Laukiamas infliacijos mažėjimas
Nors šalies metinė infliacija kas mėnesį vis didėja ir balandį pasiekė naują rekordą – 11,7 proc., šalies finansų analitikai ramina, kad jau antrąją metų pusę ji turėtų stabilizuotis.
JAV dolerio įtaka
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda susitikime su uostamiesčio pramonininkų asociacijos nariais pabrėžė, kad įvairiems ekonominių rodiklių pakitimams didžiausios įtakos turėjo JAV finansinis bei dolerio nuosmukis. „Silpnėjant JAV doleriui sparčiai brangsta nafta, o tai atsiliepia visiems pasaulio ūkiams“, – kalbėjo G.Nausėda. Anot jo, Lietuvai šios valiutos susilpnėjimas didelės įtakos neturi: jo silpnėjimas lemia kai kurių prekių pigimą, tačiau kenkia šalies įmonėms, kurios savo produkciją eksportuoja į JAV.
„Amerika, kaip rinka, Lietuvai nėra labai įdomi, tad kai kuriais aspektais dolerio silpnėjimas mums netgi teikia naudos. Įmonių, kurios savo produktus eksportuotų, turime vos keletą“, – pabrėžė finansų analitikas. Vis dėlto JAV dolerio nuosmukis neigiamai atsiliepė euro zonos infliacijai, kuri šiuo metu siekia 3,3 proc. „Nors šis skaičius, palyginti su mūsų šalies infliacija, atrodo juokingai mažas, vis dėlto šis rodiklis yra gerokai padidėjęs – eurozonoje toleruojamas rodiklis negali viršyti 2 proc. ribos“, – patikino G.Nausėda.
Branginimas – susitarus
Pasak finansų analitiko, dabartiniai Lietuvos infliacijos rodikliai taip pat neguodžia, bet jau antrąją šių metų pusę laukiamas jos mažėjimas: pagal patį optimistiškiausią scenarijų metų pabaigoje ji turėtų stabilizuotis ties 8,5 proc.
Pagrindiniai veiksniai, skatinantys infliacijos didėjimą – brangstantys maisto, naftos produktai, didėjantys komunalinių paslaugų įkainiai, augantys atlyginimai.
„Nors tiek maisto, tiek naftos produktai brangsta visame pasaulyje, atlikę išsamią analizę pastebėjome, kad per pastarąjį laikotarpį daugiausiai maistas brango Lietuvoje ir Latvijoje – apie 20 proc., kitose ES šalyse – tik 5–7 proc.”, – patikino G.Nausėda.
G.Nausėdos teigimu, tikėtina, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje gerokai didesnį maisto produktų brangimą lėmė karteliniai susitarimai, kurių įrodyti yra beveik neįmanoma.
Būstai dar pigs
„Gyventojų perkamoji galia jau ir dabar sulėtėjusi, tai puikiai signalizuoja ir sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje. Tai neigiamai atsiliepia ir šalies bankams – paskolų išdavimo portfelis yra gerokai sumažėjęs, nes žmonės paskolų nebeįperka“, – sakė G.Nausėda.
Pasak jo, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pastatyta 40 proc. daugiau būstų nei per tą patį laikotarpį pernai, tačiau nuperkama jų vos vienas kitas.
Analitikas patvirtino, kad būstai šalyje jau atpigo 5–10 proc. ir iki metų pabaigos dar pigs. „Man teko kalbėti su daugeliu verslininkų, kurie skundėsi, kad būstų pirkimas yra visiškai sustojęs, todėl jie jau netrukus ims mažinti būstų pasiūlą tam, kad nereikėtų mažinti kainų“, – teigė G.Nausėda. Vis dėlto, anot jo, daugelis nekilnojamojo turto vystytojų tikina, kad kainas jie dar galėtų sumažinti iki 20 proc., tačiau tai daryti bijo: „Natūralu, kad bijoma mažinti būstų kainas, nes tuomet butų pirkimas sustotų apskritai –gyventojai imtų manyti, kad Lietuvą ištiks tokia pati nekilnojamojo turto krizė, kokia šiuo metu yra JAV.
Tačiau visus galiu nuraminti – to tikrai nebus“, – patikino G.Nausėda.
Pašnekovas pabrėžė, kad laukti, kol būstai atpigs iki žemiausio taško, neverta, nes po ilgalaikio pigimo, kainos ims vėl kilti.
Naujausi komentarai