Kiek verslas išsilaikytų be elektros? Pereiti į pagrindinį turinį

Kiek verslas išsilaikytų be elektros?

2026-10-21 05:00

Vos dieną siautusi audra Lietuvoje, ilgam be elektros palikusi šimtus tūkstančių žmonių, parodė, kaip greitai gali sutrikti įprastas gyvenimas. Kaip išgyventume nutikus didesnei krizei?

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Pravertė: diskusijoje nuskambėjo konkrečių pavyzdžių, kaip bendrovėms sekėsi tvarkytis su audros padariniais.

Išryškėjo spragų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius atkreipė dėmesį, kad nereikia laukti išorinės grėsmės – būna ir gamtos stichijų.

Rugpjūtį praūžusi audra labai aiškiai parodė, kokių padarinių gali kilti, kai ilgesniam laikui sutrinka elektros tiekimas. Praėjus savaitei ir net kelioms, be elektros vis dar buvo likę daugybė vartotojų – ne tik gyventojų, bet ir gamyklų, ūkininkų.

A. Pranckevičius ir kiti verslo atstovai pavyzdžiais prakalbo apie tai, kad realios ekstremaliosios situacijos atskleidė spragų – nepakankamą atskirų įmonių energetinį savarankiškumą, neaiškų įmonių vaidmenį valstybės krizių valdymo sistemoje.

Apie tai kalbėta diskusijoje „Maisto rezervas: kur baigiasi valstybės ir prasideda verslo atsakomybė?“ Šis forumas vyko Lietuvos gamintojų parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ metu. Diskusiją inicijavo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos ir dienraščio „Kauno diena“ iniciatyva „Atsparūs“.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad Lietuva jau yra nuėjusi dalį pasirengimo krizei kelio: vyksta pratybos, modeliuojamos įvairios situacijos, įmonės investuoja į atsarginius energijos šaltinius, kaupia žaliavas ir maisto atsargas. Tačiau tam, kad visa sistema veiktų sklandžiai, dar reikės įdėti darbo.

Vienas pasiūlymų – nuolat atnaujinama bendra Lietuvos duomenų bazė su darbuotojų, kurie svarbiausių bendrovių veiklai yra kritiškai svarbūs, vardais, pavardėmis, veiklos sritimi ir kontaktiniais duomenimis. Šie darbuotojų nebūtų mobilizuoti, bet privalėtų bet kokiomis sąlygomis atvykti į darbo vietą. Be darbuotojų, net ir esant atsargų, gamyba nevyktų.

Įmonių namų darbai

„Reikėtų plačiau įtraukti savivaldybes ir verslą – ne tik didžiąsias įmones, bet ir mažesnius gamintojus. Parodoje taip pat matome daug mažų, gabių ir našiai dirbančių įmonių. Svarbu turėti ne tik A planą, kaip veiktume visos Lietuvos mastu, bet ir B, C ir D planus – ką darytume praradę vieną ar kitą tiekimo grandinės dalį. Pasirengimo pagrindas sukurtas, tačiau dar laukia daug darbo“, – konstatavo A. Pranckevičius.

Vis dar neaišku, kuri grandis už ką atsakinga: kaip žaliavos iš ūkininko pasiektų gamyklą, kaip produkcija iš gamyklos keliautų į prekybos vietas ir kaip gyventojai galėtų ją įsigyti.

A. Pranckevičius pasidalijo praktiniais pavyzdžiais. „Kauno grūdai“ turi penkis grūdų elevatorius, išsidėsčiusius įvairiose Lietuvos vietose. Prieš aštuonerius ar dešimt metų, po vienos audros, bendrovė prie kiekvieno elevatoriaus įrengė po elektros generatorių.

„Ilgą laiką jų neprireikė, jie neveikė, todėl kartais atrodydavo, kad investicija galbūt nebuvo būtina. Tačiau per pastarąją audrą įsijungė visi generatoriai, todėl mūsų ūkiai neturėjo didesnių problemų. Viename ūkyje taip pat buvo įrengtas vandens bokštas. Jis padėjo užtikrinti vandens tiekimą ir ūkiui, ir aplinkiniams gyventojams. Ši patirtis parodė, kad trumpuoju laikotarpiu esi toks stiprus, kiek pats esi pasirengęs. Daugiau niekas už tave to nepadarys“, – konstatavo A. Pranckevičius.

Situacija: A. Pranckevičius pastebėjo, kad realios ekstremaliosios situacijos atskleidė spragų.

Daug klausimų

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas ir „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas įvardijo, kad „Volfas Engelman“ produktų nepritrūktume porą mėnesių, bet be papildomų dujų galėtų dirbti maždaug savaitę.

„Jei nebūtų elektros, o naudotume generatorius, tikriausiai galėtume tęsti veiklą kelias dienas, ir tai ne visu pajėgumu. Jeigu neliktų vandens, gamyba sustotų dar greičiau – galbūt po paros ar dviejų. Kitas klausimas – logistika. Mūsų logistikos sistema pasiekia praktiškai visus Lietuvos paskirstymo taškus. Tačiau kyla klausimas, kaip krizės atveju būtų koordinuojami veiksmai“, – teigė diskusijos dalyvis.

Jis pridūrė, kad svarbiausias prioritetas – pasirūpinti savo darbuotojais ir jų saugumu. „Tačiau neaišku, koks būtų mūsų, kaip gėrimų gamintojų, vaidmuo krizės metu. Gaminame ne tik alų, bet ir girą, kas ypač svarbu – vandenį. Nežinome, ar mūsų produkcijos prireiktų, kas į mus kreiptųsi ir kaip valstybė koordinuotų tokį bendradarbiavimą“, – kalbėjo M. Horbačauskas.

Tačiau kyla klausimas, kaip krizės atveju būtų koordinuojami veiksmai.

Įrengti generatoriai

„Maxima LT“ komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovas Giedrius Galdikas antrino, kad pastaroji audra tapo vienu iš realių pasirengimo išbandymų. Savo bendrovės pasirengimą nenumatytoms situacijoms jis įvertino aštuoniais balais iš dešimties.

„Visi mūsų logistikos sandėliai aprūpinti nepriklausomais energijos šaltiniais. Maždaug ketvirtadalyje ar penktadalyje parduotuvių įrengti stacionarūs generatoriai“, – teigė G. Galdikas. „Maxima LT“ skaičiavimu, krizės atveju, neliesdamas maisto atsargų, prekybos tinklas galėtų veikti apie septynias dienas.

G. Galdikas pateikė pavyzdį, kokie svarbūs yra generatorių, kitos įrangos profilaktiniai patikrinimai ir priežiūra, kad prireikus jie sėkmingai įsijungtų ir veiktų. Paminėta ir situacija dėl dyzelinių generatorių specifikos – šis kuras ilgainiui ima sluoksniuotis, o nuosėdos gali užkimšti sistemą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, jog būtina peržiūrėti sistemas, kad smulkmenos neužkirstų kelio galimybei naudotis alternatyviais energijos šaltiniais. Pvz., ant stogų įrengtos saulės elektrinės, nutrūkus elektros tiekimui, nebūtinai veiks. Būtina pasitikrinti, ar sistemai nereikia papildomo sprendimo – baterijos ar kito šaltinio, kuris užtikrintų minimalų energijos tiekimą inverteriui.

Kartais energijos generavimo pajėgumai egzistuoja, bet dėl elektros tinklo ar transformatorinių veikimo ypatumų staiga atsitinka taip, kad nebegalima jų panaudoti. Čia taip pat reikėtų sprendimų.

Kaip su degalais?

Išsakyta mintis, kad maisto rezervas yra svarbus, tačiau vien jo nepakanka. Reikia vertinti visą grandinę – nuo žaliavų tiekimo ir gamybos iki sandėliavimo ir produkcijos pristatymo vartotojui.

Žemės ūkyje svarbu ne tik tai, kiek turime sandėliuose sukauptos ar jau pagamintos produkcijos. Pvz., auginamus gyvūnus būtina maitinti ir prižiūrėti. Reikia užtikrinti pašarų ir maistinių grūdų tiekimą, o vėliau – visą kelią iki galutinio produkto.

A. Pranckevičius pasiūlė, kad būtina turėti tikslią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie turimus pasėlius, gyvūnus, žaliavas ir produkciją. Jeigu duomenys neatitiks tikrovės, krizės metu galime manyti turintys atsargų, kurių iš tiesų jau nebėra.

„Kauno grūdai“ prašytų ir dar vieno sprendimo: konkrečios degalinės, kurioje krizės atveju bendrovei būtų rezervuota savaitės degalų atsarga.

„Žinotume, kur važiuoti ir pasipildyti degalų. Dabar nežinome nei kur kreiptis, nei ką daryti“, – sakė A. Pranckevičius.

„Maisto tiekimo saugumas yra bendra valstybės ir verslo atsakomybė“, – išklausęs verslo pastebėjimų, pritarė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų