Klaipėdoje duoną kepa be laisvadienių

„Klaipėdos duona“ liko vienintelė tarp stambiausių kepyklų, kurios savininkai – lietuviai. Lapkričio 28-ąją sukaks 30 metų, kai pradėjo veikti kepykla, nežinanti, kas yra poilsis.

Populiariausia – plikyta duona

Bendrovės „Klaipėdos duona“ direktorius Kęstutis Dulkis pasakojo, kad per tris dešimtmečius čia keitėsi ne tik produkcijos rūšys – vienos atsirasdavo, kitos išnykdavo, bet ir jos suvartojimo apimtys.

Prieš 20 metų duonos būdavo parduodama po 50 tonų kasdien. Dabar per dieną parduodama gerokai mažiau – po 35 tonas duonos. Žmonės labiau perka konditerinius „Klaipėdos duonos“ gaminius.

„Nustatyta, kad kuo geresnis žmonių gyvenimo lygis, tuo duonos suvartojama mažiau, nes žmogus gali valgyti daugiau ir įvairesnių gaminių. O anksčiau duoną valgydavome per pietus, pusryčius ir vakarienę“, - paaiškino K.Dulkis.

Šiandien populiariausi „Klaipėdos duonos“ gaminiai – „Klaipėdos plikyta duona“ be jokių priedų ir raikyta duona „Palanga močiučių“.

K.Dulkis pasakojo, kad skirtinguose regionuose duonos valgytojai skiriasi. Pavyzdžiui, Vakarų regiono gyventojai labiau mėgsta šviesią, plikytą, vadinamąją pamario krašto duoną. Vilniaus krašte labiau perkama juoda, vadinamoji Bočių arba Dzūkų duona.

„Klaipėdos duona“ gamina virš 100 pavadinimų gaminių. Vieni jų ilgainiui dingsta, kiti – atgimsta.

Privatizacijos nesužlugdė

„Klaipėdos duonos“ darbuotojai didžiuojasi ne tik produkcija, bet ir tuo, kad per tris dešimtmečius sugebėjo atsilaikyti prieš užsienio kompanijų viliones supirkti bendrovės akcijas.

Beveik visos kitos duoną gaminančios stambiosios Lietuvos bendrovės yra valdomos užsienio, daugiausiai – suomių kapitalo.

Apie 140 „Klaipėdos duonos“ akcininkų, kurių didžioji dalis yra bendrovės darbuotojai, ne kartą sulaukė siūlymų parduoti akcijas, bet tam sugebėta atsispirti.

Vadovas sakė, kad atkūrus nepriklausomybę ir prasidėjus privatizacijoms, skirtingai negu dauguma gamyklų, „Klaipėdos duona“ neiširo. Čia nekilo ir įmonės vadovų konfliktų, per kuriuos būtų išdalintas turimas turtas.

„Kai kurie mūsų akcininkai pradėjo čia dirbti dar tada, kai gamykla tebebuvo statoma, nemažai čia dirba 15 – 25 metus. Jie gamyklą laiko antraisiais namais“, - džiaugėsi K.Dulkis.

Bandeles mainė į ledus

Direktorius teigė, kad bendrovė „Klaipėdos duona“ išvengė ir situacijų, kai dėl pinigų stygio žmonėms tekdavo dalį atlyginimo mokėti produkcija. Esą atlyginimai čia visada mokėti laiku. Bet buvo laikas, kai įmonės darbuotojai produktus slapčia nešdavosi namo.

Tačiau dabar, anot K.Dulkio, to nebėra. Darbuotojams leidžiama gamykloje valgyti gaminius, bet nevalia jų neštis namo.

Pasidomėjus, ar tiesa, kad sovietiniais laikas tarp tik tvoros skiriamų Duonos ir Pieno kombinatų darbuotojų vykdavo savotiški mainai produkcija, vadovas neslėpė, kad buvo ir tokie laikai.

„Paprastai pas mus įsidarbinęs jaunimas per tvorą keisdavosi bandelėmis ir ledais. Todėl tvoras pradėjo saugoti šunys. Bet ir juos žmonės produktais sugebėdavo prisijaukinti“, - šyptelėjo K.Dulkis.

Kainos ir toliau kils

Pastaruoju metu drastiškai pabrango daugybė maisto produktų, tarp jų – ir duonos gaminiai. Vien šiemet jų kaina pakilo apie 20 procentų.

Pašnekovas mano, kad duona ir toliau neišvengiamai brangs.

„Kai esame Europos Sąjungoje, kainos neišvengiamai kils. Kadangi mūsų šalies tikslas įsivesti eurą, visose ES šalyse kainos turės daugmaž suvienodėti. Jos didėja dėl įvairių priežasčių – žaliavų, energetinių resursų ir darbo užmokesčio brangimo“, - vardijo K.Dulkis.

Direktorius neigė, kad kainų kilimą galėjo lemti ir kartelinis susitarimas, kuriuo įtarti pienininkai.

„Lietuvoje yra apie 400 duonos kepėjų. Stambiausiems, išskyrus mus, vadovauja suomiai, turintys visiškai kitokius nei mūsų tikslus. Neįsivaizduoju, kaip skirtingas vizijas turintys lietuviai ir suomiai galėtų susitarti dėl kainų“, - sakė pašnekovas.