Jis priminė, kad NATO šalys įsipareigojo iki 2030 m. skirti po 5 proc. savo BVP – iš jų 3,5 proc. tiesiogiai gynybai, dar 1,5 proc. – susijusioms reikmėms.

„Mano skaičiavimas yra toks, kad (gynybai – ELTA) vidutiniškai mes išleisime per artimiausius dešimt metų apie 3 proc. BVP (…). 3 proc. per metus Europos Sąjungoje yra apie 600 mlrd. eurų – tai jeigu mes paimame 10 metų ir po 600 mlrd. eurų kasmet, tai mes gauname apie 6 trln. eurų“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo A. Kubilius.

„Ne visi pinigai eina į tą tikrąją, „kietąją“ gynybą, yra ir atlyginimai kariuomenei, yra pensijos – (…) skaičiuojama, kad nuo 30 iki 50 proc. eina tai „kietai“ gynybai, tai reiškia, kad (per dešimtmetį – ELTA) tam turime apie 2 trln. eurų“, – aiškino eurokomisaras.

Jo teigimu, visų NATO priklausančių Europos valstybių gynybiniai pajėgumai šiuo metu įgyvendina tik kiek daugiau nei pusę naujuose aljanso planuose numatytų planų.

„Reikia įsivertinti, kokios pinigų sumos per artimiausius dešimt metų pasieks gynybą Europoje. Verta atsiminti, kad didžiausi pinigai Europoje gynybai ateina iš nacionalinių biudžetų“, – teigė A. Kubilius.

Jau skelbta, kad vienas iš naujų ES mechanizmų gynybai finansuoti yra lengvatinių gynybos stiprinimui skirtų paskolų priemonė (SAFE), iš kurios Lietuvai numatyta 6,4 mlrd. eurų.

Pasak A. Kubiliaus, šias lėšas Lietuvos Vyriausybė turėtų gauti 2026-ųjų pradžioje, o iki lapkričio pabaigos pateikti konkrečius gynybos investicijų planus.

„Mūsų siekis, kad jau kitų metų pačioje pradžioje tie pinigai pasiektų Vyriausybes ir jau būtų daromi kontraktai. Yra leidžiama kontraktus daryti palengvintu, efektyvesniu būdu – galima atidaryti jau veikiančius kontraktus ir juos tiesiog išplėsti, kas leistų sutaupyti labai daug laiko, tą (…) Vyriausybės irgi turi matyti“, – kalbėjo A. Kubilius.

„Sprendimus daug kur reikia daryti „pakeliui“, (…) nes ir nauja programa, ir mes bandom suvokti, kaip padaryti taip, kad ji būtų pati efektyviausia“, – tikino eurokomisaras.

A. Kubilius pabrėžė, kad norėdamos gauti paskolos lėšas valstybės turi suplanuoti, kaip jas spėti išleisti iki 2030-ųjų.

„Prioritetus nusistato pačios valstybės, derina su NATO pagal gynybos planus“, – sakė eurokomisaras.

Į 150 mlrd. eurų vertės gynybos paskolų fondą ES šalys galėjo pretenduoti nuo gegužės pabaigos, paraiškas paskoloms pateikė 19 bendrijos valstybių.