Lyginant Baltijos šalis, šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos kaina, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

LEA duomenimis, šių metų vasario mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje buvo 7,47 ct/kWh be PVM. Palyginus su sausio mėnesiu, vidutinė kilovatvalandės kaina nežymiai mažėjo – 0,1 ct/kWh. (1,32 proc.). O lyginant su 2023 m. vasariu, kainų vidurkis mažesnis 14 proc. – tuo metu vidutinė kaina siekė 8,65 ct/kWh.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šiemet vasarį siekė 7 ct/kWh – ji buvo 2 proc. mažesnė nei sausį, kai siekė 7,14 ct/kWh, ir 13,5 proc. mažesnė nei 2023-ųjų vasarį, kai buvo 8,8 ct/kWh.

Keturiuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių, šilumos energijos kaina šį vasarį mažesnė už šalies vidutinę kainą ir 19,1 proc. mažesnė nei prieš metus – pernai vasarį ji buvo 8,65 ct/kWh.

Didžiausia vasario mėnesį šilumos kaina išlieka Vilniuje – 7,55 ct/kWh, o tai lemia didesnė įsigyjamo kuro kaina. Lyginant su sausio mėnesiu, kaina sostinėje sumažėjo 0,79 proc. (buvo 7,61 ct/kWh). Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, Vilniuje šilumos kaina nuosekliai mažėja.

Lyginant Baltijos šalis, visą šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina, o didžiausia kaina tarp trijų šalių Latvijoje – 9 c/kWh.

 

Tarp didžiųjų miestų mažiausia šilumos kaina vasario mėnesį buvo Šiauliuose – 6,45 ct/kWh. Lyginant su sausio mėnesiu, kaina sumažėjo 4,3 proc. (buvo 6,74 c/kWh). 2023 m. vasarį ji buvo 8,2 ct/kWh. Klaipėdoje vasarį šilumos energijos kaina buvo 7,41 ct/kWh, arba 1,07 proc. mažesnė nei sausį.

Panevėžyje vasarį šilumos energijos kaina siekė 6,78 ct/kWh, arba 2,59 proc. mažesnė nei sausį, kai buvo 7,25 c/kWh). Vasario mėnesio šilumos kaina Kaune – 6,91 ct/kWh, arba 0,14 proc. didesnė nei sausį.

Lyginant visus šalies regionus, keturis šio šildymo sezono mėnesius mažiausia šilumos energijos kaina išliko Utenoje ir vasario mėnesį tebebuvo mažiausia visoje Lietuvoje – 5,84 ct/kWh, Druskininkuose antra mažiausia šilumos kaina – 6,26 ct/kWh. Šiauliuose jie siekė 6,45 ct/kWh. Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina vasarį mažiausia, ji apie 17 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.

Brangiausiai šilumos energija vasarį, kaip ir sausį, kainavo Kauno rajone – 12,93 ct/kWh, Ignalinoje – 12,5 ct/kWh ir Nemenčinėje – 12,43 ct/kWh. Šių savivaldybių šilumos energijos vartotojai brangiausiai šalyje už ją moka nuo pat 2023/2024 m. šildymo sezono pradžios. Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina šiemet vasarį didžiausia, ji apie 67 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis.

Lyginant Baltijos šalis, visą šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina, o didžiausia kaina tarp trijų šalių Latvijoje – 9 c/kWh. Trijų šalių didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis vasario mėnesį Lietuvoje mažiausias – 7,1 ct/kWh, Latvijoje didžiausias – 8,4 ct/kWh. Estijoje ši kaina – 7,7 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalių sostines, vasario mėnesį Vilniuje šilumos energijos kaina mažiausia – 7,55 ct/kWh, Taline – 7,9 ct/kWh, arba 3 proc. didesnė. Didžiausia kaina Rygoje – 8,8 ct/kWh.

Biokuro kainos Lietuvoje 2024 m. vasarį išliko stabilios. Vasario mėnesį biokuro kaina siekė 23,88 Eur/MWh, kovo mėnesį formuojasi 25,55 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina. Tuo pačiu metu pernai biokuro kaina buvo 31,1 Eur/MWh, arba 31,2 proc. didesnė. Nuo pernai gegužės biokuro kaina svyruoja 21–23,5 Eur/MWh intervale.

Vasario viduryje dvi savaites iš eilės šiemet Lietuvoje biokuras buvo pigiausias tarp Baltijos šalių: Estijoje šiuo metu biokuras kainuoja 23,76 Eur/MWh, Latvijoje – 24 Eur/MWh.