Kuo maitina Europa

Prekyba

Kuo maitina Europa

Lietuviškos prekės užleidžia vietą europietiškai maisto produkcijai

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapo palankiau plėtoti prekybą su užsienio šalimis. Panaikinus muitus iš ES valstybių įvežamoms prekėms, gegužės ir birželio mėnesiais europietiška produkcija plūstelėjo į mūsų šalies rinką. Importuojamų prekių srautas greitai stiprėja. Vartotojai džiaugiasi, galėdami įsigyti pigesnių atvežtinių maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių, o lietuviškos produkcijos paklausa sumažėjo. Nedaug padidėjus iš trečiųjų, nepriklausančių Europos Sąjungai šalių tiekiamų prekių muito mokesčiams, sumažėjo eksporto į Lietuvą mastai, pakilo šios produkcijos kaina. Prekybininkai bei rinkos tyrimus atliekantys specialistai prognozuoja: jei ilgesnį laiką išliks šios tendencijos, šalies rinką užplūstančios kokybiškos ir nebrangios europietiškos prekės gali išstumti iš rinkos lietuvišką produkciją.

Importas išaugo

Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateiktais duomenimis, jau balandžio mėnesį bendras Lietuvos importas gerokai viršijo bendrojo eksporto rodiklius. Palyginti su šių metų kovo mėnesio užsienio prekybos analizės rezultatais, eksportuojamų prekių padaugėjo 2,4 proc., importuojamų – net 19,1 proc. Šiuo laikotarpiu daugiausiai lietuviškos produkcijos pateko į Europos Sąjungos ir į ją stojančių šalių rinką, pagrindiniais importo partneriais įvardijamos Vokietija, Prancūzija, Italija, Rusija bei Lenkija. Nors galutiniai gegužės mėnesio rinkos tyrimų rezultatai dar nepateikiami, specialistai prognozuoja, kad kurį laiką vis didėjančio prekių importo iš ES valstybių tendencija turėtų išlikti. Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresniojo eksperto Ramūno Vilpišausko teigimu, sunku numatyti konkrečius skaičius, kiek dar gali padidėti importo apimtys, tačiau artimiausiu metu dėl panaikintų muitų ir atsiradusios galimybės užsisakyti pigesnes prekes prekybininkai vartotojams tieks vis daugiau europietiškų prekių. Ekspertas palankiai vertina šiuo metu Lietuvos rinkoje susiklosčiusią padėtį. Anot jo, dėl vis didėjančios konkurencijos tiek tarp užsienio šalių tiekėjų, tiek tarp vietos gamintojų labiausiai laimi vartotojai, kurie turi didesnę pasirinkimo laisvę prekių įvairovės ir kainų atžvilgiu.

Skiriasi nedaug

Iš Europos Sąjungos ir kitų Centrinės Europos valstybių į Lietuvą daugiausiai importuojama žemės ūkio ir maisto produktų – pašarai gyvūnams, mėsa ir mėsos subproduktai, daržovės. Nemažą dalį ant prekybos centrų lentynų patenkančios užsienietiškos produkcijos sudaro prekės ir augalinės kilmės produktai, kurie mūsų šalyje nėra auginami ar gaminami, pvz., kava, arbata, įvairūs riešutai, egzotiški švieži ir džiovinti vaisiai – bananai, vynuogės, mangai, figos, kinkanai, ličiai, rambutanai ir pan.

Tačiau uostamiesčio parduotuvėse daugėja ir maisto produktų, kurie turi puikių lietuviškų pakaitų.

Didžiuosiuose Klaipėdos prekybos centruose šalia „Žemaitijos pieno“,“Pieno žvaigždžių”, „Rokiškio sūrio“ pieno produktų puikuojasi lenkiški, vokiški, latviški, suomiški, belgiški jogurtai, pienas, švediškas, čekiškas, olandiškas, lenkiškas margarinas. Tarp “Klaipėdos duonos”, “Vilniaus duonos”, “Baltojo pyrago”, “Fazer Gardėsio” ir kitų kepyklų kepinių galima rasti vokiškų bandelių, prancūziškų džiūvėsių, estiškų meduolių, o fasuoti sausainiai, vafliai ant lentynų patenka daugiausiai iš Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Belgijos. Lietuviškos jūros gėrybės ir jų produktai atkakliai konkuruoja su Olandijos, Danijos, Estijos, Norvegijos, Čekijos ir kitų šalių tiekėjų produkcija.

Iš ES ir kitų šalių, su kuriomis Lietuva pasirašė laisvosios prekybos sutartis, atvežamos prekės ir maisto produktai sudaro rimtą konkurenciją lietuviškiems gaminiams, kurių kaina, įstojus į ES, padidėjo keliais procentais.

Kelios kategorijos

Didžiausių šalies prekybos centrų vadovai teigia, neteikiantys pirmenybės lietuviškai ar kokios nors užsienio šalies produkcijai. “Esame tik tarpininkai tarp gamintojų ir vartotojų, stengiamės numatyti ir išpildyti pirkėjų pageidavimus”, – sakė IKI, “Ikiuko” ir “Pigiau grybo” prekybos centrų operatoriaus Lietuvoje UAB “Palink” generalinis direktorius Aidas Mackevičius. Pasak jo, vartotojas rinkoje – svarbiausia – jis renkasi norus ir galimybes atitinkančias prekes, jautriai reaguoja net į menkiausius kainų svyravimus. Jei pabrangusiam mėgstamam lietuviškam gaminiui atsiranda pigesnis atvežtinis pakaitalas, žmonės dažniausiai renkasi pastarąjį, aiškino A. Mackevičius. Generalinio direktoriaus teigimu, prekybos centruose prekių kainos skirstomos į keletą kategorijų – žemos, vidutinės ir aukštos. Šiuo metu Lietuvos gamintojų produkcijos kainų lygis atitinka antrą bei trečią kategorijas, todėl tai, kad pirkėjai pirmenybę teikia parduotuvių lentynas užplūdusioms nebrangioms lenkiškoms prekėms – pienui, cukrui, šokoladui, pomidorų padažui, sausainiams ir kt., yra normalus reiškinys. “Lenkijoje tarptautinių kompanijų gaminamos prekės yra nebrangios ir kokybiškos. Pvz., lietuviai mielai vartoja lenkiškus “Danone” serijos jogurtus, kurių kokybė abejonių beveik niekam nekelia. Mažo indelio kaina – nuo 0,69 Lt, t.y. mažesnė nei vidutinė lietuviškos produkcijos kaina”, – sakė A. Mackevičius.

Importuos daugiau

UAB “RIMI Lietuva” generalinės direktorės Ingos Skisaker teigimu, šiam tinklui priklausančiuose prekybos centruose staigaus importinių prekių kiekio padidėjimo dar nėra. “Šiuo metu vyksta derybos su įvairių Europos Sąjungos šalių tiekėjais – ieškome pigesnių, bet kokybiškų maisto produktų, kurie patenkintų mūsų pirkėjų poreikius. Tam reikia laiko”, – sakė I. Skisaker. Generalinė direktorė mano, kad labai greitai RIMI tinklo parduotuvėse europietiškų maisto prekių, ypač konservuotų produktų, sūrio, dešros ir kitų gaminių asortimentas taip pat padidės. “Jau dabar nemažai Danijos, Olandijos, Austrijos, Italijos ir kitų ES valstybių gamintojų nori prekiauti savo produkcija šio tinklo parduotuvėse”, – teigė I. Skisaker.

Lemia konkurencija

UAB “VP Market” prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė “Klaipėdai” teigė, kad atsivėrusios ES sienos suteikia prekybininkams galimybę prieinamomis kainomis importuoti įvairią produkciją iš Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Ispanijos, Italijos ir kitų šalių. Prekiaujama ir maisto produktais, pagamintais trečiosiose šalyse. Tačiau V. Jakubauskaitė nemano, kad padidėjęs importinių prekių srautas gali išstumti iš rinkos Lietuvos gamintojus. “Viską lemia konkurencingumas. Ir vietiniai gamintojai, ir importuotojai turi būti lankstūs, prisitaikyti prie greitai besikeičiančių ekonominių sąlygų. Jeigu vietos gamintojų produkcijos kainos ženkliai padidėja, prekybininkai ieško kuo ją pakeisti, kad pirkėjui galėtų pasiūlyti kuo įvairesnių prekių patraukliomis kainomis”, – aiškino atstovė ryšiams su visuomene. Anot V. Jakubauskaitės, sunku pasakyti, kurių gamintojų produkcija šiuo metu yra paklausesnė – tai priklauso nuo maisto prekės ir jos kategorijos. Pirkėjai palankiai vertina mūsų šalyje gaminamus pieno produktus, mėsos gaminius, saldumynus, paklausūs yra atvežtiniai padažai, konservuoti žirneliai, kukurūzai, agurkai ir kiti produktai, taip pat jūros gėrybės – žuvys, konservai. Daržovių renkamasi, atsižvelgiant į sezoną, - didelę paklausą turi tiek lietuviškos, tiek importuotos.

Sugriežtinta kontrolė

Rinkdamasis tam tikrą gaminį, vartotojas paprastai atsižvelgia ne tik į patraukliai nedidelę maisto produkto kainą, bet ir į prekės kokybę. Specialiosios tarnybos pasienyje ir mūsų šalies viduje griežtai kontroliuoja į Lietuvą importuojamų maisto produktų kokybę, tikrina atvežamų prekių dokumentus, kad į šalies rinką nepatektų nesaugūs ir nekokybiški, sudėties reikalavimų neatitinkantys, žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų – konservantų, nitratų, pesticidų ar kancerogeninių medžiagų turintys maisto produktai. Itin griežti reikalavimai keliami iš trečiųjų šalių tiekiamai produkcijai. Pasienio ir transporto valstybinės veterinarijos tarnybos viršininkas Donatas Jonauskas pasakojo, kad eksportuotojai, turintys teisę tiekti savo produkciją į Europos Sąjungos šalis, apie atvykstantį krovinį privalo informuoti iš anksto tarnybos postą. Tokių postų šiuo metu veikia dvylika. Pasienyje atliekama dokumentų patikra, produktų identifikavimo procedūra bei fizinė prekės kontrolė, atliekami laboratoriniai tyrimai bei higieninė ekspertizė. Itin kruopščiai ištiriami vadinamieji “jautrūs” maisto produktai, kurių sąrašą patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Į “jautrių “ maisto prekių sąrašą įtraukti įvairių rūšių riešutai iš Kinijos ir Irano, citrusiniai vaisiai, paprikos, vynuogės ir kai kurios kitos importuojamos uogos, kava iš Nikaragvos ir Gvatemalos, imbieras, joduota druska, sojos ir kukurūzų produktai bei šių ingredientų turintys produktai, maisto priedai, papildai. Papildomos kontrolės reikalauja ir specialiosios paskirties produktai, skirti kūdikiams ir mažiems vaikams, sportininkams, diabetikams, taip pat nauji maisto produktai.

Jeigu jokių pažeidimų neužfiksuojama, prekes leidžiama įvežti į šalį. Tačiau, anot D. Jonausko, įvairių pažeidimų neretai užregistruojama – dokumentuose klaidingai nurodoma produkto kilmės šalis, būna pasibaigęs galiojimo laikas, pasitaiko gaminio ženklinimo pažeidimų, randama ir infekcinių ligų užkrato. Tokiais atvejais siunta visada grąžinama tiekėjui.

Tikrina rinkoje

Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Rinkos priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojos Jūratės Mačiulienės ir maisto produktų inspektorės Redos Lukoševičiūtės teigimu, iš Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių įvežamų maisto produktų kontrolė baigiama vidaus rinkoje. Čia atliekami planiniai saugos ir kokybės patikrinimai pagal iš anksto numatytą programą. Papildomi laboratoriniai tyrimai, kuriems maisto produktų mėginiai yra siunčiami į Vilnių, yra brangūs, todėl jie atliekami tik gavus ES šalių prekių saugą užtikrinančių institucijų pranešimus apie nesaugius maisto produktus, jų priedus, neatitinkančius saugos reikalavimų ir keliančius grėsmę vartotojams, arba gavus pastarųjų skundą. Specialistės minėjo, kad dažniausiai nustatomi smulkūs, pvz., gaminio ženklinimo, pažeidimai. Rimtesnių skundų dėl europietiškos produkcijos kokybės užfiksuota dar nebuvo.