Namų bendrijose

Kokią bendrovę pasirinks, taip ir šildysis

Pagal šilumos vartojimo tiekimo taisykles iki 2005 m. sausio 1 d. gyventojams teks patiems spręsti ir pasirinkti, kas toliau rūpinsis namo šilumos ūkio priežiūra.

Šilumos tiekėjai atliko tyrimą ir nustatė, kad beveik 40 proc. gyventojų net nežino, kokia bendrovė prižiūri jų namo šilumos ūkį. Tad didžiausia atsakomybė padėti gyventojams pasirinkti aptarnaujančią bendrovę tenka tarpininkams – namų administratoriams, bendrijų pirmininkams. O kai kurios namų bendrijos nori ir toliau pačios eksploatuoti savo šildymo sistemas. Ir tam daromi žygiai Vilniuje.

Kreipėsi į valstybės vadovus

- Šilumos ūkio įstatymas atėmė iš namų bendrijų galimybę pačioms eksploatuoti šildymo sistemas. Per daugelį metų už surinktus iš gyventojų pinigus sutvarkėme šilumos ūkį, sutaupytus pinigus panaudojome kitiems darbams, įrangos atnaujinimui. Dabar tą turtą ir surenkamus mokesčius už šilumos sistemų aptarnavimą tektų atiduoti naujai pasirinktam prižiūrėtojui. Todėl gegužės mėnesį Lietuvos miestų namų bendrijų asociacijos pirmininkai, susirinkę Vilniuje ir pasitarę, raštu kreipėsi į valstybės vadovus, kad pažeidžiamos namų bendrijų savininkų teisės valdyti savo turtą ir lėšas. Paprašyta pakoreguoti vieną šilumos ūkio įstatymo straipsnį ir palikti bendrijoms teisę pačioms eksploatuoti šias sistemas, patiems administruoti mokestį ir naudoti jį savo reikmėms, - sakė Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Algirdas Paleckis.

Pasak pirmininko, vėliau, gegužės 24 d. Seime įvyko bendras Ekonomikos, Valstybės valdymo ir Savivaldybių komitetų posėdis “Šilumos ūkio įstatymo taikymo praktikoje problemos ir ypatumai”. Jame dalyvavo Ūkio, Aplinkos ministerijų, Kainų komiteto, Šilumos tiekėjų, Namų bendrijų asociacijos, valstybinės energetikos atstovai.

- Po ilgų ir karštų diskusijų buvo sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota per vieną mėnesį pakoreguoti šilumos ūkio įstatymo straipsnį dėl šildymo sistemų prižiūrėtojo pasirinkimo bendrijų interesams apginti, - sakė A. Paleckis.

Jis tiki, kad ši problema bus išspręsta bendrijų naudai, ir patarė miesto bendrijų pirmininkams neskubėti rinktis šilumos ūkio sistemų prižiūrėtoją, o domėtis, kaip jie dirba, rinkti informaciją, kokie jų įkainiai, veiklos rezultatai. A. Paleckis apgailestavo, kad tokios informacijos spaudoje labai trūksta. Kadangi miesto taryba dar nepatvirtino maksimalių tarifų, tad per anksti rinktis ir aptarnavimo bendrovę.

Skeptiškos nuomonės

A. Paleckis pasakojo, kad 90 proc. namų bendrijų šilumos sistemas apsitarnauja pačios. Už gyventojų pinigus įsigijo įrangą, sukūrė bazę. Iš dalies pagal pačių nustatytus įkainius už buto kvadratinį metrą bendrija ne tik prižiūri šilumos sistemas, bet, taupiai šeimininkaudama, už tuos pačius pinigus atlieka ir įvairius remonto ir kitus darbus. Perėmus šilumos ūkį prižiūrėti kitai bendrovei, bus ir kita tvarka, ir reikalavimai. Pavyzdžiui, jeigu reikės pakeisti daugiau nei pusės metro vamzdį, gyventojams už tai reikės mokėti papildomai. Tik už atskirą mokestį bus atliekami remonto darbai ir buto viduje, o pinigai nukeliautų į aptarnavimo bendrovę ir negrįžtų. Tai nenaudinga gyventojams.

Jeigu gyventojai iki 2005 m. sausio 1 d. neapsispręs ir nepasirinks kokios nors aptarnaujančios bendrovės, šilumos eksploatuotoju automatiškai taps šilumos tiekėjas AB “Klaipėdos energija”.

- Nerimą kelia tai, kad šilumos tiekėjas taps ir sistemų prižiūrėtoju. Kodėl aš esu skeptiškai nusiteikęs firmų atžvilgiu, galiu paaiškinti. Taisyklėse numatyta, kad šiluminininkas į šilumos centrą turi ateiti kartą per savaitę patikrinti parametrus, pareguliuoti. Kai kurių firmų šilumininkai aptarnauja iki 60 centrų, tai kaip jie gali suspėti visur pabuvoti ir pasiekti aukštą darbo kokybę? Tad geriau apsitarnauti patiems, - įsitikinęs asociacijos pirmininkas.

Ieškojo spragų tarp eilučių...

“Rumpiškės” namų bendrija su AB “Sobo sistemos” bendradarbiauja jau keletą metų. Bendrovė padėjo atlikti kai kuriuos remonto darbus, konsultavo įvairiais klausimais, dėl namo šilumos ūkio. Todėl bendrijos pirmininkas Sigitas Remėza pasiūlė gyventojams šilumos sistemų prižiūrėtoju pasirinkti “Sobo” bendrovę. Apie tai informacinį pranešimą įdėjo į 551 gyventojo buto pašto dėžutę ir prašė pasakyti savo nuomonę.

- Atėjo tik 10 žmonių, prašė parodyti sutarties projektą, pritarė ir pretenzijų nebuvo. Tačiau tik vienas bendrijos narys skaitė ne tai, kas parašyta, o ieškojo įtarimų tarp eilučių: kokia tikimybė, kad bendrijos pirmininkas negauna atlyginimo iš “Sobo sistemos”? Kodėl nepaskelbtas šilumos centrų priežiūros konkursas? Kas garantuos, kad, padarius šilumos centro renovaciją Rumpiškės g. 2-ajame name, bendrovė neplėš iš gyventojų tiek pinigų, kiek norės ir t.t. Paaiškinau, kad bendrijos pirmininkas nedirba “Sobo sistemų” bendrovėje ir iš ten negauna atlyginimo, kad už šilumą gyventojai mokės pagal nustatytus tarifus, o konkursą skelbti šilumos ūkio taisyklėse nenumatyta. Jose parašyta, kad šilumos centrų prižiūrėtoją gyventojai pasirenka patys. Tačiau paaiškinimai žmogaus netenkino, ir jis net pagrasino “ieškoti teisybės”. O dauguma bendrijos narių išvis nesureagavo į informacinį pranešimą ir dabar neaišku, sutinka jie, kad prižiūrėtojas būtų “Sobo sistemos”, ar ne? – sakė S. Remėza.

Vyravo nuomonė, kad namų bendrijos prieš valdas laimi tuo, kad turi savus šilumininkus ir gali geriau ir taupiau šeimininkauti. Dabar šilumos ūkio įstatymas reikalauja, kad šilumos centrus aptarnautų aukštos kvalifikacijos specialistai, ir gyventojai turi nuspręsti, kas jie bus.

- Bet koks specialistas su aukštuoju techniniu išsilavinimu ir turintis licenciją dirbs už 500 Lt? Teks atlaisvinti tris darbuotojus – šilumininką, suvirintoją ir santechniką. “Sobo sistemos” aptarnavimo sąlygos priimtinos – už 1 kv. metrą 9 ct su PVM. Beje, aš prašiau kitų specializuotų firmų pranešti savo įkainius, kad būtų galima palyginti, bet atsakymo nesulaukiau. Apskritai informacijos apie specializuotas firmas, išskyrus AB “Sobo sistemos” bei AB “Klaipėdos energija”, spaudoje nėra. Tad kaip žmonėms orientuotis, ką pasirinkti? O ir nuomonės žmonių skirtingos, todėl visiems neįtiksi. Mes pasirašysime sutartį su “Sobo sistemų” bendrove ir nelauksime Naujųjų metų, nes tada perims šilumos tinklai. Manau, kad negali būti tas pats šilumos tiekėjas ir sistemų prižiūrėtojas. O jeigu bendrijos netenkins pasirinkto prižiūrėtojo darbas, sutartį visada galima nutraukti, - sakė bendrijos pirmininkas.

Kaip visada, problemų šiuo klausimu neturėjo aktyvūs “Smiltelės” bendrijos nariai. Pirmininkė Kristina Buslajeva sakė, kad gyventojams išsiuntė 1660 pranešimų ir gavo į juos 1200 teigiamų atsakymų. Bendrija numačiusi sudaryti sutartį su individualia įmone tik labai svarbiems kvalifikuotiems darbams. Dabar laukia, kokį sprendimą dėl tarifų priims miesto taryba.

Laukia naujo bendrijų įstatymo

A. Paleckis sakė, kad, šalyje padarius šilumos sistemų aptarnavimo kainų analizę, paaiškėjo, kad jos išaugo penkis kartus. Pavyzdžiui, anksčiau jos buvo nuo 9 iki 12 ct už kvadratinį metrą, o dabar kai kur siekia net apie 50 ct. Neaišku, kokios jos bus patvirtintos Klaipėdoje. Bendrijose tarifas buvo koreguojamas ir lėšos naudojamos ten, kur nusprendė bendrija. Pirmininkas pripažįsta, kad būtina kelti bendrijų šilumos sistemų aptarnavimo personalo kvalifikacinius reikalavimus, bet centrus nebūtina aptarnauti specializuotoms bendrovėms. Energetikos inspekcija pažadėjo organizuoti bendrijų specialistų mokymą, galbūt kai kuriuos darbuotojus teks pakeisti aukštesnės kvalifikacijos specialistais.

- Labai svarbu, kad šiuo atsakingu bendrijoms laikotarpiu pertvarka aktyviai domėtųsi gyventojai, pasakytų savo nuomonę dėl siūlomų bendrovių paslaugų, padėtų pirmininkui. Deja, dauguma bendrijos narių pasyvūs, neina į susirinkimus, nežino, kas vyksta name, ką reikia remontuoti, ir dėl visų problemų kaltina pirmininką. Tad džiugu, kad ruošiamas naujas bendrijų įstatymas, kuris turėtų pasirodyti Naujųjų metų išvakarėse ir kuris iš pagrindų turėtų pakeisti susirinkimų kvorumo klausimą. Jis bus ne pasyviųjų bendrijos narių naudai, o orientuosis į aktyviuosius, kurių nuomonė nepriklausys nuo tų, kurie neateina į susirinkimus. Tokiu būdu bus lengviau reguliuoti bendrijos gyvenimą.