Prasidėjus Naujiems metams įprasta vertinti naujus, dažniausiai nemalonius pokyčius.

Prasidėjus Naujiems metams įprasta vertinti naujus, dažniausiai nemalonius pokyčius.

Metų pradžioje - keitimų bumas

Lietuvoje nuo sausio 1 dienos kasmet pastebimi nauji pokyčiai valstybės pinigų administravimo srityje. O ypač dažnai Naujus metus pasitinkame mokesčių pakeitimais.

Kur dirba daug valdininkų kaip taisyklė prigalvojama ir įvairiausių naujų pasikeitimų. Dažniausiai laikas naujiems pokyčiams įvesti ir pasirenkama metų pradžia.

Lietuvoje daug pokyčių susiję su minimalaus atlyginimo keitimu. Tiesa, jūrinis sektorius tuos pokyčius pajus mažiau, ners minimalių atlyginimų jame beveik nėra. Laivuose jūrininkai taip pat uždirba gerokai daugiau nei numato Lietuvos minimalūs atlyginimai.

Nors vis dažniau girdime, kad su Lietuvos jūrų laivininkystės bankrotu lietuviško laivyno ir nebeliko.

Papildomas saugumas

Pasaulinės laivybos srityje nuo sausio 1 dienos pradeda veikti keletas svarbių pokyčių, kuriuos pateikė Tarptautinė jūrų organizacija (IMO).

Tiesa, tokių radikalių pokyčių, kaip buvo 2015 metų pradžioje, kai Šiaurės ir Baltijos jūrose pakeistos sudegusio kuro sieros junginių išmetimo normos, šiemet nuo sausio 1 dienos nenumatoma.

Šiemet pradeda veikti kiek pakoreguota 1974 metų tarptautinė žmonių gyvybės gelbėjimo jūroje konvencija. Jos pokyčiai susieti su keleivine laivyba. Koreguota ir jūrininkų rengimo bei diplomavimo tvarka.

Kiti pokyčiai susieti su laivų techniniais pokyčiais. Įvestos papildomos sąlygos dėl laivų teršimo, pakoreguota 1966 metų tarptautinė konvencija dėl krovinių markės, 1969 metų konvencija dėl laivų matavimų, 1972 metų tarptautinės taisyklės dėl laivų susidūrimo.

Nuo 2016 m. sausio 1dienos ypač griežtinamos saugos sąlygos apimančios priešgaisrinę saugą ir ventiliacines sistemas didesniuose kaip 8000 tonų dedveito naftos ir cheminiuose tanklaiviuose.

Lietuva tokių laivų neturi, bet vienas kitas mūsų šalies jūrininkas dirba naftos ir cheminiuose tanklaiviuose. Netgi yra keli jūrų kapitonai vadovaujantys tokiems laivams.

Nuo 2016 metų sausio 1 dienos naujos papildomos saugos sąlygos numatomos ir jūrų keltų automobilių laikymo patalpose. Tai siejama su dažnais gaisrais, kai užsidega automobiliai, o po to gaisras išplinta po visą laivą. Geriausias pavyzdys 2010 metų spalį užsidegus vilkikui laive „Lisco Gloria“ išplitęs gaisras.

Papildomų saugumo priemonių nuo šių metų pradžios įsigaliojo ir suskystintas dujas gabenantiems laivams. Į Klaipėdos uostą tokie laivai kol kas užsuka rečiau nei buvo planuota.

Nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigalios ir nemažai pakeitimų, kurie susiję su laivų techninėmis sąlygomis statant naujus laivus. Pavyzdžiui, dėl laivų bandymų, kai kurių papildomų saugumo priemonių.

Pokyčiai dėl balastinių vandenų

Nuo šių metų, greičiausiai spalio mėnesio, gali įsigalioti ir diskusijų sukėlusi Tarptautinė balastinių vandenų konvencija.

Ji įsigaliotų nuo spalio 24 dienos, jei paaiškėtų, kad iki 2015 metų pabaigos konvenciją pasirašė pakankamas kiekis šalių, kurių laivynas sudaro ne mažiau kaip 35 proc. pasaulinio laivyno tonažo.

Baigiantis 2015 metams konvenciją buvo pasirašiusios 47 šalys (reikia ne mažiau 30). Bet ar tų šalių laivynas sudaro 35 proc. pasaulinio tonažo dar buvo abejojame. Tikslus pasirašiusių šalių laivyno tonažas paaiškės šį mėnesį. Mat 2015 metais dėl prastos situacijos pasaulinėje laivyboje vyko intensyvūs atskirų šalių laivų tonažo pokyčiai. Kai kurios šalys neteko savo laivynų.

2004 metais priimtos Balastinių vandenų konvencijos nuostatos sugriežtins balastinių vandenų išpylimą iš laivų. Į uostą plaukiantis laivas balastinius vandenis galės pasikeiti ne arčiau kaip 200 jūrmylių nuo kranto ir esant ne mažesniam kaip 200 metrų gyliui. Taip pat numatytos papildomos priemonės, kurios turėtų neleisti su balastiniais vandenimis plisti įvairiems vandens organizmams ir jūrinėms ligoms.