Prieš 12 metų japonams rengiant Klaipėdos išorinio uosto studiją atrodė, kad į Lietuvą gali plūstelėti japonų investicijos.

Domina Jūrų perkėla

Japonijos Vyriausybės lėšomis finansuojama Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) 2003 metais atlikta studija buvo naudinga Klaipėdos uostui. Gaila, kad ja  nesugebėta pasinaudoti – japonų siūlytas išorinis uostas net nepradėtas statyti.

„Studija buvo labai tiksli. Prognozės, kurios numatytos, pildosi šimtu procentų. Japonai pagal pesimistinį variantą prognozavo šiek tiek mažesnį nei 5 proc. Klaipėdos uosto metinį krovos augimą. Realiai jis siekia apie 7 proc.“, - tvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Pirmą kartą Klaipėdos uosto delegacijai lankantis didžiausiuose Japonijos uostuose Tokijuje, Jokohamoje, Kobėje ir Osakoje nuolat buvo prisimenama JICA studija. Japonams buvo pristatomos galimos investicijų į Klaipėdos uostą kryptys. Bene daugiausiai dėmesio Japonijoje sulaukė Jūrų perkėla. Ji atsilaisvins perkėlus keltų laivybos linijas į Klaipėdos centrinį terminalą. Viena iš galimų verslo krypčių joje galėtų būti lengvųjų automobilių krovos terminalas.

Japoniškų automobilių eksporto į rytų rinkas per Klaipėdos uostą galimybėmis domėjosi „Nissan“ ir „Mitsubishi“ atstovai. Detaliai pristatytas „Nissan“ automobilių krovos terminalas. Jame 3000 automobilių į laivą pakraunami per aštuonias valandas.

„Mūsų verslui naudingas susitikimas įvyko Lietuvos ambasadoje Tokijuje. Į jį atvyko apie 40-50 Japonijos kompanijų, tarp jų ir stambių, atstovai. Išgirdome palankių pasiūlymų“, - prisiminė A.Vaitkus.

Viena japonų kompanija netgi kalbėjo apie konkrečius planus permesti dalį krovinių geležinkeliais iš Vokietijos į Klaipėdą.

„Klaipėdos ir Zasnico krovinių srauto atgaivinimo geležinkeliais idėja mums ypač patiko. Iš Japonijos parsivežėme mažiausiai dviejų naujų krovinių į Klaipėdos uostą pasiūlymus. Kol nepasirašytos sutartys nenoriu jų viešinti. Su tomis kompanijomis dar turės padirbėti uosto logistai“, - dėstė A. Vaitkus.

Dalis japonų kompanijų gabena krovinius per Klaipėdos uostą. Galima išvysti konteinerius su KLN raidėmis, kurios būstinėje delegacija taip pat lankėsi.

A.Vaitkų Japonijoje maloniai nustebino namų ūkio verslo paroda, kurioje išvydo prekių iš Lietuvos.

„Tokių lietuviškų gaminių, kokius pamačiau Japonijoje, Lietuvoje nebuvau regėjęs. Puikūs rūbai, lino gaminiai, medžio raižiniai ir kita. Uosto direkcija vietoje šratinukų galėtų iš Lietuvos smulkiojo verslo gamintojų įsigyti puikių uosto pristatymo dovanų“, - vertino A.Vaitkus.

Paprasta uostų statyba

Daug uostų įvairiuose pasaulio kraštuose matęs A.Vaitkus Japonijoje buvo nustebintas. Prie terminalų įprastos tvoros kaip Klaipėdoje – dalis permatomų, dalis betoninių. Stebino už 10-20 metrų nuo terminalų esantys aukšti gyvenamieji namai. Jie yra ne tik šalia konteinerių terminalų, bet ir šalia chemijos, trąšų ar naftos produktų krovos kompleksų.

„Japonai mums aiškino, kad tokia uostų ir gyvenamųjų namų kaimynystė yra ypač patogi. Paėjėjo japonas keliasdešimt metrų ir atsidūrė darbe – nereikia naudotis jokiu visuomeniniu transportu. Namuose šalia terminalų dauguma gyventojų ir yra uosto darbuotojai“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Ar ekologiška gyventi tokiuose namuose – klausimas. Krovos technologijos uostuose aukščiausio lygio. A.Vaitkus prisiminė jautęs kvapų. O Tokijuje apniukusią dieną pajuto ką reiškia rūgšti lietūs – dulksna paliko burnoje nemalonų rūgštoką skonį, graužė akis.

Tokia uostų ir miestų kaimynystė siejama ir su Japonijos uostų statybos ypatumais. Uostų terminalai statomi labai paprastai – vandenyje sukalami įlaidai ir užpilamos naujos teritorijos. Gruntas užpylimui imamas ir iš vandens, ir iš sausumos. Kaip užpilti uostams gruntas imamas iš sausumos nukasamos kalvos ir šalia atsiranda naujos teritorijos namams statyti. 

Kitas A.Vaitkui į akis kritęs niuansas Japonijoje - daugybė automobilių transporto tiltų ir  viadukų. Jie būtini, nes terminalai dažniausiai išsidėstę atskirose salose. Su žemynu juos jungia tik automobilių keliai.

„Japonijos geležinkelių transportu negabenami konteineriai. Viadukai ir tuneliai Japonijoje yra žemi, statyti prieš diegiant pasaulinius konteinerių standartus. Geležinkelių platformos su konteineriais nepralenda pro juos. Visi konteineriai iš uostų išvežami automobilių transportu arba apdorojami distribucijos centruose uostuose“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Konteinerizacijos lygis Japonijoje - labai aukštas. Vien Jokohamos uostas per metus krauna apie 2,88 mln. TEU konteinerių.

Ir japonai daro klaidų

Iš esmės planuojanti pertvarkyti uosto vartus Klaipėdos uosto vadovybė iš japonų galėtų pasimokyti ir kaip nedaryti infrastruktūrinių klaidų.

Viena tokių klaidų patys japonai įvardino viaduką Tokijo uoste. Jis buvo statomas pagal kruizinio laivo „Queen Mary“ parametrus. Globalizacija padidino laivų parametrus ir viadukas daliai laivų tapo kliūtimi įplaukti į Tokijo uostą. Uosto statyba naujiems laivams gigantams pradėta prieš viaduką.

„Panašumų į Klaipėdos uostą Japonijoje nedaug. Gal panaši būtų Kobė, jei turėtume išorinį uostą ties Melnrage. Kobėje dalis uosto infrastruktūros suformuota dirbtinai supiltoje saloje. Mums pristatė vieną salą, kuri atsirado pradėjus toje vietoje pilti šiukšles. Vėliau šiukšlynas buvo likviduotas ir suformuoti uosto terminalai“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Japonijoje, kaip ir Klaipėdos uoste, svarbi problema yra gyliai. Daugumoje didžiųjų uostų gyliai prie terminalų yra iki 16 metrų. Dabar terminalai perstatomi. Užpilamos naujos teritorijos, kad gyliai pasiektų natūralias 18 metrų ribas. Tai daryti verčia globalizacijos iššaukti laivų didėjimo procesai.

„Japonijos uostuose mus nustebino tai, kad jie nežino tokios sąvokos, kaip paveldas. Uostų teritorijos skirtos krovai ir kokie nors paveldo objektai ten nesaugomi. Nematėme uostuose ir jokių žaliųjų plotų, nors aplinkai Japonijos miestuose skirta labai daug dėmesio – veikia ištisi parkai“, - savo pastebėjimais dalinosi A.Vaitkus.

Daugelį Japonijos uostų nuo vandenyno dengia salos, todėl jiems nereikia statyti tokių kapitalinių molų, kaip nuo jūros atvirame Klaipėdos uoste.

Anot A.Vaitkaus, japonai pasisiūlė įvertinti Klaipėdos uosto vystymo planus su molų perstatymais, kad nepadarytume klaidų.  

Jaučiama ypatinga kultūra

„Japonija man pasirodė išskirtinė valstybė. Daug kas stebina ir miestuose. Stebėjau, kaip prie prisėdusio, greičiausiai kiek padauginusio, žmogaus gatvėje priėjo du policininkai. Pritūpė, pasikalbėjo su juo, vienas ištraukė cigaretę, padavė ją, uždegė. Jokių rankų judesių, jėgos demonstravimo, bananų...“, - įspūdžiais dalinosi A.Vaitkus.

Stebina ir miestuose šalia namų einančios Japonijos geležinkelio linijos. Čia yra trys traukinių rūšys – priemiestiniai lėti, stojantys kas keturias minutes vienai minutei. Greitieji priemiestiniai išvystantys 120-150 kilometrų greitį. Ir greitieji – lekiantys nuo 250 iki 300 kilometrų per valandą. Kiekvienas jų turi savo garsą – ilgiau pabuvęs net neatsisukęs gali nuspėti, kuris pravažiavo.

Japonijos miestuose nepamatysi murzinų mašinų. Netgi sunkvežimiai rieda be dulkelės, su chromuotais ratlankiais. Japonijos miestų ypatybė - gatvėse nerūkantys žmonės. Nesimato ir šiukšliadėžių. Japonai šiukšles nešasi į namus. Jei tai yra, tarkim, plastikinis butelys, jie jį parsinešę į namus plauna, džiovina ir tik tada atiduoda į antrinių žaliavų supirktuves.

Japonai gatvėse ar liftuose beveik nekalba. Tylą nutraukia tik gausiai besilankantys turistai. Turizmas Japonijoje ypač skatinamas. Apie tai kalba faktas, kad buvusios uždaros japonų šventyklos dabar atviros turistams. Šventyklos prieigose yra šulinėlis su smilkalais – mintims išsivalyti ir vanduo nusiplauti rankoms. Į šventyklą žmogus įeina tarsi apsivalęs.

Privačios kelionės metu A.Vaitkus apsilankė Hirošimoje.

„Į tą miestą siūlyčiau atvažiuoti visiems pasaulio lyderiams. Šiurpina miesto centre išlikęs pastatas virš kurio 600 metrų aukštyje sprogo atominė bomba. Akimirksniu 1,5 kilometro spinduliu pasklido 7000 laipsnių temperatūra, kuri viską lydė, tirpdė kūnus. Vien sprogimo metu žuvo apie 200 tūkst. žmonių – ištisas Klaipėdos miestas“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Jam patiko Japonijos vaikų požiūris į šią tragediją. 3200 vaikų surinko pinigus ir pastatė Hirošimoje monumentą žuvusiems bendraamžiams atminti.

„Vaikai Japonijoje labai gerai išauklėti. Japonai daug dirba, mažai turi laiko bendrauti su vaikais. Juos auklėja mokykla. Ir tai daroma neformaliai – su užsidegimu, kaip viskas Japonijoje“, -  akcentavo A.Vaitkus.