Sunku net patikėti, kad vienas prasčiausių infrastruktūrinių sąlygų uoste turinti bendrovė "Klaipėdos konteinerių terminalas" išlieka didžiausia konteinerių krovėja ne tik Lietuvos, bet ir kituose rytinės Baltijos šalių uostuose.

Sunku net patikėti, kad vienas prasčiausių infrastruktūrinių sąlygų uoste turinti bendrovė "Klaipėdos konteinerių terminalas" išlieka didžiausia konteinerių krovėja ne tik Lietuvos, bet ir kituose rytinės Baltijos šalių uostuose.

Ne visada priimdavo laivus

Pernai Klaipėdos konteinerių terminalo krova siekė beveik 250 tūkst. TEU (sąlyginių vienetų) ir buvo 11 proc. didesnė nei 2011 metais. Šiemet per pirmąjį pusmetį vėl fiksuojamas konteinerių krovos augimas. Krauta per 130 tūkst. TEU arba 7 proc. daugiau nei pernai.

Vertinama, kad krovos rezultatai atitinka lūkesčius. Tačiau vis prisimenami 2008-ieji, kai buvo pasiektas visų laikų terminalo krovos rekordas – 302 tūkst. TEU per metus.
Krovos, kuri dabar atsistato, kritimus lėmė ne tik pasaulinė recesija, prasidėjusi kaip tik 2008 metais, bet ir buvusio didžiausio kliento MSC išėjimas. Jis iš Klaipėdos konteinerių terminalo perėjo į "Klaipėdos Smeltę" po to, kai MSC antrinė kompanija ją įsigijo.

MSC grupės žengimas į Klaipėdos uostą, kai ji įsigijo "Klaipėdos Smeltę" yra progresyvus dalykas, nes čia vis stengiamasi įkurdinti konteinerių skirstymo centrą. Žvelgiant iš bendrovės "Klaipėdos konteinerių terminalas" pozicijos pagrindinio kliento netektis buvo susijusi ir su objektyviomis priežastimis. Palyginti su kitomis didžiausiomis uosto krovos kompanijomis, „Klaipėdos konteinerių terminalas“ turėjo ir tebeturi mažiausius gylius prie krantinių.

MSC, pradėjusi naudoti didesnius fiderinius (trumpų pervežimų) laivus, norėjo tokių krantinių, kur juos galėtų priimti. Anksčiau atplaukus į Klaipėdos uostą neretai kildavo problemų. Jei uoste vandens lygis krisdavo apie 15–20 centimetrų, didesnės gramzdos MSC konteinervežiams nebebūdavo leidžiama plaukti prie konteinerių terminalo krantinių. Jie plaukdavo išsikrauti į Lenkiją, kad vėl galėtų grįžti į Klaipėdą.

Fideriniai konteinervežiai didės

Nors po MSC išėjimo iš "Klaipėdos konteinerių terminalo" praėjo keleri metai, šios bendrovės gylių prie krantinės problemos taip ir liko neišspręstos.
"Kol kas mus gelbsti tai, kad Baltijos jūroje plaukioja palyginti nedideli gramzdos iki 10 metrų konteineriniai laivai. Didžiausias pas mus atplaukęs buvo 1 800 TEU talpos. Tačiau planuodamos konteinerių gabenimo linijinius pakeitimus, kompanijos jau siunčia paklausimus, ar galėsime priimti didesnius fiderinius 11,5-12 metrų gramzdos laivus, kurie gabens 2,5-3 tūkst. TEU konteinerių", – prasitarė Klaipėdos konteinerių terminalo bendrovės vadovas Vaidotas Šileika.

Didesnių laivų statymas į konteinerines linijas susijęs su pasaulinės konteinerinės laivybos tendencijomis. Vis labiau didėja tarpkontinentiniai konteinervežiai. Dar šiemet didžiausia pasaulyje konteinerinės laivybos kompanija "Maersk Line" planuoja pradėti naudoti 18 tūkst. TEU talpos konteinervežį. Dideli konteinervežiai išstumia palyginti nesenus "Panamax" tipo laivus, kurie savo ruožtu išstumia senesnius mažuosius konteinervežius.

Fiderinėse linijose naudojami "Panamax" konteinervežiai plaukiotų rečiau, bet gabenant didesnį kiekį konteinerių jų reisai ekonomiškai greičiau atsipirktų.
Konteinerių gabenimo per Klaipėdos uostą galimybes analizuoja Taivanio kompanija "Evergreen". Baltijos jūroje plaukiotų jos 2 tūkst. TEU talpos fiderinis konteinervežis. Tokios talpos laivas plauktų ties dabartinio gylio Malkų įlankoje riba. 

Viltys dėl gylio nepasiteisino

Kada fiderinėse linijose pradės plaukioti "Panamax" tipo konteinervežiai, laiko klausimas. Klaipėdos uoste, tiksliau šiuo metu didžiausioje konteinerių krovos bendrovėje "Klaipėdos konteinerių terminalas" šis klausimas aštrus kitu kampu: kada Malkų įlankoje bus tokie patys gyliai, kaip kitose uosto vietose. Realu, kad 14,5 metro gylis, koks yra visame Klaipėdos uoste iki Jūrų perkėlos, galėtų būti ir Malkų įlankoje. Sąlygos tam yra.

Prieš kelerius metus jau buvo suteikta vilčių, kad pagal Uosto direkcijos planus Malkų įlankoje 13 metrų gyliai bus 2013-aisiais, tai yra šiais metais. Anot V.Šileikos, apie tai pranešta klientams, todėl dabar jiems reikia teisintis, kad tų infrastruktūrinių pokyčių, apie kuriuos kalbėta, dar vis nėra.

Kol kas niekas nepasakė, kad uždaro konteinerines linijas į Klaipėdą arba perkelia į kitą šio uosto terminalą. V.Šileikos teigimu, gabenti konteinerius į Klaipėdą linijų operatoriams yra naudinga. Čia pilni konteineriai ne tik atgabenami, bet ir išgabenami atgal – iškrovus iš konteinerių importines prekes, į juos kraunama Lietuvos pramonės eksporto produkcija. Iš dalies į konteinerius atgaliniams reisams kraunamas ir Baltarusijos gamyklų eksportas.

Gylis sutelktų krovos šuoliui

Klaipėdos konteinerių terminalas šiuo metu yra pasirengęs krauti 450 tūkst. TEU konteinerių per metus. Tokio kiekio konteinerių nėra, todėl kraunami ir kiti papildomi kroviniai – ratinė technika, žemės ūkio mašinos, sunkiasvoriai ir negabaritiniai kroviniai.

Neseniai per Klaipėdą į Afriką iškeliavo pirma partija rusiškų "Kamaz" sunkvežimių. Plėsdamas paslaugų asortimentą, terminalas vykdo ir įvairių krovinių, tokių, kaip metalo laužas, mediena, krovą į konteinerius.

Ir šiems kroviniams reikia didesnių gylių. Neseniai reikėjo priimti laivą su 10,8 metro gramzda. „Klaipėdos konteinerių terminalas“ to negalėjo padaryti – krovinys iškrautas kitoje uosto kompanijoje. 

Vis tiek pagrindinis krovinys lieka konteineriai. Jie terminale sudaro apie 86 proc. krovos. Skaičiuojant tonomis, Klaipėdos konteinerių terminalas pernai krovė 3,3 mln., šiemet tikimasi 3,5 mln. tonų krovos.

Didesni gyliai Malkų įlankoje reikalingi ne tik Klaipėdos konteinerių terminalui. Šioje dalyje yra ir Malkų įlankos terminalas, ir "Vakarų krova" ir KLASCO krantinės. Dabar visos Malkų įlankos bendrovės per metrus krauna apie 5,1 mln. tonų krovinių. Pagilinus iki 14,5 metro jų krova ūgtelėtų net iki 17 metrų.

"Visos kompanijos tikisi, kad nauji gyliai bus, todėl aplink Malkų įlanką statomi nauji sandėliai, plečiamos krovos galimybės. Mes planuojame įsigyti naują STS kraną. Jį užsakysime, kai tik

Uosto direkcija baigs statyti 143a krantinę. Kranas būtų pagamintas per 14 mėnesių. Realiai tikimės jį turėti 2015 metais", – teigė V.Šileika.
2015 metai minimi ne šiaip sau. Tikimasi, kad išvalius Malkų įlankos dokų duobes, sutvarkius Smeltės pusiasalio pakrantės apsauginę sienutę Malkų įlanka bus išgilinta. Klaipėdos konteinerių terminalas planuoja savo krovos pajėgumus nuo dabartinių 450 tūkst. TEU padidinti iki 650 tūkst. TEU per metus.

Kaimynai nesnaudžia

Klaipėdos uostas turi daryti viską, kad nepražiopsotų šiuo metu vykstančių pokyčių Baltijos jūros konteinerių gabenimo rinkoje.

Pasak V.Šileikos, kaimyniniai uostai nesnaudžia. Pastaraisiais metais pagal konteinerių krovos tempus Klaipėdą vejasi Ryga. Labai gerai konteinerių krovos augimai vyksta Talino uosto Mugos terminale. Iš jo yra tiesioginiai reisai į Rusijos automobilių gamyklas, kur konteineriais gabenamos automobilių detalės.

Klaipėdos uoste kasmetis bendras konteinerių krovos augimas sudaro apie 5 proc. Jei šiemet uostas krautų 400 tūkst. TEU, tai būtų neblogas rezultatas, nes tokios ribos konteinerių krova Klaipėdoje dar nebuvo peržengusi – vis sukdavosi ties 380 tūkst. TEU riba.

Pats Klaipėdos konteinerių terminalas šiemet tikisi krauti 270 tūkst. TEU.

"Didelių konteinerių krovos augimų šuolių bent kelerius metus į priekį negalime tikėtis. Manau, kad Baltijos regione bus nuolatinis 5 proc. konteinerinių krovinių augimas", – prognozavo V.Šileika.

Tokių šuolių, kokie buvo Gdanske – per metus 40-60 proc., kai čia "Maersk Line" atidarė savo HUB-ą, – Klaipėdoje galima tikėtis tuo atveju, jei HUB-as realiai pradėtų veikti "Klaipėdos Smeltėje".