Vos keli paspaudimai paštomate ir mažas siuntinys iš kito pasaulio krašto jau čia. Vilnietis Romualdas atsiėmė prekę augalams. Daiktas – smulkus, bet kaina gera.  

„Pas mus kainuoja 4–5 kartus brangiau“, – pripažino vilnietis Romualdas.

Tokia kasdienybė tūkstančiams lietuvių, o kartu – milijoninis srautas visai Europai.

„12 mln. siuntų kasdien pasiekia Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių platformų. Tai yra didžiulis mastas ir valstybių institucijos sunkiai susitvarko“, – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

LNK stop kadras.

„Didele dalimi kaina nulemia ir tada nebekreipiama dėmesio į kokybę. Kai kaina artima nuliui, kokybė pradeda nerūpėti“, – akcentavo „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas. 

Tačiau pigi smulkmena greitai gali būti nebe tokia pigi. Europos Sąjunga planuoja plūstančią kinišką produkciją pristabdyti nauju mokesčiu.  

„Europa bando bėgti traukiniu į priekį ir apsaugoti smulkų verslą, kuris parduoda analogišką pigią produkciją vidaus rinkoje“, – kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. 

Didžiausias taikinys – kiniškos platformos, tokios kaip „Temu“ ar „Shein“, kur prekių asortimentas siekia nuo plastikinių niekučių iki pripučiamų minkštųjų baldų. 

„Mums tai reiškia galimai mažėjančius siuntų srautus iš Kinijos. Jeigu šiandien kas dešimta siunta yra iš Kinijos per mūsų tinklą, tai tas skaičius akivaizdu, kad mažės“, – pabrėžė „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila. 

Ką Briuselis ruošia, jau išnagrinėjo dienraštis „Financial Times“. Kas vyksta tiesiai iš Kinijos, siūlomas dviejų eurų mokestis vienai prekių kategorijai, kas iš Europos sandėlių – pusės euro mokestis.  

LNK stop kadras.

„Tai nėra mokestis, o rinkliava už aptarnavimą, siuntų tvarkymą“, – tikino Muitinės departamento muitų politikos skyriaus vedėjas Šarūnas Avižienis. 

Tiesa, fiksuota rinkliava gali būti brangesnė už pačią prekę, mat Europos Sąjunga ruošiasi žiūrėti ne į prekių vertę, o prekių rūšį.  

„Jei siuntoje būtų daugiau rūšių – batai, kosmetika – už kiekvieną rūšį skaičiuojami du eurai“, – aiškino Š. Avižienis. 

Teoriškai – tai mokestis kinams.  

„Mokestį turės prisiimti Kinijos gamintojai, eksportuotojai, kurie norės likti Europos Sąjungoje, nes tai vienintelė rinka, kuri netaiko didelių tarifų ir yra turtinga“, – sakė ekonomistas. 

Bet praktiškai mokėtų tas, kas ir perka kiniškas prekes. Tiesiog šios pabrangtų. 

„Blogai, nes tai reiškia šiokią tokią infliaciją Europoje“, – šnekėjo ekspertas.

„Siuntų verslui tai reikš didesnius administravimo kaštus, muitų administravimus ir t. t., kas irgi įeina į galutinę prekės kainą“, – teigė T. Vaišvila. 

Pernai į Europos Sąjungą atvyko 4,6 mlrd. kiniškų siuntų. Iš jų liūto dalis – daugiau nei milijardas – į Nyderlandus. Bet ir Lietuva atrodo nekukliai. 

„Tai sudaro virš 7 mln. siuntų per metus“, – duomenimis dalinosi Muitinės departamento muitų politikos skyriaus vedėjas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kinijos eksportas į Europos Sąjungą, anot ekonomisto, išlieka stabilus, o į Jungtines Valstijas jau krenta, mat Donaldas Trumpas apynasrį uždėjo anksčiau nei Briuselis.

„Šiuo metu Amerika taiko 30 proc. tarifą importui iš Kinijos. 35 proc. tarifas yra riba, kada Kinijos verslas nebegali eksportuot į Ameriką“, – akcentavo A. Izgorodinas.

Tačiau nerimauti verčia ne tik kiekiai, bet ir kokybė. Atvyksta vis daugiau pavojingų, europinių reikalavimų neatitinkančių prekių.

„Vartotojams siūlau būti sąmoningiems. Reikia susimąstyti apie tvarumą, dažnai tose šalyse gaminamos prekės išnaudoja žmones, vaikai ten dirba“, – pabrėžė G. Aleksaitė.

Ančiukas ar vaikiškas megztinis iš pirmo žvilgsnio yra nekalti. Tačiau juos tiriantys vartotojų teisių gynėjai randa krūva pažeidimų. Pernai 154 nesaugios kiniškos prekės išimtos iš prekybos.

„Visų pirma – nesaugios cheminės medžiagos, smulkios, lūžtančios, nekokybiškos, detalės. Dažniausiai tai būna žaislai – apie 30 proc.“, – kalbėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė.

Kas nesaugią prekę platina, gresia piniginė bauda.