumažėjimo. Jis nebus toks spartus, kaip buvo pernai“, – pasakojo SEB banko Taupymo ir investavimo srities vadovas Gediminas Milieška.

Gediminas Milieška / LNK stop kadras

Kol terminuoti indėliai pinigų nebeuždirba, atidesni investuotojai milijonus eurų nukreipia kitur. 

„Per tą patį laikotarpį namų ūkių vienadienių indėlių, ką paprastai vadiname be termino indėliais, kredito įstaigose padidėjo gana smarkiai – 376 mln.“, – kalbėjo R. Kalašinskaitė-Kiškienė.

„Kaupiamieji indėliai nuo metų pradžios išaugo penktadaliu. Lyginant su praėjusių metų atitinkamu pusmečiu – 40 proc.“, – tikino G. Milieška.

Anot jo, terminuotų ir kaupiamųjų indėlių palūkanos beveik susilygino, tad gyventojai renkasi daugiau privalumų turintį variantą.

„Kaupiant pinigus indėlyje, galima juos bet kada pasiimti, bet kada įdėti. Už tą laiką, kai įdedi, gaunamos palūkanos. Galima atlikti tiek operacijų, kiek nori, kiek nori sąskaitų atsidaryti. Tas lankstumas ir nusveria truputį mažesnes palūkanas, kai jos jau santykiniu dydžiu nedidelės“, – tvirtino SEB banko Taupymo ir investavimo srities vadovas. 

Šalies bankuose – daugiau nei 26 mlrd. gyventojų eurų, tačiau dalis žmonių taupymu vis dar nesirūpina.

„Gyventojai vis dar mėgsta laikyti pinigus einamosiose sąskaitose ir ne visuomet juos įdarbinti“, – teigė Lietuvos banko skyriaus vyr. ekonomistė.

O neįdarbintų pinigų – apie 16 mlrd. eurų.

„Neinvestuoju, bet tikrai žinau, kad dauguma jaunų žmonių investuoja, jie sugeba sekti tas prognozes, jie renkasi, kur investuoti“, – sakė pašnekovas Julius.

LNK stop kadras

Julius dirba mokytoju, o apie investavimą jam dažniausiai pasakoja mokiniai.

„Dvyliktokai, jie kalba tarpusavyje, sako: mokytojau, žiūrėkite, akcijos, gal jūs įsigykite, investuokite – visai neblogas dalykas“, – kalbėjo vyras. 

Investuoti dar nesiryžta – tiesiog nerastų tam laiko.

„Norint sekti investicijas, reikia turėti laiko ir tikrai suvokti, kaip ten kas kinta ir kokios yra rizikos“, – kalbėjo Julius.

Anot specialistų, pradėti investuoti gali bet kas.

„Šiandien, norint investuoti, užtenka vieno euro – tik tiek. Nuo to gali pradėti visi. Skiri 10–15 min. laiko ir jau esi investuotojas“, – aiškino SEB banko Taupymo ir investavimo srities vadovas.

Tačiau pradedantiesiems variantų ne tiek daug – nuo indėlių ir patariama pradėti. Nuo pernai gyventojams prieinamos ir vadinamosios gynybos obligacijos.

„Jų palūkanų norma nekinta. Tie 2 proc., kuriuos siūlo, yra tikrai konkurencinga kaina. Populiarėja tarp tų žmonių, kurie nori investuoti saugiai, trumpam laikotarpiui“, – kalbėjo G. Milieška. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Tačiau saugiausia, anot ekspertų, – pinigus padalinti.

„Nereikėtų rinktis vieno instrumento – tai reiškia, kad visų savo lėšų sudėti į vieną. Pradėti reikėtų nuo mažiau rizikingų“, – tvirtino Lietuvos centrinės kredito unijos iždo projektų vadovė.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2026 metais metinė infliacija smuks – sieks apie 2,5 proc.