LB siūlant keisti investicinio gyvybės draudimo tvarką, draudikai prašo palaukti Pereiti į pagrindinį turinį

LB siūlant keisti investicinio gyvybės draudimo tvarką, draudikai prašo palaukti

2026-05-02 17:41

Seime aiškinantis, ar investicinis gyvybės draudimas (IGD) kaip produktas atitinka vartotojų poreikius, Lietuvos bankas (LB) ragina keisti draudimo platintojų atlygio sistemą bei užtikrinti didesnę kontrolę. Tuo metu draudimo sektoriaus atstovai prašo tokius planus atidėti, nes, jų teigimu, situacija gali pasikeisti įsigaliojus anksčiau priimtiems griežtesnio reguliavimo sprendimams.


<span>LB siūlant keisti investicinio gyvybės draudimo tvarką, draudikai prašo palaukti</span>
LB siūlant keisti investicinio gyvybės draudimo tvarką, draudikai prašo palaukti / P. Peleckio / BNS nuotr.

LB atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu IGD platintojų komisinio atlyginimo sistema, susieta su draudimo sutartimis, gali kelti interesų konfliktų.

„Lietuvoje yra susiklosčiusi tokia platinimo praktika, kai agentai gauna mokestį už kiekvieną sudarytą sutartį. Ir dėl šio interesų konflikto labai dažnai, beveik 40 proc., ką parodė LB tyrimas, vartotojams yra pasiūlomas produktas, kuris neatitinka jų poreikių“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje teigė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė.

„Taip pat iš savo duomenų matome, kad dažniausiai yra parduodamas pats brangiausias produktas, lyginant su alternatyvomis. Ir tikrai būna atvejų, kai žmonės nustemba, kodėl po ilgo laiko jie nieko nesukaupia“, – tęsė ji.

Pasak LB Finansų rinkos priežiūros skyriaus vadovės Justinos Šalčiuvienės, siūlymai griežtinti sistemą Finansų ministerijai buvo pateikti dar 2020 metais, pakartotinai – ir pernai.

Šalies centrinis bankas siūlo keisti Draudimo įstatymą, siekiant riboti mokėti atlygį draudimo produktų platintojui, vadinamajam draudimo agentui, kurio mokėjimas ar dydis tiesiogiai priklauso nuo jam tarpininkaujant sudarytų, pakeistų ar pratęstų IGD sutarčių skaičiaus.

Taip pat, siekiant mažinti netinkamo pardavimo atvejus, siūloma nustatyti, kad produkto tinkamumo vertinimas ir rekomendacijos teikimas būtų privalomas parduodant IGD produktus.

Anot J. Šalčiuvienės, IGD įsigiję daugiau negu 432 tūkst. gyventojų, naujų sutarčių sudaroma po 29–50 tūkst. kasmet, tačiau, LB teigimu, šis draudimas dažnai neatitinka klientų poreikių.

„Mūsų slaptojo pirkimo tyrimas parodė, kad 39 proc. atvejų slaptiesiems pirkėjams buvo pasiūlyta jų poreikių neatitinkantis investicinis gyvybės draudimas“, – kalbėjo LB atstovė.

Taip pat ji tvirtino, kad IGD populiarumą lėmė ne paklausa, o pasiūla, esą jų platinime dominuoja draudimo agentai, per kuriuos sudaroma 67–70 proc. naujų sutarčių.

Pagrindinis agentų pajamų šaltinis – komisinis atlygis už sudarytą sutartį, pasak J. Šalčiuvienės, gali siekti ir iki 770 eurų už vieną sutartį.  LB duomenimis, jo dydis Lietuvoje beveik keturis kartus viršija ES vidurkį, kuris yra 3 proc., Lietuvoje – 11 proc. ir yra 1–2 vietoje tarp ES valstybių.

Finansų viceministro Luko Jakubonio manymu, siūlant pokyčius, reikėtų įvertinti ne tik poveikį vartotojams, bet ir verslui. Pasak jo, galbūt reikėtų keisti komisinio atlygio dydį, imtis kitų kompleksinių priemonių.

Tuo metu BFK pirmininkas Algirdas Sysas pažymėjo, kad sprendimai turėtų būti priimami kuo greičiau.

„Mes, politikai, turime užtikrinti ir vartotojų teises, ne tik verslo. Ir, jeigu bankas trejus metus rašo, kad tai yra prasti dalykai šioje srityje, reikėtų reaguoti greičiau, o ne daryti dar kažkokias darbo grupes ir dar ilgai svarstyti“, – akcentavo jis.

L. Jakubonis tvirtino, kad svarbu tiek verslas, tiek vartotojai, ir ministerija atsižvelgs į šį klausimą.

„Matyt, visada reikia ieškoti balanso ir iš tikrųjų rūpi abi pusės. Man atrodo, kad  (…) nubrėžti aiškią kryptį, kur link judame, iš tikrųjų yra tai, ko trūksta. Finansų ministerijoje vertiname šį klausimą kaip svarbų ir sugrįšime”, – kalbėjo jis.

Draudikai sako besijaučiantys puolami

Savo ruožtu Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos valdybos narė, bendrovės „Allianz“ vadovė Asta Grabinskė tikino, kad posėdyje iškeltos draudimo agentų veiklos spragos yra „netiesa“, o draudikams esą ir taip yra keliami griežti reikalavimai.

„Mūsų regione yra tokios šalys, kaip Lenkija, Čekija, Austrija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija ir kitos, ir tikrai galiu pasakyti, kad Lietuva tikrai bloguoju neišsiskiria nei reguliavimo prasme. Tikrai mūsų reguliuotojai yra labai pažangūs, labai atsakingi, ir mūsų produktai tikrai nėra nei brangiausi, nei komisiniai didžiausi. (...) Dabar tas toks puolimas ir, sakyčiau, netgi žeminimas, žmonių, kurie dirba, platindami mūsų produktus, (...) tikrai tai netiesa“, — komiteto posėdyje kalbėjo ji.

Pasak jos, bendrovėms taikomas reikalavimas kasmet susitikti su klientais, peržiūrėti sutartis ir įvertinti konkrečius asmens poreikius. A. Grabinskės teigimu, pagal LB taisykles, pardavimo procesas trunka kelias valandas, prireikia kelių susitikimų, taip pat yra analizuojami kliento finansai, poreikiai.

„Galbūt kažkada buvo kažkokių lengvabūdiškų dalykų, bet dabar, kiek LB (…) yra sureguliavęs, padaręs, kaip griežtai jie tikrina mus, prižiūri, tai sakyti, kad čia kažkokia betvarkė ir produktai ne pagal poreikius, tikrai aš negaliu sutikti“, – kalbėjo ji.

„Allianz“ vadovė tvirtino, kad draudimo agentų gaunamos pajamos neviršija Lietuvos vidutinio atlyginimo.

Asociacijos prezidentas Giedrius Rimša taip pat akcentavo, kad pastaraisiais metais buvo priimti sprendimai, griežtinantys reikalavimus IGD, tačiau ne visi jie esą yra įsigalioję. Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad, diskutuojant dėl įstatymo pakeitimų, reikėtų palaukti.

„Todėl mūsų prašymas yra dar kartą atsižvelgti į tai, ką mes rašėme LB, Finansų ministerijai, kad tie mūsų siūlymai sulauktų dar savo laiko dėl rezultatų, kurie bus, įsigaliojus visiems pakeitimams“, – posėdyje teigė jis.

Kartu G. Rimša tvirtino, kad situacija nuo 2023-iųjų metų, kai buvo atliktas LB tyrimas, yra pasikeitusi dėl pagerėjusio gyventojų finansinio raštingumo.

A. Grabinskei pareiškus, esą panaikinus komisinio atlygio mechanizmą, IGD bendrovės nebegalės išlikti rinkoje, LB pažymėjo, kad siūloma ne jį naikinti, o keisti tvarką.

Parlamentaras Valius Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad įsigaliojus antros pakopos pensijų reformai ir išaugus IGD sutarčių skaičiui dar Seimo pavasario sesijoje reikėtų pakeisti ir draudimo įmonių galimybę kasmet keisti draudimo įmokų dydį.

„Kadangi antros pakopos išėjimas vėl greitai bus, tai, kad kuo greičiau apsaugotume vartotojus, pavasario sesijoje reikia šį dalyką sutvarkyti“, – aiškino jis.

LB teigimu, Suomijoje ir Nyderlanduose yra draudžiami komisiniai visose srityse, kitose šalyse jiems yra taikomi ribojimai.

Anot šalies centrinio banko, tik 17 proc. apklausos respondentų nurodė suprantantys šį draudimą.

IGD produktai skirti siekiant apsidrausti nuo įvairių draudimo rizikų, sukaupti lėšų konkrečiam tikslui.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų