Klaipėdiečiams auksas – tik papuošalas

Lietuvoje investuoti į auksą nėra galimybės. Bankai neprekiauja aukso luitais. Juvelyrinių dirbinių parduotuvėse galima nusipirkti tik aukso dirbinių ir dantims skirto aukso.

Viduramžiais geriausias bankas žmonėms būdavo žemė, jie užkasdavo turimus pinigus. Ir šiais laikais, kai nuvertėja pinigai, vienas iš būdų saugoti savo turtą yra aukso kaupimas.

Lietuvos bankas atsargose turi 5,8 tonos aukso.

Niekas negali pasakyti, kiek aukso turi klaipėdiečiai, tačiau bent apytikslį kiekį galima sužinoti suskaičiavus susituokusias poras ir juvelyrinių parduotuvių pardavimus.

Auksas kopūstuose

Žmonės auksą kaip atsiskaitymo priemonę naudojo prieš penkis tūkstantmečius. Po Romos imperijos žlugimo Europoje auksas buvo gana retas, jo daugiau atsirado tuomet, kai konkistadorai apiplėšė actekų ir inkų valstybes. XVIII amžiuje auksas pradėtas kasti Rusijoje, o XIX amžiuje aukso karštligės krėtė vieną žemyną po kito.

Lietuvoje auksas monetų pavidalu pasirodė XIV-XV amžiuje. XVI amžiaus viduryje Vilniuje buvo kalamos monetos. XVI-XIX amžiuje aukso dirbiniai buvo gaminami ir Klaipėdoje.

Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis.

Smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. Nupylus drumzliną vandenį, ant dugno likdavo auksas.

Viduramžiais išmokta išskirti auksą iš rūdų naudojant gyvsidabrį. XIX amžiuje auksą iš rūdų išskirdavo tirpinant chloro vandenyje arba cianiduose. Taip pat auksas gryninamas elektrolize arba tirpinant rūgštyse.

Mažėjant aukso rūdų telkinių bandoma išrasti vis naujų būdų išgauti auksui. Naujosios Zelandijos mokslininkas Krisas Andersonas surado būdą, kaip aukso gauti iš kopūstų. Auksingi kopūstai auga senųjų kasyklų atliekusiose uolienose.

Mokslininkas tvirtina, kad iš vieno hektaro augalų galįs gauti daugiau kaip kilogramą aukso. Anot K.Andersono, labiausiai auksą kaupia kopūstai, griežčiai, turnepsai.

Lietuvoje yra aukso

Aukso yra Australijoje, Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Indonezijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Meksikoje, Mongolijoje, Norvegijoje, Peru, PAR (didžiausi pasaulyje Vitvatersrando aukso telkiniai), Rusijoje.

Didžiausias rastas aukso luitas – Holtermano plokštė (Australija, 1872 m.) - 214,326 kg (gryno aukso joje 85,05 kg), didžiausias grynuolis – Japonas (Japonija, 1901 m.) - 71 kg.

1995 metų tyrimai rodo, kad Lietuvos rytuose paviršinėse žvyro ir smėlio nuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio-2 ir Salako žvyro telkiniuose aukso rasta atitinkamai 0,56; 0,3; 0,13 gramo tonoje. Į Lietuvą aukso buvo atnešta ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų.

Gramas aukso Londono biržoje kainuoja apie 36 litus. Manoma, kad šiemet aukso kainos kils, nes silpnas doleris skatina investuoti ir į auksą. Auksas brangsta nuo 2001 metų.

Grynas auksas yra minkštas metalas, todėl papuošalų, laikrodžių korpusų gamybai naudojami aukso lydiniai. Gryno aukso kiekis lydinyje yra matuojamas karatais. Vienas karatas (1K) yra lygus 1/24 daliai gryno aukso kiekio lydinyje. Dažniausiai yra naudojamas 18 karatų (18K GOLD) auksas, kuris atitinka 750 prabą. Jeigu pažymėta 18K GOLD PLATING arba 18K GOLD ELECTROPLATING - laikrodis tik paauksuotas (elektrocheminiu būdu) tokios sudėties aukso lydiniu.

Tradicinės atsargos

Auksas turi realią vartojamąją vertę, todėl pasaulinių ekonominių ar politinių krizių metu auksas geriau nei bet kuri valiuta yra apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią. Jo vertė išlieka tokia pat. Nors auksas jau kelis dešimtmečius tiesiogiai neatlieka pinigų funkcijų, jis vis dar sudaro nemažą dalį centrinių bankų užsienio atsargų.

1999 m. rugsėjo 26 d. Centrinių bankų aukso sutartyje pažymėta, kad auksas ir ateityje išliks svarbiu visuotinių piniginių atsargų elementu.

Lietuva užsienio atsargų turi apie 5,84 tonos aukso. Šios aukso atsargos sukauptos tarpukario Lietuvos laikotarpiu. Lietuvos bankas jas atgavo 1992 m.

Tarptautinės organizacijos „World Gold Council“ duomenimis, 2003 m. Lietuva pagal turimą aukso kiekį buvo 73-ia pasaulyje. Latvijos aukso atsargos siekė 7,7 tonos, o Estijos - vos 0,2 tonos - šios valstybės užėmė atitinkamai 64-ą ir 107-ą šio sąrašo eilutes.

Didžiausiomis aukso atsargomis disponuoja JAV - 8135 tonomis, Vokietija - 3440, Tarptautinis valiutos fondas - 3217, Prancūzija - 3025, Italija - 2452, Šveicarija – 1666.

Neprarandantis vertės

Kadangi buvo nepatogu kiekvieną kartą prekybos atsiskaitymams sverti metalą ir nustatinėti jo vertę, iš brangiųjų metalų dar senovėje imta kaldinti monetas. Monetos buvo fiksuoto svorio ir pagamintos iš tokios pat kokybės (vertės) metalo. Kad jos nebūtų padirbinėjamos, būdavo žymimos sudėtingais piešiniais ir ženklais (dažniausiai valstybės herbu ar valdovo atvaizdu). Taip atsirado pirmosios valiutos.

Tačiau abiejų laikų laikotarpio monetos vertę atitiko tik metalo, iš kurio jos buvo kaldinamos, vertė. Monetos tik palengvindavo atsiskaitymą tauriuoju metalu ir metalui papildomos vertės nesuteikdavo. Taip cirkuliuojančių pinigų kiekis buvo absoliučiai priklausomas nuo valstybėje esančio (monetų pavidalu) aukso kiekio.

Tas senas investavimo būdas visiškai pakitęs šiandien. Vyriausybės dažnai negali sukontroliuoti savo išlaidų, dėl to anksčiau ar vėliau padaro žalos savo valiutai.

Auksas mikroschemose

Lietuvoje auksas nėra paklausus. 2003 m. Lietuvos bankas norėjo parduoti 20,7 kilogramo aukso dirbinių bei brangiųjų metalų laužo, kurio pradinė vertė buvo beveik 920,5 tūkstančio litų. Tačiau norinčių tai įsigyti neatsirado.

Klaipėdoje yra per dvidešimt juvelyriniais dirbiniais prekiaujančių parduotuvių. Yra keliolika lombardų, juose aukso dirbiniai superkami maždaug po 16 litų už gramą.

Kadangi auksas yra geras laidininkas, tai jo yra ir elektrotechnikos detalėse. Elektroninės technikos laužą bei laidus superka bendrovė „Elektroninių mašinų perdirbimas“. „Auksingiausios“ mikroschemos būna rusų gamybos. Vakarietiškose mikroschemose aukso yra labai mažai.

Įsigyti aukso Lietuvoje legaliai galima iš juvelyrikos parduotuvių ir iš juvelyrų.

Auksas dantims lombarde kainuoja 40-50 litų už gramą. Stomatologai parduoda po 90 litų. Auksinio dirbinio aukso vienas gramas kainuoja apie 60 Lt, jeigu auksas yra trijų spalvų – vienas gramas kainuotų 65-70 Lt.

Klaipėdiečių atsargos

Kiek klaipėdiečiai turi aukso, niekas negali pasakyti. Per dieną juvelyrinių dirbinių parduotuvės parduoda kelis aukso dirbinius, prieš šventes – kelis kartus daugiau. Dažniausiai perkami ne daugiau nei dešimt gramų sveriantys aukso dirbiniai. Pasak juvelyrinės parduotuvės „Aukso centras“ darbuotojos, per metus parduodama iki keturių kilogramų aukso dirbinių. Teoriškai Klaipėdoje aukso dirbinių per metus nuperkama apie aštuoniasdešimt kilogramų.

Juvelyrinių dirbinių parduotuvių konsultantės juokauja, kad tiksliausiai pasakyti, kiek Klaipėdoje yra aukso, galima suskaičiavus susituokusias poras.

Nuo 1994 iki 2004 metų Klaipėdoje susituokė 13406 poros. Jos įsigijo 26812 vestuvinių žiedų, kurie sveria nuo vieno iki penkių gramų. Teoriškai Klaipėdoje per dešimt metų vien vestuvinių žiedų aukso nupirkta apie 80 kilogramų.

Jei radai lobį

Kiekvienas aukso dirbinys įvežtas į Lietuvą pardavimui yra prabuojamas Lietuvos prabavimo rūmuose.

Radus darže lobį, pranešti kokioms nors institucijoms nebūtina. Tačiau sumanius parduoti radinį reikėtų prabuoti ar įvertinti. Prabavimo rūmai, jei dirbinys sveria daugiau nei 100 gramų arba jei aukso dirbinių yra daugiau nei dešimt, praneša mokesčių inspekcijai ir finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Norint sėkmingai investuoti į auksą, reikia išmanyti tendencijas ir šio metalo prekybos pasaulio rinkos padėtį, nes aukso kaina dažnai keičiasi.