Didžiausios branduolinės katastrofos žmonijos istorijoje vieta tampa turistų atrakcija. Lietuvoje taip pat renkamos Černobylį aplankyti norinčių asmenų grupės ir žadamas "poapokaliptinis nuotykis".
Apokalipsės muziejus
Černobylio tragediją vis dar gaubia nežinomybės ir paslapčių šydas. Vargu ar kada nors žmonija sužinos, kodėl prieš daugiau kaip du dešimtmečius sprogo galinga atominė elektrinė, kuri metė nepasitikėjimo šešėlį ir ant Ignalinos elektrinės.
Galimybė atsukti laiką atgal ir savo akimis įsitikinti, kaip šiuo metu atrodo radiacijos suniokota gamta, mirę miestai ir apleisti kaimai, vilioja vis daugiau pasaulio žmonių. Iš Lietuvos – taip pat.
"Domiesi apleistomis vietomis? Norėtum pasivaikščioti po visiškai tuščią mirusį miestą? Nori pamatyti didžiausios branduolinės katastrofos žmonijos istorijoje vietą? O gal tiesiog negali atsižaisti "Fallout'o" (poapokaliptinis kompiuterinis žaidimas – red. past.)? Tu atėjai ten, kur reikia. Organizuojame kelionę aplankyti Černobylį bei jo apylinkes ir kviečiame prisijungti prie poapokaliptinio nuotykio", – gundo lietuviško skelbimo, platinamo internete, autoriai.
Turistams iš Lietuvos siūloma vos 100 m atstumu pamatyti betoninį sarkofagą, po kuriuo palaidotas sprogęs ketvirtasis elektrinės reaktorius, radioaktyvius ruduosius miškus. Bus galima pasižvalgyti po Pripetę, vadinamą mirusiu miestu, taip pat įkelti koją į sąvartyną, kuriame rūdija apie 2000 radioaktyvių automobilių: sunkvežimių, gaisrininkų mašinų ir buldozerių, naudotų likviduojant avariją.
Vietų autobuse nėra
Ekskursijos į atominės elektrinės sprogimo nuniokotas apylinkes – ne naujovė. Jas Ukrainos kelionių agentūros pradėjo rengti dar 2006 m. Dabar tokią kelionę galima užsisakyti ir Lietuvoje.
Gegužę vyksiančią kelionę organizuoja ne oficialiai veikiančios turizmo agentūros, o grupelė privačių asmenų. Su jais susisiekti galima tik elektroniniu paštu. Vietų autobuse, išvyksiančiame iš Lietuvos, jau nėra. Tačiau ekskursijos organizatoriai tikina, kad labai norintys dalyvauti asmenys iki Kijevo gali vykti savarankiškai, o ten prisijungti prie ekskursijos.
"Tokiu atveju turėsite susimokėti tik už pačią ekskursiją – apie 110 JAV dolerių (apie 285 litus)", – teigė Romanu pasivadinęs vienas iš kelionės organizatorių.
Jis sakė šią kelionę organizuojantis, nes pats labai domisi tiek Černobyliu, tiek kitais poapokaliptiniais reiškiniais.
"Tokia vieta pasaulyje – vienintelė. Iš esmės dauguma mūsų dėl to ten ir važiuoja. Išvyka – vienkartinė, nebent bus labai įdomu ir nespėsime visko apžiūrėti", – elektroniniame laiške dienraščiui rašė Romanas.
Traukos centras
Ukrainos kelionių organizatoriai esą labai nudžiugo sužinoję, kad aplankyti Černobylio iš Lietuvos atvažiuoja pilnutėlis autobusas, ir mielai sutiko padaryti nuolaidų.
Ukrainos turizmo agentūros tikina, kad Černobylis jau virto lankytina vieta, kurią pamatyti veržiasi tiek vakariečiai, tiek rusai. Pastarieji ten esą dažniausi lankytojai.
Tačiau kiek turistų Černobylyje apsilanko per mėnesį ar metus, Ukrainos kelionių organizatoriai neatskleidė. "Komercinė paslaptis", – nuo tiesaus atsakymo išsisuko su dienraščio žurnalistu telefonu kalbėjusi Ukrainos kelionių agentūros "Star sky travel" direktorė Ana Surikova.
Turistai į Černobylio apylinkes viliojami apleistos Pripetės vaizdais. Vieta neva iki šiol atrodo beveik taip pat kaip po evakuacijos, mat žmonių gelbėjimo operacija esą buvo žaibiška – sprogus reaktoriui 50 tūkst. miesto gyventojų buvo išgabenti vos per dvi valandas, daugelis jų iš namų net nespėjo nieko pasiimti.
Černobylis yra tapęs radioaktyvios dykynės sinonimu, tačiau Ukrainos kelionių agentūrų atstovai tikina, kad turistų sveikatai ir gyvybei pavojus negresia.
"Darbai niekada nebuvo sustoję. Nuo pat sprogimo ten dirba žmonės. Mokslininkai, žurnalistai ir kariškiai visada galėjo ten patekti, o turistams ši zona atverta 2006 m., kai buvo galutinai išsiaiškinta, kuriose vietose dar sklinda radiacija, o kurios jau yra saugios. Radiacijos ten labai daug, pavyzdžiui sarkofagą (betono kevalą, kuriuo uždengtas sprogęs reaktorius – red. past.) galima apžiūrėti tik iš kelių šimtų metrų atstumo. Pavojingas ir rudasis miškas (dėl radiacijos medžiai pakeitė spalvą – red. past.). Bet nesijaudinkite, gidai puikiai žino nesaugias vietas ir turi radiacijos matuoklius", – dienraščiui pasakojo A.Surikova.
Radiacijos dozė – garantuota
Anot jos, prieš keletą metų dar buvo naudojami ir radiacijai atsparūs kombinezonai – turistai privalėjo juos vilkėti tam tikrose vietose, tačiau dabar jie esą nebereikalingi. Moteris dar kartą patikino, kad jei laikomasi saugumo nurodymų, jokio pavojaus sveikatai ir gyvybei nėra. Tiesa, ji pripažino, kad minimalią radiacijos dozę gauna visi, apsilankę Černobylio apylinkėse.
Mokslininkų teigimu, mirtina radiacijos dozė yra apie 300–500 rentgenų per valandą, o vietose, kuriose rengiamos ekskursijos, anot A.Surikovos, radiacijos lygis tesiekia kelis šimtus mikrorentgenų per valandą.
Balandį agentūra "Star sky travel" yra numačiusi 9 ekskursijas į Černobylį ir jo apylinkes, gegužę – 19, birželį – net 25.
Lietuviams – pigiau
Mūsų tautiečiams kelionė į katastrofos vietą kainuoja kur kas pigiau nei, tarkime, švedams, britams ar suomiams. Ekskursijos kaina lietuviams – 110 JAV dolerių. Galutinė išvykos kaina, įskaitant ekskursiją, kelionę iš Vilniaus ir nakvynes viešbutyje, siektų apie 600 litų. O, pavyzdžiui, britams vien ekskursiją į Černobylį Ukrainos kelionių organizatoriai siūlo už 349 svarus sterlingų (per 1300 litų), švedams – už 409 eurus (per 1400 litų).
Mūsų šalies kelionių organizatoriai Černobylio kol kas neplanuoja įtraukti į savo katalogus.
"Mes tokių ekskursijų neorganizuojame, nejaučiame poreikio, klientų susidomėjimo. Negirdėjau, kad apskritai Lietuvoje kas nors tai darytų. Tokios kelionės greičiau skirtos mėgėjams ir tikriausiai nebūtų labai populiarios. Manau, kad tie, kurie nori aplankyti Černobylį, patys suranda būdų, kaip ten nuvykti", – sakė bendrovės "Novaturas" rinkodaros vadovė Rūta Andriušytė.
Černobylio elektrinės istorija
Černobylio atominės elektrinės (AE) reaktorius sprogo 1986 m. balandžio 26 d. Tais pačiais metais buvo atlikta ir pirmoji dezaktyvacija – nukastas ir palaidotas viršutinis žemės sluoksnis, palaidoti ir keli hektarai nuo radiacijos nudžiūvusio miško. Mirusiame mieste liko krūvos maisto atsargų, tačiau visos jos taip pat buvo surinktos ir užkastos, nes valdžia bijojo, kad dėl to pradės veistis pelės ir žiurkės, kurios platins ligas. Kad radioaktyvus purvas nepatektų į Dniepro upę, sukastos apsauginės dambos.
Tikslios Černobylio AE avarijos priežastys ir aplinkybės iki šiol nežinomos arba laikomos paslaptyje. Keliamos kelios avarijos priežasčių versijos. Pagrindinės iš jų – darbuotojų aplaidumas arba netobula reaktoriaus konstrukcija. Tiesa, pagal oficialiąją versiją avariją sukėlė eksperimentas, kurį darbuotojai esą atliko avarijos išvakarėse. Per jį buvo atjungtos automatinės apsaugos sistemos. Procesai reaktoriuje tapo nebevaldomi, nugriaudėjo keli sprogimai, kurie po apylinkę išsvaidė gelžbetoninius blokus. Iš 190 t radioaktyviojo kuro 90 proc. pateko į atmosferą. Pagal tai, kiek radioaktyviųjų medžiagų pateko į aplinką, avarija Černobylio AE prilyginama 400 atominių bombų, per Antrąjį pasaulinį karą numestų ant Japonijos miesto Hirosimos.
Beje, kalbama, kad minėtas eksperimentas turėjo būti atliktas arba Černobylio, arba Ignalinos AE, mat jų reaktorių konstrukcija identiška.
Po sprogimo temperatūra kai kuriose elektrinės pastato vietose pakilo iki 3000 laipsnių, lydėsi konstrukcijos, patalpose tekėjo lavos upės. Žmonės grįžo apdegę, kamuojami stipraus pykinimo – taip pasireiškia mirtina radiacijos dozė. Mažiau nukentėję buvo pasmerkti spindulinei ligai, invalidumui ir onkologinėms ligoms. Pirmieji atskubėję miesto ugniagesiai gavo tokią dozę, kad juos prižiūrėję Maskvos gydytojai patys susirgo spinduline liga.
Kitą dieną po avarijos sraigtasparniai liepsnojantį reaktorių "bombardavo" švinu. Tai buvo klaida, nes didžiuliame karštyje švinas išgaravo ir į atmosferą pateko dar daugiau radioaktyviųjų medžiagų. Vėliau reaktorius buvo gesinamas parašiutais nuleidžiant maišus su smėliu, boraksu ir kitomis medžiagomis. 1986-ųjų lapkritį reaktorius uždengtas sarkofagu. Nuo1986 iki 1990 m. Černobylio katastrofos likvidavimo darbuose dalyvavo apie 800 tūkst. likviduotojų. Iš jų 7 tūkst. iš Lietuvos. Konservavimo darbai elektrinėje tęsiasi iki šiol.
Radioaktyviosiomis medžiagomis užteršta 5,7 mln. ha teritorija, radioaktyvių kritulių šleifas nutįso per Europą iki pat Italijos, pasiekė net Skandinavijos šalis. Nuo katastrofos nukentėjo apie 9 mln. žmonių.
Šaltinis: http://pripyat.com, Ukrainos turizmo agentūrų informacija
Kelionės planas:
Gegužės 5 d. vakaras – išvykstama iš Vilniaus.
Gegužės 6 d. vakaras – atvykstama į Kijevą (kelionė per Lenkiją trunka apie 20–22 valandas), apgyvendinama viešbutyje.
Gegužės 7 d. – ekskursija:
– pradžia – 9 val. ryto. Reikės pereiti už 30 km nuo sprogimo epicentro esantį patikros punktą. Atvykus į Černobylį bus galimybė susitikti su ten dirbančiais žmonėmis, bus skaitoma trumpa paskaita. Vėliau – dar vienas, už 10 km nuo epicentro, esantis patikros punktas;
– susprogusio reaktoriaus ir jo sarkofago apžvalga (iš 100 m atstumo);
– apsilankymas mirusiame mieste – Pripetėje;
– sustojimas prie rudojo miško;
– sustojimas prie upės ar tvenkinio (pamaitinsime gigantiškus šamus);
– kelionė atgal į Černobylį;
– pietūs;
– apsilankymas Opačičių kaime, kuriame gyvena žmonės, grįžę į mirties zoną;
– kelionė atgal į viešbutį (kertame patikros punktą, išmatuojame radiaciją, apsinuodijusieji sušaudomi vietoje).
Gegužės 8 d. – laisvas laikas Kijeve.
Gegužės 9 d. – kelionė namo (į Vilnių autobusas atvyks naktį).
Šaltinis: www.tourkiev.com
Naujausi komentarai